Daugelis gyvename tarsi autopilotu – įsisukę į kasdienę rutiną, darbus ir atsakomybes. Mus supa įprasti reikalai, įprasti tikslai, įprasti pasiekimai. Didžioji dalis žmonių lieka vidutiniškų rezultatų zonoje – ne todėl, kad iš prigimties būtų vidutinybės, bet todėl, kad jų vidinis potencialas snaudžia. Tačiau kiekviename slypi kur kas daugiau, nei rodo kasdienybė. Pažadinę savo tikrąjį potencialą galėtume nuveikti daug daugiau tiek profesinėje srityje, tiek asmeniniame gyvenime. Tad kas iš tiesų veikia kaip vidinio potencialo žadintuvas?

 

Bandyti naujų dalykųDouble,Exposure,Of,Strong,Motivated,Woman,Running,In,The,Sunset.

 

Žmogaus smegenys sparčiausiai vystosi vaikystėje, nes kasdien susiduria su naujais įspūdžiais, patirtimis ir iššūkiais. Suaugus daug kas tampa pažįstama, perprasta ir net automatiška, todėl kasdienės užduotys atliekamos nebesusimąstant, pasąmoningai. Tačiau jei norite, kad jūsų vidinis potencialas neužsnūstų, turite nuolat suteikti smegenims progą dirbti intensyviau. Tai nereiškia, kad privalote užsiimti ekstremaliu sportu ar iš esmės keisti gyvenimo būdą. Kartais užtenka tiesiog išdrįsti pabandyti ką nors nauja. Tai gali būti bet kas: nauja sporto šaka, komandinis žaidimas, pramogos (dažasvydis, pabėgimo kambariai, atrakcionai), kelionės, orientaciniai žygiai, savanorystė, naujos kalbos mokymasis ar profesinių įgūdžių tobulinimas. Svarbiausia – išjudinti protą, priversti jį veikti aktyviau nei įprastai. Yra puikus posakis, apibūdinantis šią būseną: „net smegenys girgžda“. Leiskite intelekto „girnoms“ kartais intensyviau suktis – tai vienas veiksmingiausių būdų pažadinti snaudžiantį potencialą.

 

Pažinti naujų žmonių

 

Supanti aplinka gali būti įkvepianti, bet gali ir žlugdyti asmeninį augimą. Kartais ji tiesiog užmigdo – kai bendravimas, veiklos ir pokalbiai tampa nuspėjami ir pasikartojantys. Tai ypač būdinga, kai ilgą laiką leidžiate su tais pačiais bendraminčiais, turinčiais panašią pasaulėžiūrą, pomėgius, vertybes. Nors tai jauku ir saugu, ilgainiui tai stabdo asmeninį tobulėjimą. Todėl verta sąmoningai plėsti savo socialinį ratą – ieškoti naujų pažinčių, kurios taptų tarsi šviežio oro gūsis. Nauji žmonės įneša naujų minčių, idėjų, patirčių, vertinimo kampų. Jie gali pakviesti išbandyti tai, apie ką nė nepagalvojote: naują veiklą, kelionės būdą, savanorystės formą ar net profesinę kryptį.

 

Nors šiuolaikiniam žmogui, ypač vyresniame amžiuje, kurti naujas pažintis dažnai būna nelengva, tačiau tai labai naudinga. Visų pirma, pažindami naują žmogų treniruojate savo smegenis: stebite jo kalbą, mimiką, kūno kalbą, reakcijas. Visų antra, diskutuodami, kartais ir nesutikdami, mankštinate kritinį mąstymą. O jei naujas bičiulis įtraukia į dar nepažintą veiklą, tai lavina ne tik protą, bet ir fizinę ištvermę, valią, empatiją bei kitas svarbias asmenybės savybes.

 

Neužsiimti beprasme veikla

 

