Susilpnėjęs matymas ar rizika prarasti regą – vieni labiausiai visuomenę gąsdinančių sveikatos sutrikimų. Nors situacija gerėja, deja, Lietuvos gyventojai dar nėra pratę reguliariai tikrintis akis. Nors tai daryti būtina bent kartą per metus. Mat būtent profilaktinio patikrinimo metu pavyksta nustatyti klastingas akių ligas ankstyvoje stadijoje. Be to, konsultacija su oftalmologu neretai padeda susikurti rutiną, kuri veikia kaip efektyvi akių ligų profilaktika.

 

Realistic,Hologram,Of,Human,Eye,And,Real,Eye,Close-up.,VisionTikrintis reguliariai ir pastebėjus neįprastų simptomų

 

2023 m. rugsėjį atliktas šalies gyventojų nuomonės tyrimas dėl rūpinimosi sveikata. Apklausta daugiau nei 1000 įvairaus amžiaus žmonių (18–75 m.). Tyrimo rezultatai parodė, kad regos susilpnėjimas ar visiškas jos praradimas – ketvirtoje vietoje tarp sveikatos sutrikimų, dėl kurių Lietuvos gyventojai labiausiai nerimauja (33 % visų apklaustųjų). Labiau už akių ligas žmones neramina vėžio diagnozė (57 %), širdies ir kraujagyslių ligos (49 %), sąnarių ir kitos judėjimą ribojančios ligos (36 %). Jauni asmenys dėl regėjimo sutrikimų jaudinasi menkiau nei vyresni. Tokia tendencija vyrauja visame pasaulyje. Veikiausiai ne be priežasties. Mat kaip parodė Australijos akių tyrimo centro atliktų tyrimų duomenys, sulaukus 40-ies kiekvienas amžiaus dešimtmetis aklumo ir silpnaregystės bei su senėjimu susijusių akių ligų riziką gali didinti tris kartus. Visgi akių būklę tikrinti būtina reguliariai. Profilaktinių apsilankymų pas oftalmologą dažnumas priklauso nuo žmogaus amžiaus. Kūdikiui pirmą kartą patikrinti regėjimą reikėtų nuo 6 mėnesių, vėliau 3 metukų ir prieš einant į pirmą klasę. Visiems 6–60 m. žmonėms, kuriems nėra nustatyti jokie regėjimo sutrikimai, akis reikėtų tikrintis kas metus. Esant sutrikimų, nešiojant akinius ar kontaktinius lęšius, gydytojas gali rekomenduoti tikrintis dažniau. Atšventus 35-ąjį gimtadienį derėtų profilaktiškai pasitikrinti akispūdį. Sulaukus 60-ies akis tikrinti privalu dar dažniau, mat stipriai padidėja įvairių akių ligų rizika. Be to, oftalmologai ragina kuo skubiau kreiptis pagalbos pastebėjus neįprastus simptomus:

 
  •  Stiprų akių skausmą
  •  Matymo pasikeitimą ar staigų regos praradimą
  •  Atsiradus juodiems taškeliams, drumstumui regėjimo lauke ar žaibavimui akyse
  •  Staiga sumažėjus vaizdo ryškumui
  •  Dvejinantis vaizdui
  •  Akims paraudus ir pradėjus ašaroti
  •  Akyje pajutus svetimkūniui ar patyrus traumą.
 

Dažnos ir grėsmingos ligos

 

2019 m. Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad žmonės profesionalios pagalbos pradeda ieškoti tik tuomet, kai regėjimas tampa blausus. O regimas vaizdas iš arti ar toli pasidaro neaiškus tada, kai peržengiama vadinamoji akių įtampos riba. Tai įvyksta ilgą laiką ir pakartotinai stebint objektus (pavyzdžiui, ekranus) ir artimo atstumo. Šioji įtampa susijusi tiek su raumenų darbu, tiek su akies lęšiuko veiklos principais ir net su galvos smegenų centruose vykstančiais vaizdų suvokimo procesais. Iš pradžių įtampa akyse nepastebima, tačiau ilgainiui tolimi objektai pradeda atrodyti neryškūs, gali atsirasti akių ašarojimas, sausumas, niežėjimas, antakių lanko ir smilkinių skausmas. Visa tai praneša apie kintantį regėjimą. Su šia problema galima susidurti bet kokiame amžiuje. Visgi dėl sutrikusios regos kalti ne tik ekranai, bet ir laiku nepastebėtos ligos. Kokios sunkios akių ligos užklumpa dažniausiai?

