Perkūnija – vasarą dažnas ir pavojingas fenomenas. Kiekvienas žmogus turėtų žinoti, kaip apsaugoti save audros metu; ką daryti, kad nenutrenktų žaibas; kur slėptis nuo kamuolinio žaibo; kur dažniausiai jis trenkia ir t. t. Reikia įsiminti pagrindinę taisyklę, ką daryti, kai, regis, dangus maišosi su žeme: vengti atvirų vietovių ir vandens.

 

perkunija

Artėjant audrai horizonte pradeda formuotis lietaus pritvinkę, pilki debesys. Reikėtų prisiminti, kad vėjas nebūtinai nurodo, kokia kryptimi juda audros debesys. Atstumas iki artėjančios audros gali būti nustatomas, skaičiuojant sekundes nuo žaibo pasirodymo iki pirmojo griaustinio garso:

 

  • 1 sekundės pauzė įspėja, kad audra yra už 300 – 400 metrų;
  • 3 sekundžių pauzė įspėja, kad audra yra už 1 km;
  • 4 sekundžių pauzė įspėja, kad audra yra už 1,3 km.

 

Perkūnija yra vienas iš pačių pavojingiausių gamtos fenomenų žmonėms. Staiga trenkęs žaibas gali sukelti paralyžių, žmogus gali netekti sąmonės, nustoti kvėpuoti ir plakti širdis. Kai žaibas trenkia į kūną, atsiranda specifinių nudegimų (raudoni dryžiai, pūslės). Norint nenukentėti nuo žaibo, reikia žinoti ir laikytis keleto taisyklių, kaip elgtis per audrą.

 

Žaibas yra aukštos įtampos elektros iškrova, didžiulė srovė ir galia bei labai aukšta temperatūra, kuri gamtoje susiformuoja natūraliai. Elektros iškrovos, kylančios iš susikaupusių debesų, dažnai būna lydimos audros, liūčių, krušos ir stipraus vėjo. Žaibų rūšių yra daug. Dažniausiai pasitaiko linijiniai ir kamuoliniai žaibai. Jie skiriasi išvaizda, bet yra vienodai pavojingi žmonėms.

 

Vasaros audros – dažnas reiškinys, tačiau ne visi žino, kaip apsaugoti save, joms ištikus, kad nenutrenktų žaibas. Štai keletas gerų patarimų, kuriuos reikėtų žinoti kiekvienam:

 

  • Visų pirmą perkūnijos metu reikėtų vengti būti atvirose vietose. Žaibas, kaip tikriausiai žinote, trenkia aukščiausią tašką, o tai reiškia, kad tuščiame lauke tai būtų vieniša žmogaus figūra. Jeigu dėl kokios nors priežasties per audrą esate atvirame lauke, pasistenkite rasti vietą, kur pasislėpti, pavyzdžiui, griovyje ar kitoje žemiausioje lauko vietoje ir pritūpkite.

 

  • Antra, perkūnijos metu vengti vandens, nes tai yra puikus srovės laidininkas. Žaibas išplinta visame vandens telkinyje 100 metrų spindulių. Dažniausiai jis trenkia į pakrantes. Todėl žaibuojant reikėtų nedelsiant pasitraukti kuo toliau nuo kranto, negalima plaukioti arba žvejoti.

 

  • Labai pavojinga perkūnijos metu kalbėti mobiliuoju telefonu. Geriausiai aparatą apskritai išjungti, kol praeis audra. Istorijoje žinoma atvejų, kai įeinantis skambutis nukreipė žaibą į asmenį, kuris tuo metu rankoje ar kišenėje laikė mobilųjį telefoną.

 

  • Perkūnijos metu rekomenduojama atsikratyti metalinių daiktų. Laikrodis, grandinėlės, net lietsargis gali tapti potencialiu žaibo taikiniu. Istorijoje žinoma atvejų, kai žaibas trenkė į kišenę, kurioje buvo laikomi namų arba automobilio rakteliai. Jeigu perkūnija užklupo, kai važiavote dviračiu ar motociklu, palikite transporto priemones ir nutolkite nuo jų bent 20 – 30 metrų atstumu.

 

  • Jeigu perkūnijos metu esate sodyboje: uždarykite langus, duris, užsandarinkite kaminus ir ventiliacijos angas. Nekurti židinio, nes dūmai, besiveržiantys pro kaminą, turi mažą pasipriešinimą. Net namie nekalbėti telefonu. Rekomenduojama išjungti elektros prietaisus.

 

  • Kai žaibuoja, nesiartinti prie laidų, žaibolaidžių, stogų latakų, antenų, nestovėti arti langų, išjungti televizorių, kompiuterį ir kitus elektros prietaisus.

 

  • Jeigu perkūnija užklumpa tada, kai važiuojate automobiliu, neišlipkite iš jo, tačiau uždarykite langus ir nuleiskite žemiau radijo anteną.

 

  • Atsidūrus kritinėje situacijoje, kai gyvybei gresia pavojus, galima skambinti visą parą skubios pagalbos numeriu 112 nemokamai ir laukti greitosios pagalbos.