Nors akys sudaro vos mažiau nei 0,3 % žmogaus kūno svorio, atsakingos už daugiau nei 80 % visos gaunamos informacijos. Jos padeda orientuotis erdvėje, priimti sprendimus, kurti emocinį ryšį su kitais žmonėmis, skaityti, dirbti ir kurti. Tačiau šiandien mūsų regėjimas susiduria su didesniu krūviu nei bet kada anksčiau – ekranai, UV spinduliai, nuolatinis stresas ir netinkama mityba veikia akis tyliai, bet nuolatos. Kaip išsaugoti aštrią regą?

 

Regėjimo kreivėBeautiful,Female,Eye,In,Scanning,Circle,Closeup,And,Eyechart.,Ophthalmologist

 

Pirmaisiais gyvenimo metais vaiko regėjimo sistema vystosi nepaprastai greitai ir jautriai. Naujagimis mato neryškiai, geba skirti tik kontrastingus objektus ir judėjimą, tačiau per pirmus šešis mėnesius regos aštrumas pagerėja kelis kartus. Apie pirmąjį gimtadienį dauguma vaikų jau geba sekti objektus, atpažinti veidus, rodyti kryptį akimis. Būtent šiame etape labai svarbu nepraleisti įgimtų ar įgytų sutrikimų, tokių kaip ambliopija (tingi akis), žvairumas, įgimta katarakta ar stipri refrakcijos yda. Jeigu tokie sutrikimai nustatomi per vėlai, smegenys gali „išjungti“ silpnesnę akį ir regėjimo vystymasis sustoja negrįžtamai. Šio laikotarpio pagrindinis tikslas – reguliariai tikrinti regėjimą ir užtikrinti, kad abi akys vystytųsi vienodai stipriai.

 

Mokyklinio amžiaus vaikų akys pradeda patirti pirmuosius didesnius krūvius: ilgas laikas prie vadovėlių, ekranų, sumažėjęs fizinis aktyvumas ir laikas lauke tampa pagrindiniais regėjimo iššūkiais. Šiuo etapu sparčiai vystosi trumparegystė (miopija), kurios rizika ypač didelė, jei vienas ar abu tėvai ją turi. Moksliniai tyrimai rodo, kad vaikai, praleidžiantys mažiau nei 2 val. lauke per dieną, turi 40–60 % didesnę trumparegystės riziką. Paauglystėje, augant kūnui, sparčiai keičiasi ir akies obuolio ilgis, o tai dar labiau gali pabloginti regėjimą. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į netaisyklingą laikyseną, netinkamą apšvietimą, akių nuovargį po pamokų, nes šie veiksniai skatina akių pervargimą ir galvos skausmus. Reguliari oftalmologo priežiūra šiuo laikotarpiu būtina, kad pavyktų laiku koreguoti regėjimo sutrikimus ir užkirsti kelią jiems progresuoti.

 

19–45 m. žmonių regėjimas dažnai atrodo stabilus, bet būtent dabar akys susiduria su didžiuliu krūviu. Intensyvus darbas kompiuteriu, ilgos darbo valandos, stresas, netinkama mityba ir miego trūkumas sukelia skaitmeninio regėjimo sindromą: neryškų matymą, akių sausumą, paraudimą, jautrumą šviesai, regos nuovargį. Be to, apie 40–45 m. pradeda ryškėti pirmieji presbiopijos (silpnėjančio matymo iš arti) požymiai. Tai natūralus procesas, susijęs su mažėjančiu lęšiuko elastingumu, bet jį galima suvaldyti nešiojant tinkamus skaitymo akinius arba progresinius lęšius. Šiuo laikotarpiu itin svarbu saugoti akis nuo mėlynosios šviesos poveikio, naudoti dirbtines ašaras ir nepamiršti akių profilaktikos bent kartą per dvejus metus.

 

Po 45-erių rega pradeda kisti greičiau – presbiopija tampa nuolatiniu palydovu, be korekcijos sunku skaityti ar atlikti smulkius darbus. Kur kas svarbesni tampa su amžiumi susiję pavojai: katarakta, glaukoma, amžinė geltonosios dėmės degeneracija (AGDD) ir diabetinė retinopatija. Šios ligos dažnai vystosi be aiškių simptomų, tačiau jų pasekmės gali būti negrįžtamos – nuo regos praradimo iki visiško aklumo. Todėl nuo 50-ies rekomenduojama kartą per metus lankytis pas oftalmologą, matuoti akispūdį, vertinti regos nervo būklę, atlikti tinklainės tyrimus. Svarbų vaidmenį atlieka mityba – antioksidantai, liuteinas, cinkas ir omega-3 riebalų rūgštys gali sulėtinti tinklainės degeneraciją. Šiame amžiuje svarbu taip pat atkreipti dėmesį į bendrą kraujagyslių sveikatą, nes akių kraujotaka labai jautri hipertenzijai, cholesterolio padidėjimui ar cukriniam diabetui.

 

Amžius – ne vienintelis kaltininkas

 

Regos silpnėjimas nėra susijęs vien su neišvengiamais amžiniais organizmo pokyčiais. Daug regą veikiančių veiksnių galime kontroliuoti.

