Alexanderis Grahamas Bellas – šis vardas simbolizuoja proveržį, kuris visiems laikams pakeitė žmonijos komunikaciją. Šis išradėjas buvo tikras XIX a. pabaigos technikos renesanso atstovas, kurio smalsumas neapsiribojo viena sritimi. Jo gyvenimo kelionė atskleidžia genialią asmenybę, padovanojusią žmonėms tai, be ko gyvenimas dabar tiesiog neįsivaizduojamas, – telefoną.

 

Paveldėtas talentasAlexander,Graham,Bell,(1847-1922),On,Antique,Print,From,1899.,Scientist,

 

A. G. Bellas gimė 1847 m. kovo 3-iąją Edinburge (Škotija), šeimoje, kurioje kalbos menas buvo ne tik profesija, bet ir gyvenimo būdas. Tiek senelis, tiek tėvas buvo garsūs iškalbos specialistai. Senelis išrado unikalią mikčiojimo kontrolės techniką, o tėvas tapo „Visible Speech“ – fonetinių simbolių sistemos, skirtos kurtiesiems, autoriumi. Motina Eliza Grace Symonds Bell, portretų dailininkė ir talentinga muzikantė, sūnų namuose mokė iki 10-ies, skiepijo meilę ne tik vizualiesiems menams, bet ir garsui. Po trejų metų oficialių studijų A. G. Bellas metus praleido Londone su seneliu, kurio gilus atsidavimas garsų tyrimams tapo pagrindiniu įkvėpimo šaltiniu. Vėliau dirbo muzikos ir iškalbos mokytoju bei studijavo Edinburgo universitete, tačiau dažniausiai lavinosi savarankiškai. Norą sužinoti daugiau skatino įgimtas smalsumas, o vien tradicinės studijos negalėjo jo pasotinti. 1866–1867 m. dėstė Bate universitete Anglijoje, tačiau šeimą sukrėtusios tragedijos – brolių mirtys nuo tuberkuliozės – privertė priimti lemtingą sprendimą emigruoti į Kanadą. 1870 m. apsigyvenęs Ontarijuje ne tik atgavo sveikatą, bet ir vėl visa jėga pasinėrė į darbą: atidarė mokyklą, dėstė kurčiųjų įstaigose Bostone ir ištobulino tėvo sukurtą sistemą, kuri tapo standartiniu metodu visame pasaulyje. Oficialaus pripažinimo sulaukė 1873 m., kai Bostono universitetas jį paskyrė balso fiziologijos ir kalbos mechanikos profesoriumi. Tuomet galėjo laisvai jungti aistrą muzikai, kalbai ir mokslui.

 

Telefono gimimas

 

Būsimo išradėjo genialumas pradėjo ryškėti vos 17-os, kai atliko pirmuosius akustinius eksperimentus. Tačiau didžiausią proveržį pasiekė bandydamas sujungti akustiką su elektra. Nuo 1873-iųjų iki 1876 m. visą laisvalaikį skyrė prietaisui, kuriuo balso garsai galėtų sklisti laidais, tuo pat metu nuodugniai tirdamas žmogaus ausies membraną ir mokydamasis perduoti kelis elektrinius signalus vienu metu. Stokodamas lėšų ieškojo rėmėjų, o tokiais tapo jo mokinių tėvai – Thomas Sandersas ir Gardineris G. Hubbardas. Gavęs pinigų techniniu asistentu pasamdė talentingą mechaniką Thomą A. Watsoną. Po begalės bemiegių naktų, praleistų eksperimentuojant su garso perdavimu, 1875 m. birželį pasigirdo pirmieji nerišlūs garsai, o 1876 m. kovo 10 d. įvyko istorinis lūžis – per 6 metrų laidą nuskambėjo pirmoji suprantama frazė: „Pone Watsonai, ateikite čia, noriu jus pamatyti.“ Šis išradimas, pirmą kartą viešai pristatytas Filadelfijos miesto parodoje, sukėlė sensaciją ir padėjo pamatus „Bell Telephone Company“. Nors vėliau sekė varginantis teisinių kovų dešimtmetis su konkurentais, 1888 m. teismas galutinai patvirtino A. G. Bello, kaip vienintelio telefono išradėjo, teises. Taip užtikrino ne tik šlovę, bet ir didžiulį finansinį atlygį, kurį vėliau skyrė mokslui ir labdarai. Jo pagrindinis tikslas buvo suvokti gamtos dėsnius ir priversti tarnauti žmogui.

