Visuomenės informavimo priemonėse pastaruoju metu pasirodžiusios apžvalgos apie galimą Rusijos invaziją į Baltijos šalis sukėlė natūralų visuomenės susirūpinimą ir paskatino diskusijas apie šalies saugumą. Nors tokios antraštės dažnai sukelia baimę, Lietuvos saugumo tarnybos ir Krašto apsaugos ministerija ragina gyventojus informaciją vertinti šaltu protu ir nepasiduoti panikai. Tinkamas situacijos supratimas, gebėjimas atskirti realias grėsmes nuo skleidžiamų mitų ir praktinis pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms – geriausias piliečių atsakas į informacinį spaudimą.

 

Reali saugumo situacijaVilnius,Lihuania,2023-07-20,Lithuanian,National,Defence,Volunteer,Forces

 

Oficialios Lietuvos institucijos vienbalsiai tvirtina, kad 2026 metų rugsėjį tiesioginės karinės invazijos į Lietuvą ar kitas Baltijos šalis pavojaus nėra. Krašto apsaugos ministerijos ir Valstybės saugumo departamento analitikai pabrėžia, kad Rusijos kariniai pajėgumai šiuo metu maksimaliai sutelkti ir alinami kare Ukrainoje, todėl šalis agresorė neturi išteklių atverti antrojo fronto prieš NATO. Maža to, Lietuvoje dislokuotos papildomos sąjungininkų pajėgos, o oro gynybos sistemos veikia sustiprintu režimu, užtikrindamos patikimą atgrasymą. Vis dėlto institucijos pastebi, kad būtent vėlyvos vasaros ir ankstyvo rudens laikotarpiu suaktyvėjo informacinės atakos ir baimės sėjimas viešojoje erdvėje. Saugumo ekspertai aiškina, kad tokios žiniasklaidoje pasirodančios apžvalgos grįstos hipotetiniais ateities scenarijais, o ne dabartine karine realybe prie mūsų sienų. Todėl Lietuvos institucijos ragina gyventojus pasitikėti oficialiais pranešimais, o ne gąsdinančiomis socialinių tinklų interpretacijomis.

 

Realios grėsmės: hibridinės atakos ir diversijos

 

Nors konvencinio karo tikimybė išlieka minimali, realios grėsmės, su kuriomis susiduria Lietuva, yra hibridinio pobūdžio. Valstybės institucijų pasisakymuose nuolat akcentuojama išaugusi diversijų, sabotažo ir kibernetinių išpuolių rizika, nukreipta prieš kritinę šalies infrastruktūrą. Pavyzdžiui, rugpjūčio pabaigoje fiksuoti bandymai trikdyti valstybinių institucijų IT sistemų veiklą bei koordinuotos dezinformacijos kampanijos, kuriomis siekiama pakirsti pasitikėjimą kariuomene ir sąjungininkais. Taip pat išlieka aktuali provokacijų prie sienos su Baltarusija tikimybė.

 

Šios nekarinės priemonės skirtos visuomenei skaldyti ir vidiniam chaosui kelti. Institucijos pabrėžia, kad civilinė sauga šiandien svarbi ne tik dėl geopolitinių iššūkių. Rugpjūtį Lietuvoje ekstremaliosios situacijos buvo paskelbtos dėl stichinių meteorologinių reiškinių – stiprių audrų ir škvalo, sutrikdžiusių elektros tiekimą tūkstančiams gyventojų. Tai įrodo, kad pasirengimas krizėms reikalingas ne tik karo ar kitų geopolitinių grėsmių atveju, bet ir kasdieniams civiliniams iššūkiams įveikti.

 

Mitų sklaida ir racionali piliečių reakcija

 

Viešojoje erdvėje plintantys gąsdinimai dažnai virsta mitais, kuriuos būtina sugriauti faktų kalba. Didžiausias mitas – teiginys, jog „NATO 5-asis straipsnis negaliotų hibridinio konflikto ar paslėptų diversijų atveju“. Aljanso vadovybė ir Lietuvos gynybos strategai ne kartą patvirtino, kad atsakas į bet kokį suvereniteto pažeidimą būtų kolektyvinis ir žaibiškas. Kitas klaidinantis mitas – esą valstybės raginimai pasiruošti „72 valandų krepšelį“ reiškia, kad karas jau neišvengiamas. Institucijos aiškina, kad civilinės saugos rekomendacijos yra įprasta brandžios valstybės praktika, analogiška saugos diržo prisisegimui automobilyje.

 

Piliečiams į pasirodančias naujienas reikėtų reaguoti ne perkant nereikalingus daiktus ar panikuojant, o didinant asmeninį atsparumą. Geriausias atsakas – apsilankyti oficialioje svetainėje LT72.lt, susipažinti su evakuacijos planais, pasirūpinti ilgai negendančio maisto bei vandens atsargomis trims paroms ir kritiškai vertinti skaitomą informaciją, atmetant emocingus bei nepatikrintus šaltinius.

 

Projektą „Ramus puslapis“ iš dalies finansuoja „Medijų rėmimo fondas“ (4000 Eur).

 

Autorė Eglė Stratkauskaitė

 

MRF_logo_SPALV_RGB_LT_HOR