gyvunai

  • Katės, reikšdamos savo emocijas, gali išleisti apie 100 įvairių garsų, o šunys tik dešimt.
  • Šunys, kaip ir žmonės, skirstomi į keturis charakterio tipus: sangvinikus, cholerikus, melancholikus ir flegmatikus.
  • Šikšnosparniai, išskridę iš urvo, visada pirmiausia pasuka į kairę pusę.
  • Auksinės žuvelės turi trijų sekundžių atmintį.
  • Uodai dažniau gelia vaikus negu suaugusiuosius, taip pat labiau mėgsta šviesiaplaukius negu tamsiaplaukius.
  • Šunys neturi tėvystės instinkto.
  • Katės siaubingai nemėgsta folijos čežėjimo.
  • Didžiosios pandos patinas, bandydamas prisivilioti patelę, trina savo užpakalį į medžio kamieną.
  • Kai kurie mokslininkai mano, kad banginiai, iššokdami iš vandens, siekia pasipuikuoti, parodyti jėgą ir… pasilinksminti.
  • Drambliai moka identiškai atkartoti įvairius garsus, o tarpusavyje bendrauja siųsdami vibracinius pranešimus trypiant žemę.
  • Pavianų patelės po meilės akto dažniausiai iš pasitenkinimo ilgai „kriuksi“.
  • Kai kurie gyvūnai gali turėti psichologinių priklausomybių. Pavyzdžiui, ožkos gali tapti priklausomos nuo kofeino, žiurkės – nuo testosterono, o skruzdėlės – nuo gėlių nektaro.
  • Katės, norėdamos nusiraminti po patirto streso, laižosi leteną ir trina ją į savo snukutį.
  • Žiurkės, kaip ir žmonės, bijo kutenimo. Pastebėta, kad kai žiurkės žaidžia, nuo kutulio ima skleisti į kikenimą panašius garsus.
  • Katės, arkliai ir paukščiai yra pakantus bei nuolaidūs, tačiau yra pasyvūs ir nerodo iniciatyvos bendraujant. Šunys šiuo atžvilgiu elgiasi priešingai, bendravimą inicijuoja.
  • Kai kurie gyvūnų šeimininkai teigia, kad su savo augintiniais gali bendrauti telepatiškai.
  • Pagrindinės triušių bendravimo išraiškos yra trepsėjimas, griežimas dantimis, pagurklio trynimas, įvairių šuoliukų kombinacijos, gūžimasis, kritimas ant šono.
  • Tyrimai rodo, kad gyvūnai, kaip ir žmonės, turi polinkį į skirtingus muzikos garsus. Pastebėta, kad katės labiau linkusios klausyti tokios muzikos, kurios dažnis primena jų pačių širdies plakimą.