Nors nieko neveikti ar net nuobodžiauti kartais gali būti naudinga, ypač jaunystėje, nes tai skatina kūrybiškumą, visgi daugelis veltui iššvaisto nemažai laiko ir energijos, kuriuos galėtų skirti prasmingesnei veiklai. Viena didžiausių šiuolaikinio žmogaus problemų – laiko švaistymas sulindus į išmaniuosius prietaisus. Socialiniai tinklai, pramoginės programėlės, naršymas internete – tai veiklos, kurios gali „suvalgyti“ valandas nepastebimai. Remiantis JAV statistikos duomenimis, vidutinis žmogus kasdien socialiniuose tinkluose praleidžia apie 4 val. Per penkias darbo dienas tai sudaro net 20 val. – beveik visa papildoma darbo savaitė. Pagalvokite, kiek naudingo galima nuveikti per šį laiką: išmokti naujų įgūdžių, paskaityti knygą, užsiimti fizine veikla, skirti laiko artimiesiems, savanoriauti, pasirūpinti namais ar tiesiog pabūti su savimi. Rekomenduojama iš ekranų „pavogti“ bent 1–2 val. per dieną ir tą laiką sąmoningai skirti prasmingai veiklai. Žinoma, nereikia siekti maksimalaus produktyvumo kiekvieną akimirką – svarbu leisti sau ir atsipalaiduoti, ir pailsėti, ir net naršyti, jei to norisi. Tačiau verta pasirūpinti, kad ekranai netaptų vienintele veikla, kuria užpildote laisvą laiką. Be to, socialiniuose tinkluose dažnai susiduriama su negatyviu turiniu, informaciniu triukšmu ar palyginimais, kurie gali neigiamai veikti savijautą ir emocinę būklę. Tad laikas, skirtas sau be ekranų, yra ne tik produktyvesnis, bet ir sveikesnis.

 

Skundimąsi pakeisti pagyromis

 

Žmones galima suskirstyti į tuos, kurie mato stiklinę pusiau pilną ir į tuos, kurie mato ją pusiau tuščią. Optimistai dažniau sugeba išnaudoti savo vidinį potencialą, nes jie atviresni naujovėms, neturi išankstinių nusistatymų, kad „vis tiek nepasiseks“, todėl mažiau linkę sustabarėti. Pesimistams tai padaryti sudėtingiau – neigiamas mąstymas stabdo nuo veiksmo, o kiekviena nesėkmė tampa dar vienu įrodymu jų vidinei nuostatai: „taip ir žinojau, kad neverta bandyti.“ Norint bent šiek tiek pakreipti savo mąstymą optimizmo link, svarbu sąmoningai stebėti savąjį polinkį skųstis ir išmokti į tai reaguoti kitaip. Psichologai pataria kiekvieną kartą pasiskundus priverstinai rasti bent du dalykus, už kuriuos tą akimirką galite būti dėkingi. Pavyzdžiui, jei kelionėje sugedo automobilis, galite padėkoti už tai, kad apskritai turite automobilį ir už tai, kad galėjote leistis į kelionę. Svarbu, kad dėkingumas būtų išreiškiamas tokiu pačiu būdu, kaip ir skundas – jei skundžiatės garsiai, visų akivaizdoje, tai ir dėkoti reikėtų taip pat – garsiai ir nuoširdžiai. Toks įprotis ypač naudingas šeimoje – mokydami vaikus ieškoti šviesiosios pusės net sudėtingose situacijose, ugdote jų atsparumą, emocinį intelektą, pasitikėjimą savimi ir padedate formuotis stipriam charakteriui. O tai – tiesus kelias į vidinio potencialo augimą.

 

Siekti realių tikslų

 

Niekas taip neslopina vidinio potencialo, kaip besikartojančios nesėkmės. Net patys atkakliausi nuleidžia rankas, kai nuolat nesiseka. Todėl siekiant sustiprinti pasitikėjimą savimi ir pažadinti užmigusią vidinę jėgą, itin svarbu kelti sau realistiškus, įgyvendinamus tikslus. Ypač svarbu tai daryti tada, kai jaučiate sąstingį ar nuovargį nuo gyvenimo tempo. Iš pradžių tikslai turėtų būti trumpalaikiai, kad galėtumėte dažniau patirti sėkmę – tai kuria vidinį azartą, motyvaciją veikti toliau. Sėkmės jausmas užkrečia, o kiekvienas pasiektas žingsnis stiprina vidinę nuostatą: „Aš galiu.“ Tie tikslai nebūtinai turi atrodyti įspūdingi iš šalies – svarbiausia, kad jie būtų reikšmingi jums patiems. Jei niekada nesportavote, bet šią savaitę išėjote pabėgioti ar padarėte mankštą – tai jau asmeninis laimėjimas. Jei pavyko savaitę negardinti kavos cukrumi – sveikintina! Nepasidavėte akimirkos silpnumui ir neprisipirkote nereikalingų daiktų? Puiku. Perskaitėte knygą, išrūšiavote spintą, išvirėte uogienę, užsirašėte į kursus ar savanorišką veiklą, pagaliau nusipirkote seniai svajotą kelionę – visa tai reikšmingi žingsniai į priekį. Kiekvieną pasiektą tikslą verta sąmoningai pripažinti kaip savo pasiekimą – net jei jis atrodo mažas.