 
  • Lėtinis akių pervargimas: nuolatinis žiūrėjimas į artimą tašką (ekraną, knygą) trumpina akies raumenų elastingumą, skatina trumparegystę.
  • Mitybos trūkumas: vitaminų A, C, E, cinko, omega-3 riebalų rūgščių ir antioksidantų stoka silpnina tinklainę bei apsauginius mechanizmus.
  • UV spindulių poveikis: kataraktos ir degeneracijos rizika tiesiogiai susijusi su saulės šviesos intensyvumu.
  • Lėtinių ligų poveikis: cukrinis diabetas, hipertenzija, lipidų disbalansas veikia akių kraujagysles ir nervus.
  • Rūkymas: daugiau nei dvigubai padidina geltonosios dėmės degeneracijos riziką.
 

Viena tyrimų metaanalizė parodė, kad net 60 % regėjimo praradimo atvejų buvo galima išvengti reguliaria profilaktika ir gyvensenos korekcijomis.

 

Regėjimą gelbstintys kasdieniai įpročiai

 

Kaip ir bendra organizmo būklė, taip ir akių sveikata labiausiai priklauso nuo kasdienių įpročių. Štai ką reikėtų įsidėmėti norint džiaugtis aštria rega:

 

Akiniai nuo saulės – ne mada, o būtinybė. Ultravioletiniai (UV) spinduliai ilgainiui pažeidžia akies lęšiuką ir tinklainę, prisideda prie kataraktos bei geltonosios dėmės degeneracijos išsivystymo. Net debesuotą dieną UV spinduliai pasiekia akis, todėl rekomenduojama kasdien dėvėti aukštos kokybės UV400 filtrą turinčius akinius nuo saulės.

 

20–20–6 taisyklė. Dirbant kompiuteriu ar žiūrint į ekranus ilgiau nei 20 min., akys pavargsta, sutrinka mirksėjimo dažnis, išsausėja junginė. Tad siūloma kas 20 min. 20 sek. pažiūrėti į objektą, esantį bent 6 metrų atstumu. Tai padeda akies raumenims atsipalaiduoti, sumažina įtampą, saugo nuo skaitmeninio regos nuovargio.

 

Akims palanki mityba – ne mitas.Tinkama mityba – vienas galingiausių būdų išsaugoti regėjimą. Tyrimai rodo, kad liuteinas ir zeaksantinas, randami špinatuose, lapiniuose kopūstuose, brokoliuose, koncentruojasi tinklainėje ir veikia kaip natūralus UV filtras. Omega-3 riebalų rūgštys, kurių gausu lašišose ir skumbrėse, mažina sausų akių sindromo riziką. Vitaminai A, C, E ir cinkas padeda kovoti su laisvaisiais radikalais, kurie kenkia tinklainei. Todėl labai svarbu maitintis subalansuotai ir įsitikinti, kad su maistu gaunama visų organizmui būtinų maistinių medžiagų. Įtariant kažkurios trūkumą, verta apsvarstyti maisto papildų vartojimą. Ne mažiau svarbus deramas vandens vartojimas, jo per dieną reikėtų 1,5–2 l.

 

Kokybiškas miegas. Miegant akys ilsisi, atsinaujina ragenos paviršius, subalansuojama ašarų sudėtis. Neišsimiegojimas skatina akių paraudimą, sausumą, blogina regėjimo aštrumą ir didina jautrumą šviesai. Rekomenduojama miegoti 7–8 val. per parą, tai ypač svarbu kasdien dirbant prie ekranų.Miegant susidaro hormonų ir baltymų, būtinų tinklainės ląstelių regeneracijai – tai savotiškas „naktinis remontas“ akims.

 

Judėjimas būtinas ir akims. Fizinis aktyvumas ne tik gerina bendrą sveikatą, bet ir tiesiogiai veikia akių kraujotaką. Bėgimas, vaikščiojimas, plaukimas ar kita fizinė veikla padeda mažinti akių spaudimą, kas svarbu glaukomos prevencijai. Sportuojant gerėja deguonies tiekimas tinklainei, o reguliarus judėjimas padeda kontroliuoti cukraus ir cholesterolio kiekį – du didžiausius regos ligų rizikos veiksnius.Net 30 min. ėjimo per dieną sumažina riziką susirgti amžine geltonosios dėmės degeneracija!

 

Higienos svarba. Apie ją ypač turėtų susimąstyti nešiojantieji kontaktinius lęšius. Netinkamas kontaktinių lęšių nešiojimas gali sukelti sunkias infekcijas, ragenos uždegimus, net regos praradimą. Lęšius būtina dezinfekuoti specialiu tirpalu, niekada neplauti paprastu vandeniu, nenešioti ilgiau nei nurodyta, o rankas visada plauti prieš įdedant ar išimant. Akių higiena svarbi atliekant makiažą – pasenusios priemonės ar nepašalintas tušas gali dirginti akis.

 

Profilaktiniai vizitai pas oftalmologą – būtini!

 

Net jei regėjimas atrodo geras, reguliarūs profilaktiniai akių patikrinimai leidžia anksti aptikti grėsmingas ligas, kol dar nėra simptomų. Štai glaukoma gali vystytis tyliai, be skausmo ar regėjimo pokyčių – tik profesionalus tyrimas gali ją pastebėti laiku. Nuo 20-ies akių patikra rekomenduojama kas dvejus metus, o nuo 40-ies – kasmet, ypač sergant cukriniu diabetu, hipertenzija, turint genetinį polinkį į akių ligas. Patikrinimo metu vertinamas regos aštrumas, akispūdis, tinklainės būklė, regos nervas.

 

Autorė Jūratė Survilė