 

Filantropija

   

Nepaisant milžiniškos sėkmės, A. G. Bellas niekada nepamiršo pagrindinio pašaukimo – pagalbos kurtiesiems. 1877 m. jis vedė savo mokinę Mabel Hubbard, kuri buvo kurčia nuo vaikystės. Ji tapo didžiausiu įkvėpimo šaltiniu ir padovanojo dvi dukteris. 1880 m. gavęs premiją už pasiekimus fizikos srityje, įkūrė laboratoriją Vašingtone, kurioje moksliniai tyrimai buvo atliekami ne siekiant pelno, o visuomenės labui. Čia A. G. Bellas sukūrė fotofoną – prietaisą, siunčiantį garsą šviesos spinduliais, bei elektrinį zondą metaliniams objektams kūne aptikti. Šis išradimas skubiai panaudotas bandant surasti kulką sužeisto prezidento Jameso A. Garfieldo kūne. Tapęs JAV piliečiu 1882 m., A. G. Bellas apsigyveno Badeke, Naujojoje Škotijoje, kur įkūrė vasaros rezidenciją „Beinn Bhreagh“, primenančią gimtąją Škotiją. Daugiausia pajamų skyrė biurui, kurio pagrindinė misija – informacijos apie kurtumą sklaida. Įkurta Amerikos kurčiųjų asociacija ir darbas su garsiąja Helene Keller rodo nepalaužiamą humanitarinį pasišventimą, kuris lydėjo kiekvieną jo techninį atradimą, paverčiant mokslą įrankiu žmogaus kančiai mažinti. A. G. Bellas tikėjo, kad kiekvienas žmogus, nepaisant fizinių apribojimų, turi turėti galimybę bendrauti su pasauliu.

 

Nauji horizontai: aviacija ir motorlaiviai

 

Mokslininko smalsumas niekada nenuslopo, o interesų laukas išsiplėtė iki aviacijos ir jūrų technikos. Nuo 1891 m. rėmė aviacijos pradininko Samuelio P. Langley novatoriškus bandymus, o vėliau pats eksperimentavo su tetraedro formos aitvarais, tikėdamas, kad ši konstrukcija gali suteikti didžiulę keliamąją jėgą. Bendradarbiaudamas su Glennu H. Curtissu sukūrė kelis orlaivius, tarp jų ir unikalų tetraedrinį lėktuvą, kuris, nors ir atrodė nepatogus, vėliau rado savo vietą modernioje architektūroje. Pirmojo pasaulinio karo metais nukreipė dėmesį į karinį pasirengimą ir sukūrė greitaeigį motorlaivį su povandeniniais sparnais, galintį skrosti vandenį neįtikėtinu tuo metu 70 mylių per valandą greičiu. Jo laboratorijose gimė tokios idėjos kaip buitinis oro kondicionavimas (aušinimas), dirbtinis respiratorius. Net mirties patale nenustojo kurti – dirbo prie sūraus vandens distiliavimo metodo, siekdamas išspręsti geriamojo vandens trūkumo problemą. Tai dar kartą įrodė, kad jo proto neribojo amžius ar pasiekti laimėjimai. Išradėjas dažnai sakydavo, kad atradimai ir patobulinimai neturi pabaigos. Jo gyvenimas – geriausias šio teiginio įrodymas.

 

Milžiniškas palikimas

 

A. G. Bello svarba istorijai neišmatuojama ne tik dėl telefono, bet ir vaidmens formuojant mokslo populiarinimo kultūrą. 1883 m. kartu su bendraminčiais įkūręs žurnalą „Science“. Vienas iš Nacionalinės geografijos draugijos įkūrėjų, tad mokslines žinias pavertė prieinamomis plačiajai visuomenei. Jis derino griežtą eksperimentinę logiką, filantropinį dosnumą ir meilę gamtai, kuria dalijosi žurnalo „National Geographic“ puslapiuose. Išradėjas mirė 1922 m. rugpjūčio 2 d., kai pasaulyje jau veikė 13 mln. jo išrastų telefonų, o 60 sek. nutilęs visas ryšių tinklas tapo didingiausia tylos minute. A. G. Bello palikimas gyvuoja kiekviename skaitmeniniame įrenginyje, kurį šiandien laikome rankose. Ką istorikai sako apie telefono išradimą?

 
  • Prieš telefono atsiradimą žinutės keliaudavo dienas ar savaites. Telefonas buvo pirmasis prietaisas, leidęs bendrauti realiu laiku per didelius atstumus, taip paspartinant verslo procesus, diplomatiją ir šeimų ryšius.
  • Dėl telefono sukurta nauja profesija – ryšio operatorė. Tai suteikė tūkstančiams moterų galimybę dirbti, skatinant ekonominę nepriklausomybę ir socialinius pokyčius.
  • Žodis „Hello“ (alio) išpopuliarėjo būtent dėl telefono. Iki tol jis nebuvo įprastas pasisveikinimas, tačiau išradėjas Thomas Edisonas pasiūlė kaip standartinį būdą pradėti pokalbį telefonu. Netrukus tai tapo visuotine norma.
  • Telefonas pakeitė požiūrį į saugumą: leido sukurti greitosios pagalbos, ugniagesių ir policijos iškvietimo sistemas. Iki tol pagalbos šauksmas retai pasiekdavo tarnybas laiku.
  • Šiuolaikinis internetas prasidėjo nuo telefono linijų. Būtent telefono tinklo infrastruktūra panaudota pirmiesiems duomenų perdavimams. Tad be A. G. Bello išradimo skaitmeninis pasaulis atrodytų visai kitaip.
 

Autorė Eglė Stratkauskaitė