 

Aplankyti kitą šalį

 

Buvimas toje pačioje vietoje, tarp tų pačių žmonių, su tais pačiais kasdieniais įpročiais gali slopinti kūrybiškumą, motyvaciją ir vidinį augimą. Todėl kartkartėmis pakeisti aplinką itin naudinga. Ir nors bet koks trumpas pabėgimas iš įprastos rutinos gali būti naudingas, didžiausią poveikį daro kelionės į tolimesnius kraštus, kur vyrauja visiškai kita kultūra, pasaulėžiūra, net kasdienės problemos. Tokios patirtys padeda pažvelgti į savo gyvenimą iš šalies. Grįžtate su naujomis akimis – pradedate geriau vertinti tai, ką turite, atpažįstate, kas iš tikrųjų netenkina, ką norėtumėte keisti. Susidūrimas su kitokia realybe stimuliuoja mąstymą, atveria duris naujoms idėjoms, verslo planams, asmeniniams pokyčiams. Be to, kelionės leidžia nutolti nuo aplinkos, kuri galbūt slopina, išsekina ar nuvertina. Jei išvykstate ilgesniam laikui, tai gali tapti savotišku emociniu ir dvasiniu gijimu. Kai kurie žmonės net nebenori grįžti į seną rutiną – tiek giliai kelionė paveikia jų požiūrį ir vidinį pasaulį. Tokiais atvejais vidinis potencialas ne tik pabunda, bet ima veikti didesniu režimu – atsiranda ryžtas keisti gyvenimą, ieškoti kitokių sprendimų, labiau atitinkančių tikruosius poreikius ir vertybes.

 

Svarbiausias patarimas kelionėse – sąmoningai atsiriboti nuo kasdienybės. Neužmeskite akies į darbinius laiškus, nenaršykite naujienų iš Lietuvos, nesistenkite „gyventi kaip namie“. Leiskite sau paragauti kitokio maisto, išbandyti naujas fizines veiklas, pasinerti į dvasines praktikas ar kultūrines patirtis, kurios išjudina ne tik kūną, bet ir protą bei sielą.

 

Įsivertinti galimybes

 

Daugelis linkę susitelkti į tai, ko negali, kas nepavyksta ar ko nemoka. Tačiau jei siekiate pažadinti vidinį potencialą, šį neigiamą mąstymo įprotį būtina keisti. Pradėti verta nuo to, ką galite padaryti, ką mokate ir kuo jau šiandien galite pasidžiaugti. Norint tai aiškiau pamatyti, rekomenduojama savo gebėjimus tiesiog susirašyti ant popieriaus. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad nieko ypatingo nesate nuveikę, tačiau svarbu įtraukti net tuos įgūdžius, kurie atrodo paprasti ar savaime suprantami. Kodėl? Nes tai, kas mums įprasta, daugeliui kitų gali būti visai nepasiekiama. Pavyzdžiui, mokėjimas plaukti, nubėgti 5 kilometrus, padaryti 20 atsispaudimų, iškepti tortą ar išvirti uogienę, paruošti konservų žiemai. Taip pat kalbėjimas keliomis kalbomis, gebėjimas kalbėti viešai, vairuoti automobilį ar motociklą, dirbti su specifinėmis kompiuterinėmis programomis, vesti paskaitas, mokyti ar gydyti vaikus. Nepamirškite ir asmeninių, kūrybinių ar net „slaptų“ talentų: sugebėjimo stovėti ant rankų, sudėlioti Rubiko kubą, spręsti galvosūkius, prisiminti šimtus eilėraščių ar išmokti sudėtingas taisykles per trumpą laiką. Bet kuris sąmoningai įvardytas gebėjimas – tai ne tik pasitikėjimo savimi šaltinis, bet ir tiltas į giliau slypintį potencialą. Kartais pakanka tik pamatyti, kiek iš tikrųjų jau turime, kad imtume tikėti, kiek dar galime pasiekti.

