Skintos gėlės visuomet pagyvina namus, bet jų grožis džiugina gana trumpai. Mūsų močiutės žinojo ne vieną būdą, kaip žiedus išlaikyti ilgiau. Viena iš tų ypatingų priemonių – briliantinė žaluma. Kai namuose turime tiek smulkių buteliukų, kartais net nepagalvojame, kad tarp jų slepiasi toks lobis.

 

Pagrindinė paslaptis – briliantinė žalumaYoung,Woman,Putting,Beautiful,Dahlia,Flowers,In,Vase,At,Home

 

Pasirodo, ilgesnio gėlių žydėjimo paslaptis slypi visai paprastame, dar iš senų laikų pažįstamame buteliuke – briliantinėje žalumoje. Nors dažniausiai ji asocijuojasi su vaikystėje patirtais nubrozdinimais ir vaistinėlės kvapu, šis tirpalas gali praversti ir gėlių priežiūrai.

 

Briliantinė žaluma pasižymi antibakterinėmis savybėmis – stabdo bakterijų dauginimąsi, todėl vanduo vazoje išlieka skaidrus ilgiau, o gėlių stiebai neapdulka. Taip išvengiama nemalonaus kvapo ir drumzlių, kurių paprastai susidaro po kelių dienų. Dėl švaraus vandens gėlės ilgiau išsaugo spalvą ir tvirtumą, o jų žiedai atrodo lyg ką tik skinti.

 

Į vazą pakanka įlašinti vos vieną ar du lašus briliantinės žalumos – daugiau tikrai nereikia. Šis mažas žingsnis gali pailginti gėlių gyvenimą net keliomis dienomis. Kartais paprasčiausi sprendimai būna veiksmingiausi – tereikia prisiminti tai, ką seniai žinojo mūsų močiutės.

 

Kiti laiko patikrinti būdai

 

Briliantinė žaluma – ne vienintelė senoji gudrybė, padedanti išlaikyti gėles šviežias. Močiutės turėjo dar ne vieną išbandytą receptą, kurį verta prisiminti ir šiandien.

 

Į vandenį berdavo šaukštelį cukraus – tai savotiškas maistas žiedams, suteikiantis energijos. Tam, kad vanduo taip greitai nesugestų, įlašindavo šiek tiek citrinos sulčių, kurios veikia kaip natūrali antibakterinė priemonė.

 

Kita daugelio pamėgta gudrybė – varinė moneta. Ji padeda išvengti vandens drumstumo, nes varis pasižymi antiseptinėmis savybėmis. O į vazą įmetus pusę aspirino tabletės gėlės ilgiau žydi.

 

Vis dėlto tarp visų šių būdų briliantinė žaluma išsiskiria paprastumu ir veiksmingumu – vos keli lašai, ir vanduo išlieka skaidrus, o gėlės gaivios, tarsi ką tik nuskintos.

 

Papildomi patarimai

 

Net ir taikant aptartas laiko patikrintas gudrybes, svarbu nepamiršti tinkamos kasdienės skintų gėlių priežiūros.

 

Švarus indas – pusė sėkmės. Net maži nešvarumai ar kalkių apnašos gali tapti bakterijų židiniu, todėl vazas verta išplauti su trupučiu acto ar sodos.

 

Kasdien keisti vandenį arba bent papildyti švariu. Švarus vanduo – svarbiausia sąlyga, kad gėlės pernelyg greitai nenuvystų. Jei skubate ir neturite laiko keisti visą vandenį, bent jau papildykite jo atsargas šviežiu. Taip sumažinsite bakterijų kiekį ir išlaikysite vandens skaidrumą.

 

Nukirpti stiebų galus įstrižai. Įstrižas pjūvis padidina vandens įgeriamąjį plotą, todėl gėlės geriau sugeria drėgmę. Geriausia tai daryti po tekančiu vandeniu arba įmerkus stiebą į dubenį – taip į jo vidų nepateks oro burbuliukų, kurie trukdo vandeniui kilti aukštyn.

