Mėgstate fotografuoti šunį, tačiau rezultatas dažniau liūdina nei džiugina? Išmokykite augintinį pozuoti ir mėgaukitės kokybišku laisvalaikiu. Pristatome įgūdžius, kurie pravers visiems uodegą vizginantiems modeliams.

 

(Ne)paklusnūs pozuotojaiCute,West,Highland,White,Terrier,Dog,On,Purple,Background,After

 

Šiandienis gyvenimas neatsiejamas nuo socialinių tinklų, kuriuose publikuojame nuotraukas su įamžintomis brangiomis akimirkomis. Viešiname karjeros pasiekimus, šeimos įvykius, keliones ir… augintinių išdaigas. O gyvūnai, ypač šunys, nėra paklusnūs pozuotojai. Jie mieliau šniukštinėja, kramsnoja, kraiposi, voliojasi, bėgioja šen bei ten ir nesėdi vienoje vietoje ilgą laiką. Tik keli kadrai iš penkiasdešimt gali atitikti lūkesčius. Gyvūnų fotografavimas užima daugiau laiko ir kantrybės, palyginti su vaikais! Mažuosius galima įkalbėti, o keturkojai vadovaujasi instinktais tyrinėti aplinką. Tačiau pozavimas – išugdomas įprotis. Jei tikrai norite paversti augintinį socialinių tinklų žvaigžde arba pasilikti mielų kadrų atminčiai, pradėkite mokyti šuniuką nuo mažų dienų. Neužteks tik žinių apie fotografiją. Reikės išmokti valdyti šunį ir dresuoti jį kaip cirko pasirodymams. Tegul laisvalaikis drauge tampa dar malonesnis ir linksmesnis!

 

1 pamoka. SĖDĖK

 

Lengviau, jei šuo fotografuojamas kartu su žmogumi, kuris gali nuraminti, sudominti ir paskatinti nors trumpam sustingti. Dauguma šunų teigiamai reaguoja į glostymą, todėl tupi, kad pratęstų malonumą. Kitas reikalas, jei norite nufotografuoti vieną šunį pasirinktame fone, pvz., ant suoliuko, prie kalėdinės eglutės ar tarp darželio gėlių. Svarbu išmokyti šunį sėdėti reikalingoje vietoje net tada, kai šeimininkas atsitraukia kelis metrus. Pradėkite nuo komandos „Sėdėti“. Laikykite skanėstą virš snukučio ir traukite ranką taip, kad augintinis būtų priverstas atsilošti ir atsisėsti. Palaukite 3–5 sek. ir, jei šuo vis dar vykdo komandą, apdovanokite gardžiu kąsneliu. Kartokite pratimą 5 kartus ir padarykite pertrauką, pvz., pažaiskite kamuoliu. Vėl atkreipkite gyvūno dėmesį ir pakartokite pamoką. Kai keturkojis supras sąsajas tarp atsisėdimo ir ėdesio, vykdys komandą vos išgirdęs kodinį žodį. Dabar laikas ugdyti kantrybę.

 

2 pamoka. LIK VIETOJE

 

Pasakykite komandą „Sėdėti“, bet paskatinkite tik tada, jei šuo tupi 1 min. Ilginkite sėdėjimo laiką iki 3 min. To užtenka nuotraukai padaryti! Metas pereiti prie išsiskyrimo fazės. Pasakykite komandą „Sėdėti“ ir iš lėto atbulomis traukitės nuo šuns. Girkite žodžiu, jei šis liko sėdėti. Galite sakyti „Lik“ arba „Vieta“. Sugrįžkite ir paduokite skanėstą. Žingsnis po žingsnio ilginkite atstumą ir sėdėjimo laiką. Jei fotografuojant reikia toliau atsitraukti, pvz., kad į objektyvą tilptų didelis objektas, apsidrauskite. T. y. pririškite šunį plonu pavadėliu prie šalia esančių daiktų, tarkime, medžio, stulpo, tvoros. Pavadį tvirtinkite kuo arčiau žemės. Galima naudoti U formos metalinį smaigalį, kuriuo prispausite pavadėlio kilpą prie vejos. Dirželis turėtų būti laisvas, neįtemptas. Šis metodas nesugadins nuotraukos, tačiau fiksuos šunį ir apsaugos nuo netikėtumų, jei pasileis bėgti į kitą pusę, o jūs būsite per daug nutolę, kad sukontroliuotumėte elgesį.