 
  •  Katarakta. Susirgus katarakta drumstėja akies lęšiukas, todėl suprastėja rega viena ar abiem akimis. Žmogus mato kaip per rūką, dvejinasi daiktai, pamažu nyksta spalvos, matomi daiktai įgauna gelsvą atspalvį. Laikui bėgant rega vis blogėja, tenka dažnai keisti akinius ar kontaktinius lęšius. Taip savo akių sveikata nepasirūpinęs žmogus galiausiai vos atskiria šviesą nuo tamsos. Dažniausia kataraktos priežastis yra amžius, bet įtakos taip pat turi ultravioletiniai spinduliai, prasta mityba, vitaminų trūkumas, diabetas, traumos.
  •  Glaukoma. Pagrindinė ligos priežastis – per aukštas akių spaudimas, dėl kurio žalojamas regos nervas ir palaipsniui prarandamas periferinis matymas. Laiku nediagnozuota ir negydyta gali lemti aklumą. Ši liga diagnozuojama bet kurio amžiaus žmonėms, dažniau senjorams. Tai viena pagrindinių aklumo priežasčių vyresniems nei 60 metų. Deja, ši akių liga dažniausiai neturi jokių ankstyvų simptomų. Didelę reikšmę glaukomai išsivystyti turi paveldėjimas.
  •  Amžinė geltonosios dėmės degeneracija (AGDD). Tai centrinės tinklainės dalies geltonosios dėmės pakenkimas, kurį dažnai lydi žymus ir negrįžtamas centrinio matymo praradimas. Dažniausios priežastys – amžius, antioksidantų trūkumas maiste, UV spinduliai, rūkymas, paveldimumas. Įprastai pasireiškia vyresniame amžiuje.
  •  Diabetinė retinopatija. Priežastis – netinkamai kontroliuojamas ar nekontroliuojamas cukrinis diabetas, kai pažeidžiamos smulkiosios akies kraujagyslės ir tinklainė. Ligą itin sunku gydyti, kai nekontroliuojama hipertenzija ar žmogus rūko.
  •  Tinklainės atšoka. Ši liga vystosi itin sparčiai ir sunkiai gydoma. Pasireiškia staiga – žmogus pastebi žaibavimą akyse, juodus taškelius, drumstis.
  •  Akių infekcijos. Nuolat nešiojantys kontaktinius lęšius ar būnantys užterštoje aplinkoje patiria didesnę riziką susidurti su įvairiais uždegimais. Akių uždegiminės ligos, ypač laiku ir tinkamai negydomos, tiesiogiai susijusios su prastesne rega ir sunkių lėtinių akių ligų išsivystymu.
 

Veiksminga prevencija

 

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras nuolat atnaujina informaciją apie tai, kaip kiekvienas gali geriau pasirūpinti regėjimu ir kokia prevencija iš tiesų veiksminga. Norint išvengti akių ligų, būtina žinoti rizikos veiksnius. Tai nutukimas, hipertenzija, cukrinis diabetas. Jei nustatytos šios būklės, privalu užtikrinti gydytojo ir paciento bendradarbiavimą siekiant išvengti akių ligų. Įrodyta, jog didelę įtaką akių ligoms turi rūkymas. Pašalinus šiuos rizikos veiksnius, apakimo rizika sumažėja net keturis kartus. Taip pat specialistai pataria:

 
  •  Nešioti saulės akinius, kad akių nepažeistų žalingi UV spinduliai.
  •  Korekcinius akinius nešioti nuolat, netgi sportuojant.
  •  Kasdien taikyti 20–20–20 taisyklę, kad būtų išvengta akių sausumo: kas 20 min. pailsinti akis 20 sek. žiūrint 20 žingsnių nuo savęs į tolį.
  •  Nuolat plauti rankas, akių netrinti ir nešluostyti nehigieniškomis servetėlėmis. Tai padeda išvengti infekcijų.
  •  Neskaityti valgant, važiuojant ar gulint lovoje.
  •  Visada pasirūpinti geru darbo vietos apšvietimu.
  •  Riboti ekranų laiką. Nepertraukiamai dirbti kompiuteriu galima ne ilgiau kaip valandą.
  •  Atstumas iki monitoriaus turi būti ne mažesnis kaip 40 cm, monitorius pastatytas taip, kad žvilgsnis būtų nukreiptas šiek tiek žemyn arba akių lygyje.
  •  Optimalus atstumas tarp televizoriaus ir žiūrovo turėtų būti 5–6 kartus didesnis nei įstrižainės ilgis.
  •  Pavargusias akis atgaivina stiprios arbatos arba silpno ramunėlių, medetkų užpilo kompresai – juos vertėtų palaikyti ant užmerktų akių.
  •  Akis svarbu mankštinti. 10 kartų greitai pamirksėti, stipriai užmerkti ir atmerkti. Tuomet porą sekundžių žiūrėti žemyn ir staigiai pakelti žvilgsnį aukštyn. Pratimą kartoti mažiausiai 5 kartus. Galvą laikant tiesiai žiūrėti į kairę, vėliau į dešinę. Pratimą kartoti mažiausiai 5 kartus. Žvelgti į tolį 5 sek., vėliau 5 sek. žiūrėti į artimą objektą, esantį 30 cm atstumu, pvz., pirštą. Pratimą kartoti mažiausiai 5 kartus.
  •  Akims labai svarbi visavertė mityba – vartoti mažiau cukraus, nes itin kenkia akių lęšiukams, taip pat gyvūninių riebalų, vengti druskos. Akis apsaugoti nuo kai kurių ligų, sulėtinti jų progresavimą, pagerinti ir sustiprinti regėjimą gali tinkamai pasirinkti maisto produktai bei profilaktiškai vartojami vitaminai ir maisto papildai akims. Naudingos mėlynės, karotenoidai ir liuteinas, kurių yra geltonos, raudonos, oranžinės spalvos vaisiuose ir daržovėse, kiaušinio trynyje, žaliose lapinėse daržovėse, grūduose. Regėjimo aštrumą užtikrinti padeda selenas, cinkas, antioksidantai – vitaminas E ir C.
  •  Regai ir akims kaip organui svarbūs vitaminai A, D ir B2, taip pat omega-3 riebalų rūgštys. Jų yra žuvyje, tad vyresniems nei 65 m. žmonėms patariama žuvies valgyti bent du kartus per savaitę. Omega-3 riebalų rūgštys mažina riziką susirgti sausų akių sindromu.
 

Autorius Eglė Stratkauskaitė