 

Vengti tiesioginių saulės spindulių ir šilumos šaltinių. Nors gali atrodyti, kad gėlėms patinka šviesa, tiesioginė saulė jas greitai išdžiovina. Vazą geriau laikyti vėsesnėje, šviesioje vietoje, pavyzdžiui, ant stalo, toliau nuo lango ar radiatoriaus.

 

Nuskinti lapelius, kurie siekia vandenį. Į vandenį panardinti lapai pradeda pūti ir gadina jo kokybę. Tai puiki terpė bakterijoms, kurios trumpina gėlių gyvenimą. Palikite tik švarius stiebus – vanduo ilgiau išliks skaidrus, o žiedai švytės.

 

Tai mažos kasdienės smulkmenos, bet būtent jos daro didžiausią skirtumą. Kai apgaubiame rūpesčiu, gėlės atsidėkoja grožiu, kuris džiugina ne vieną dieną.

 

Kokias gėles rinktis?

 

Norint, kad skintos gėlės džiugintų kuo ilgiau, svarbios ne tik jų priežiūros taisyklės ir močiučių laikus menančios gudrybės, bet ir pačios gėlės, kurias pasirenkame. Vienos natūraliai išsilaiko ilgiau nei kitos. Rudenį verta rinktis tvirtesnius, storesniais žiedlapiais augalus, kurie nebijo vėsesnės temperatūros ir drėgmės svyravimų. Ilgaamžiškumu išsiskiria chrizantemos – ne veltui laikomos rudens karalienėmis. Taip pat puikiai laikosi astrai, gerberos, alstromerijos, rožės, gvazdikai. Šios gėlės ne tik ilgiau išlieka šviežios, bet ir gražiai atrodo net pradėjusios glebti.

 

Jei norisi jaukesnio, natūralistiškesnio žavesio, verta pamerkti eukaliptų šakelių, javų varpų, hortenzijų ar net sausų smilgų – suteiks kompozicijai apimties ir padės išlaikyti grožį ilgiau net tada, kai pagrindiniai žiedai ima blukti.

 

Trokštant ilgalaikio grožio, verta rinktis gėles, kurios natūraliai tvirtos ir ištvermingos: džiugins akį visą savaitę, o su močiutės paslaptimis iš vaistinėlės išsilaikys dar ilgiau.

 

Įdomu

 

  • Anksti ryte skintos gėlės išsilaiko ilgiau už skintas vakare. Taip yra dėl žemesnės skynimo temperatūros ir didesnės drėgmės stiebuose.
  • Skirtingos gėlės mėgsta skirtingos temperatūros vandenį. Šaltą – tulpės, narcizai, hiacintai, o šiltą – rožės, gerberos ir gvazdikai.
  • Kai kurios gėlės nemėgsta kompanijos. Štai narcizai išskiria gleivių, kurios trumpina kitų augalų gyvenimą, todėl juos verta merkti atskirai.
  • Kuo tamsesni žiedai, tuo trumpiau gyvena. Ryškiai raudoni ar violetiniai žiedai sugeria daugiau saulės šviesos ir greičiau perkaista, todėl jų žydėjimo laikas trumpesnis, nei šviesių tonų gėlių.
  • Gėlės kvėpuoja net pamerktos. Net jas nuskynus stiebai vis dar vykdo dujų apykaitą, todėl svarbu, kad aplink būtų užtektinai oro ir ne per šilta.
  • Gėlės nemėgsta vaisių kaimynystės. Prinokę vaisiai išskiria etileno dujas, kurios spartina žiedų vytimą, todėl gėlių vazą geriau laikyti atokiau nuo vaisių dubenėlio.
  • Kai kurios gėlės atsigauna po nakties poilsio.
  • Jei žiedai ima vysti, galima trumpai panardinti į šaltą vandenį – po kelių valandų daugelis vėl atgyja.
  • Žydėjimo trukmė priklauso ir nuo Mėnulio fazės. Senoliai tikėdavo, kad per priešpilnį nuskintos gėlės žydi ilgiau.
  • Eukaliptai ir rozmarinai – natūralūs konservantai. Jų lapeliai turi antibakterinių savybių, todėl šakelę verta įmerkti kartu su kitomis gėlėmis.
 

Autorė Jūratė Survilė