 

3 pamoka. ŽIŪRĖK Į MANE

 

Net jei šuo moka sėdėti vienoje vietoje, dar nereiškia, kad įdėmiai žiūrės reikiama kryptimi. Norint, kad augintinis žvelgtų į objektyvą, užtenka pasiekti, jog sektų šeimininką, kad ir kur jis būtų. O tai įmanoma ugdant pozityvų santykį. Kai keturkojis prasikalsta, kai kurie šeimininkai bara, liepia žiūrėti į akis ir grūmoja pirštu. Tokiu atveju žvilgsnis į šeimininką asocijuojasi su bausme. Svarbu ieškoti akių kontakto esant teigiamoms situacijoms – žaidžiant, susitikus po išsiskyrimo, einant pasivaikščioti. Nutaisykite linksmą veidą, šypsokitės ir kalbėkite džiaugsmingai, pakiliai. Šuo supras, kad žiūrėjimas į žmogaus veidą reiškia pagyrimą, paglostymą ir kitus gerus dalykus. Pašauktas augintinis turi visada ieškoti šeimininko akių. Tuomet lengviau valdysite šuns kūno padėtį fotografuodami. Šis įprotis itin naudingas kasdienybėje, nes prisideda prie geresnės socializacijos. Kai svetimas asmuo, ypač vaikas, žiūrės keturkojui į akis, jis priims ženklą kaip draugiškumo signalą, o ne iššūkį kovai.

 

4 pamoka. ŠOK ČIA

 

Norint gražios nuotraukos dažnai tenka šunis, ypač mažesnio dydžio, pakylėti nuo žemės, pvz., ant laiptelių, suolelio, fontano atbrailos, paminklo monumento ir pan. Mokykite šunį ne tik užšokti ant objekto, bet ir pasilypėti priekinėmis kojomis, galinėmis remiantis į žemę. Šie užsiėmimai yra ne tik smagus žaidimas, bet ir gera mankšta raumenims. Pradėkite nuo pakylos, kuri yra šuns aukščio. Dideliam keturkojui pasitarnaus sofa ar lauko suoliukas, mažam – pufas ar plastikinė dėžė su dangčiu. Objektas turi būti tvirtas, negali slidinėti ant grindų, paviršius – minkštas, gero sukibimo. Galima pakloti guminį kilimėlį. Pasodinkite šunį taip, kad objektas atsidurtų, tarp jūsų ir gyvūno. Laikykite skanėstą prie augintinio nosies ir kilstelėkite aukštyn. Šuo sieks gardėsio ir pasilypės priekinėmis kojomis. Ištarkite komandą „Dvi kojos“. Skatinkite fiksuoti padėtį kuo ilgesnį laiką. Kai šuo išmoks pozuoti, pratinkite išlikti tokioje padėtyje, kai atsitraukiate į šalį. Lygiai taip pat mokykite užšokti ant objekto visomis keturiomis. Laikykite gardėsį prieš nosį ir traukite ranką, kad gyvūnas užliptų. Ištarkite komandą „Šok čia“ ir atiduokite kąsniuką. Mokykite, kol šuo pradės vykdyti komandą tik su žodiniu paskatinimu. Naują įgūdį išbandykite su skirtingais objektais lauke ir namuose.

 

5 pamoka. PADĖK SNUKUTĮ

 

Nieko nėra gražiau už nuotraukas, kuriose šuo guli padėjęs snukutį tarp priekinių letenų ir žvelgia ilgesingu žvilgsniu. Galima išmokyti pozuoti padėjus galvą ant knygos, pliušinio žaislo, supakuotos dovanos, žmogaus kojos ar kito šuns nugaros. Pamokos tikslas – išmokyti augintinį atsigulti ir padėti snukutį ant bet kokio objekto. Tai nėra įprastas elgesys, todėl lengviausia pasinaudoti situacija, kai šuo ilsisi ir jau guli, pvz., ant sofos. Kaire ranka padėkite pliušinį žaisliuką prie gyvūno krūtinės, dešine laikykite skanėstą prie nosies ir perneškite už žaisliuko. Šuo bus priverstas ištiesti kaklą ir nuleisti galvą. Ištarkite komandą „Padėk snukutį“. Jei nepavyksta dresuoti gulinčio šuns, mokykite sėdintį. Kairę ranką laikykite po gyvūno snukučiu, dešine rodykite skanėstą. Kai šuo ištemps kaklą ir palies delną smakru, ištarkite komandą, pagirkite ir atiduokite kąsnelį. Tik nekelkite rankos lyg norėtume pakasyti! Tai skatins šunį užversti galvą, o reikia priešingo efekto. Augintinis turi atlikti aktyvų judesį ir nuleisti snukutį žemyn.