 

Susirasti mentorių

 

Ne visiems pavyksta pažadinti savo vidinį potencialą vien asmeninėmis pastangomis. Kai kuriais atvejais labai praverčia mentoriaus pagalba. Tai nebūtinai turi būti dvasinis lyderis ar gyvenimo guru – svarbiausia, kad tai būtų žmogus, kuriuo žavitės, pasitikite, tikite, kurio gyvenimo būdas, požiūris ar vertybės jums artimos ir įkvepiančios. Dažnai artimiausi žmonės sako teisingus dalykus, bet jūs jų negirdite – galbūt dėl emocinio artumo, įpročių ar vidinių gynybinių reakcijų. Tačiau tas pats žodis, pasakytas iš šalies, gali nuskambėti giliai ir stipriai – įsirašyti į pasąmonę, sužadinti pokyčių troškimą ir padėti pajudėti iš mirties taško. Mentoriaus visų pirma vertėtų dairytis artimoje aplinkoje. Galbūt juo galėtų tapti sporto treneris, kolega, vadovas, dėstytojas ar net pažįstamas žmogus, kuris gyvena taip, kaip norėtumėte gyventi jūs. Jei tokio žmogaus šalia nėra, įkvėpimo galima semtis ir iš toli. Mentorius gali būti ir žinoma asmenybė – rašytojas, verslininkas, mąstytojas ar kūrėjas. Net nebūtina susitikti gyvai, puikiai veikia biografinės ar metodinės jo knygos, interviu, paskaitos, tinklalaidės ar kiti informaciniai šaltiniai. Svarbiausia, kad jo žodžiai kalbėtų jums suprantama kalba ir skatintų teigiamiems pokyčiams.

 

Žinoma, kiekvieną patarimą reikia vertinti atsižvelgiant į savo aplinkybes, kultūrą, ekonomines ar profesines sąlygas. Pavyzdžiui, jei siekiate tapti sėkmingu aktoriumi Lietuvoje, ne visi Holivudo legendų patarimai bus pritaikomi vietos kontekste. Tačiau net ir tada mentorius gali įžiebti ugnį – suteikti vilties, parodyti kryptį, įkvėpti atkaklumui ir priminti, kad vidinis potencialas visada laukia pažadinimo – reikia tik drąsos jį išgirsti ir veikti.

 

Pakeisti darbą

 

Tai vienas sudėtingesnių žingsnių, reikalaujančių rimto apmąstymo. Tačiau verta savęs paklausti – kodėl darbas toks svarbus vidiniam potencialui? Realybė tokia, kad didžiąją gyvenimo dalį praleidžiate dirbdami – ar tai būtų biuras, gamykla, nuotolinis darbas ar nuosavas verslas, vis tiek didžiąją laiko dalį skiriate užduotims atlikti mainais į atlygį. Todėl darbas tiesiogiai veikia savijautą, savivertę, kūrybiškumą, motyvaciją, kitaip tariant, ir vidinį potencialą. Daugelis darbų siūlo galimybių augti: kilti karjeros laiptais, įgyti naujų įgūdžių, prisiimti atsakomybę. Tačiau yra ir vienaplanių pozicijų, kuriose, net turint puikius gebėjimus, tenka atlikti tas pačias, nuolat pasikartojančias užduotis. Ilgainiui tai ne tik tampa monotoniška, bet ir slopina vidinį augimą – nebereikia pastangų, iššūkių ar kūrybos, nes viskas tampa automatiška.

 

Jei darbas nesuteikia galimybės augti, mokytis, tai ženklas, kad arba reikia rasti stiprią atsvarą laisvalaikyje, arba apsvarstyti galimybę keisti darbą. Neretai sakoma, kad ir darbus, ir žmones galime „išaugti“. Jei jautiesi taip, lyg jau nebėra kur stiebtis, tai labai aiškus signalas, kad metas ieškoti kitos erdvės, kur tavo potencialas galėtų skleistis pilna jėga.

 

Įsipareigoti

   

Prieš kitą žmogų dažnai jaučiame didesnę atsakomybę nei prieš save. Žinoma, tai priklauso nuo asmenybės, tačiau nemažai žmonių sutiktų, kad jiems sunku dirbti iš namų vien dėl to, kad nėra kam jaustis atsakingam – nėra „termino“ ar žvilgsnio, kuris primintų apie įsipareigojimą. Britų mokslininkai nustatė, kad net sportuoti žmonės linkę intensyviau, jei tai daro ne vieni. Treniruotės net tris kartus dažniau nutraukiamos, kai jose nėra nei trenerio, nei kompaniono. O kai šalia yra kitas žmogus – nepatogu jį pavesti, todėl einame net nenorėdami. Tad jei norite pažadinti savo vidinį potencialą, verta įsipareigoti ne sau, o kitam. Pasakykite artimajam, kad ruošiatės keisti nebeįkvepiantį darbą. Pažadėkite treneriui sportuoti tris kartus per savaitę visą žiemą. Su šeima susitarkite, kad kiekvienas kas mėnesį perskaitys bent po vieną knygą. Su draugais nutarkite, jog kas antrą susitikimą leisite aktyviai. Arba su bičiuliu pradėkite bendrą visuomeninę veiklą. Kai įsipareigojame kitam – labiau stengiatės ir taip pradedate veikti net tada, kai trūksta vidinės motyvacijos.

