Baseinai jau keletą metų išlieka labai populiarūs ir žiemą, ir vasarą. Vandens pramogos vilioja skirtingo amžiaus, pomėgių žmones. Baseino vanduo ne tik atgaivina karštą vasaros dieną, bet ir atpalaiduoja. Taip pat daugelis eina į baseiną, norėdami pasportuoti ir sustiprinti sveikatą. Tačiau net ir šiose itin vaikų ir paauglių pamėgtose laisvalaikio ir pramogų vietose tyko nemažai pavojų.

 

"baseinas"

  • Koks yra didžiausias pavojus natūraliuose ir dirbtiniuose vandens telkiniuose? Pati didžiausia trauma, galinti pasibaigti netgi mirtimi, yra smegenų sužeidimai. Kasmet visame pasaulyje miršta nuskendę ir patiria sunkias galvos traumas tūkstančiai žmonių. Po smegenų traumos gali kilti atminties problemų, mokymosi sutrikimų, net koma. Daugeliu atveju medikai negali daug ką padaryti, kad pagerintų tokio paciento būklę, todėl svarbiausias dalykas būtų imtis prevencinių priemonių, kurios padėtų išvengti sunkių galvos traumų. Tiek suaugusieji, tiek vaikai turėtų mokėti plaukimo pradmenis. Besimaudančius vaikus visada turėtų prižiūrėti suaugęs žmogus. Prie baseino vaikai be suaugusiųjų priežiūros neturėtų nė prisiartinti. Dėl šios priežasties namų baseinus rekomenduojama rakinti ir kitaip apsaugoti, pavyzdžiui, įrengti signalizaciją. Statistiškai daugiau suaugusiųjų skęsta natūraliuose vandens telkiniuose, o ne baseinuose. Dažniau skęsta vyrai. Greičiausiai taip yra dėlto, kad vyrai labiau linkę rizikuoti, plaukti, išgėrus alkoholio, pervertinti savo galimybes.

 

  • Kas toji „plaukiko ausis“? Baseinų mėgėjus neretai vargina išorinės ausies landos uždegimas, kitaip vadinamas „plaukiko ausimi“. Uždegimą sukelia bakterijos ir grybeliai, besiveisiantys užterštame vandenyje. Uždegimą gali sukelti ir mechaniniai ausies landos pažeidimai, atsiradę, pavyzdžiui, netaisyklingai valant ausis, krapštant ausį. Prasidėjus uždegimui kamuoja ausų skausmas, niežulys, bėga išskyros. Kartais gali net nusilpti klausa. Ausies landos uždegimas paprastai gydomas geriamais antibiotikais. Uždegimo galima išvengti, maudantis švariame vandenyje, naudojant ausų kištukus, po plaukimo sausai išsišluostant ausis.

 

  • Ar valgyti prieš ar po plaukiojimo? Ypač pavojinga plaukioti pavalgius. 2011 Tokijo universiteto mokslininkai ištyrę skenduolių atvejus nustatė, kad iš tiriamosios grupės net 80 % žmonių, prieš eidami į vandens telkinį, buvo pavalgę. Manoma, kad plaukiant  po valgio pasikeičia kraujotaka, dėlto kyla galvos svaigimas, kuris neretai baigiasi sąmonės netekimu.

 

  • Kas nutinka pasišlapinus į baseiną? Nemažai žmonių šlapinasi į baseiną, o tai gali turėti liūdnų pasekmių. Azotas šlapime, reaguodamas su dezinfekuojančiu baseino vandenį chemikalu chloru, sudaro naują cheminę medžiagą – chloraminą. Jis neutralizuoja chlorą, todėl vandenyje lieka nesunaikintos ligas sukeliančios bakterijos ir virusai. Be to, chloraminas dirgina kvėpavimo takus ir akis. Azoto taip pat gali būti prakaite ir kūno priežiūros priemonėse, todėl prieš einant į baseiną, rekomenduojama nusiprausti po dušu. Nustatyti, ar baseine yra chloramino galima iš intensyvaus kvapo. Švariame baseine chloro kvapas yra vos juntamas.

 

  • Kodėl po baseino parausta, peršti akys? Baseinuose naudojamos cheminės medžiagos bei bakterijos, kurių nesunaikina sanitarinės priemonės, gali sukelti konjunktyvitą (akies junginės uždegimą). Todėl prieš einant į baseiną rekomenduojama pasidomėti vandens kokybe.

 

  • Ar panirus vandenyje įmanoma įdegti? Maudantis lauke esančiuose baseinuose galima nudegti saulėje. Saulės spinduliai prasiskverbia pro vandens paviršių, todėl labai svarbu naudoti pailginto veikimo ir vandeniui atsparias apsaugos nuo saulės priemones. Vandens paviršius atspindi 50 % saulės spindulių, todėl būnant vandenyje yra lengviau nudegti odą nei ant žemės.

 

Galbūt visų pavojų, kurie gali nutikti po plaukiojimo baseine, neįmanoma išvengti, tačiau riziką galima sumažinti, laikantis trijų taisyklių:

 

 

  • Prieš neriant į vandenį rekomenduojama apžiūrėti vandenį. Baseino vanduo turi būti skaidrus, nesusidrumstęs. Nešvarus, drumzlinas vanduo įspėja, kad jame veisiasi daug bakterijų ir virusų.

 

  • Prieš plaukiojimą baseine ir po to privalu nusiprausti po dušu kūną ir rankas. Plaukioti sučiaupus lūpas, kad netyčia į organizmą nepatektų chloruoto ir galbūt užkrėsto vandens.

 

  • Pasidomėti, koks chloro lygis baseine, ar sureguliuotas vandens pH. Privačiuose namų baseinuose vandens pH lygį rekomenduojama tikrinti kartą per dieną, o viešuosiuose baseinuose – bent kas tris valandas.