 

6 pamoka. LAIKYK

 

Daugeliui šunų, nepaisant lyties, amžiaus, veislės, patinka žaisti. Jie noriai nešiojasi nasruose žaislus, todėl lengva išmokyti laikyti objektus tada, kada nori šeimininkas. Pradėkite pamoką su mėgstamiausiu augintinio daiktu. Atsisėskite priešais šunį ant grindų ir pamojuokite žaislu. Kai gyvūnas susidomės, leskite sučiupti dantimis ir tuoj pat paliepkite atsisėsti. Jei šuo tupi ir laiko daiktą, sakykite komandos kodinį žodį, pagirkite. Leiskite šuniui laisvai pabėgioti, atsiimkite žaislą ir kartokite pratimą. Kai keturkojis išmoks sėdėti ir laikyti daiktą 3 min., mokykite pasilikti vieną. Palaipsniui atsitraukite, kartokite komandas „Lik čia“ ir „Laikyk“. Šuo turi kantriai laukti, net jei šeimininkas nutolsta kelis metrus. Ištarkite komandą „Žiūrėk į mane“. Priėję pagirkite ir leiskite laisvai pažaisti su žaisliuku. Pratinkite keturkojį laikyti dantyse bet kokį objektą – skintą gėlę, krepšelį su uogomis, susuktą žurnalą, pavadėlį ir pan. Į šį triuką įtrauktos net kelios komandos, todėl tinka jau pažengusiems ir mokslo ragavusiems amsiams.

 

Fotografo atmintinė

 

Įvertinkite proporcijas. Fotografuojant lauke ar namuose atsižvelkite į aplinkinių daiktų išdėstymą. Norite įamžinti šunį šalia rožių krūmo ar augalą su netoliese sėdinčiu gyvūnu? Fokusuokite tinkamą objektą. Įvertinkite šuns padėtį kadre. Norite, kad jis atsidurtų nuotraukos centre? Tuomet kiti objektai turėtų būti už jo nugaros. Jei šuo bus dešiniame ar kairiame kadro kampe, aplinkos objektai turėtų būti šiek tiek nutolę.

 

Atsižvelkite į foną. Šuns parengimas fotosesijai kausto dėmesį, todėl atsiranda skuba. Pagavus tinkamą momentą norisi nuspausti mygtuką ir atlikti darbą iki galo. Paskutinę sekundę įvertinkite, kas vyksta nuotraukos fone. Ar nematyti pašalinių žmonių, automobilių, reklamų užrašų, į kadrą nepateko nereikalingų objektų. Galbūt verta pakeisti fotografavimo kampą. Stenkitės, kad nesusilietų šuns kailio ir aplinkos spalvos. Pavyzdžiui, žiemą baltus keturkojus geriau fotografuoti giedrą dieną žydro dangaus fone.

 

Venkite šešėlių. Jeigu įmanoma, stenkitės, kad šviesos šaltinis būtų aukštai jums už nugaros, o šešėlis – tiesiai už šuns. Stebėkite, kad į kadrą nepapultų paties fotografo šešėlis! Jei sunku pritaikyti apšvietimą, pvz., esant saulėlydžiui, fotografuokite šunį ne iš priekio, o iš šono, kad šešėlis ant žemės būtų trumpas ir vos matomas. Pašaukite augintinį atsisukti į vakarinę pusę, t. y. jus, kad saulė apšviestų snukutį. Ant sniego ir prie vandens telkinių atsižvelkite į atspindžių išdėstymą.

 

Maskuokite pavadėlį. Jeigu negalima atsekti dirželio dėl jauno šuns amžiaus, judraus temperamento ir neklusnumo, geriau jį paversti nuotraukos dalimi. Rinkitės kuo siauresnį pavadėlį, geriausia kailio spalvos – rudą, juodą, baltą, kreminį. Palikite jį laisvai kaboti tarp priekinių kojų, kad nemaža dalis gulėtų ant žemės. Pravers minėti U formos smaigai. Neįtempkite pavadėlio, ypač iš šono, nes tai iš karto krinta į akis ir sukuria nereikalingų linijų.

 

Autorius Jurgita Ramanauskienė