 

Užsiimti savanoryste

 

Tai dar vienas būdas įrodyti tiek sau, tiek kitiems, kad galite kur kas daugiau, nei iš pirmo žvilgsnio atrodo. Visi turime po 24 valandas per parą, tačiau kai kurie žmonės ne tik dirba, rūpinasi šeima ar tvarko buities reikalus – jie dar turi hobių, organizuoja renginius, kopia į kalnus, savanoriauja. Visa tai – aktyvaus vidinio potencialo ženklas. Dar svarbiau, kad toks pavyzdys įkvepia ir kitus. Sužinoję, kad kolega, kaimynas ar draugas priklauso Šaulių sąjungai, savanoriauja „Jaunimo linijoje“ ar vežioja sriubą senoliams, neretai patys susimąstome, jog galėtume bent kelias valandas per savaitę skirti prasmingesnei veiklai nei serialams ar naršymui. Savanorystė plečia fizines ir emocines ribas, ugdo empatiją, atjautą, pilietiškumą, atvirumą, atsakomybę ir kartu praturtina pačių gyvenimą.

 

Atrasti savyje magiškų galių

 

Magiškų galių turintys žmonės geba į savo gyvenimą pritraukti trokštamus dalykus, aplinkybes ar net žmones. Pasitaiko, kad žmogus mintyse detaliai įsivaizduoja svajonių namus, apibrėžia būsimo mylimojo bruožus ar susikuria tobulos darbo vietos viziją – ir vieną dieną visa tai tampa realybe. Tai rodo, kad galbūt visi turime šiek tiek magiškų galių. Net jei tuo netikime pažodžiui, vizualizacija ir manifestavimas yra naudingi – jie padeda aiškiau suprasti tikruosius troškimus, nukreipia energiją pozityvia linkme, apsaugo nuo blaškymosi bei laikino pasitenkinimo, kuris ilgainiui pasirodo tuščias. Be to, tai motyvuoja veikti – juk svajonės įgauna formą tik tuomet, kai imamės realių žingsnių. Jei norite tapti mados dizaineriu, pradėsite domėtis šia sritimi, lavinti skonį, sekti autoritetus ir mokytis. Taip pažadinamas ir vidinis potencialas.

 

Giliau pažinti save

 

Vidinis potencialas snaudžia, nes paprasčiausiai nepažįstame savęs – net nesuvokiame, kad kažkas mumyse miega. Todėl pirmasis žingsnis – gilesnis ryšys su savimi. Tam būtina praleisti laiko vienumoje, be ekranų, muzikos ar knygų – tiesiog būti su savo mintimis, klausimais, baimėmis ir svajonėmis. Labai padeda buvimas gamtoje, kuris ne tik atitolina nuo kasdienės rutinos, bet ir grąžina prie tikrųjų savo šaknų bei vertybių. Kuo daugiau laiko praleidžiame gamtoje – vaikštome basomis, maudomės ežere, apkabiname medį – tuo labiau įsiklausome į save. Gamta ramina, stiprina, įkvepia ir įkrauna energijos, kuri būtina vidiniam potencialui pažadinti.

 

Pamojuoti burtų lazdele

 

Vidinį potencialą pažadinti galite ir žaismingai – tiesiog ant lapo užbaigdami sakinį: „Jei turėčiau burtų lazdelę, …“ Šis paprastas pratimas atskleidžia, ko iš tikrųjų trokštate ar kas jums šiuo metu svarbiausia. Juk viskas prasideda nuo minties – turėdami svajonę, ją pradedate vizualizuoti, nukreipiate savo energiją jos link, o ilgainiui ir veiksmai ima sekti paskui intenciją. Galbūt neišspręsite pasaulinių krizių, bet asmeniniai stebuklai – pasiekiami. Verta pasižymėti keletą norų ir nešiotis juos mintyse bei širdyje, po truputį ieškant būdų juos įgyvendinti. Kiekviena kelionė prasideda nuo pirmo žingsnio, tereikia jį žengti.

 

Autorė Laima Samulė