Muzika paveikia nuotaiką. Greitas, ritmiškas tempas suteikia energijos ir motyvuoja, lėtos romantiškos dainos sukelia melancholiją ir nostalgiją, raminantys meditaciniai garsai, atkartojantys širdies dūžius ar kvėpavimą, padeda užmigti. Ar garsų terapija gali padėti sunkiais momentais?

 

Verta pabandytiTibetan,Singing,Bowl,-,Translation,Of,Mantras,:,Transform,Your

 

Garsų terapija – senovinė praktika, grįsta vibracijomis, kurios veikia neurologiniu, fiziologiniu, biocheminiu lygmeniu, todėl skatina sveikimą ir atsipalaidavimą. Atliekant specialioje studijoje, siūloma patogiai atsigulti (galima užsikloti, pasidėti po galva pagalvėlę), užmerkti akis, sutelkti dėmesį į varpelių, gongų, cimbolų, Tibeto ar krištolinių dubenų skleidžiamus garsus. Rekomenduojama sąmoningai įsijausti į klausymąsi, medituoti sutelkiant dėmesį į kvėpavimą ir kūną. Tai nėra melodinga muzika, tačiau garsai paveikūs, gali aktyvuoti užgniaužtus jausmus ar prisiminimus. Garsų terapija kviečia pasinerti į gilesnę sąmonės būseną, kai atsijungiama nuo išorinių dirgiklių ir susitelkiama į dabarties akimirką. Visiškai normalu verkti arba pajausti katarsį. Seansai gali būti privatūs ir grupiniai, tačiau įmanoma praktikuoti savarankiškai namuose leidžiant garso įrašus. Tiesa, daugeliui patinka būtent privati praktika saugioje vietoje, kai netrukdo aplinkiniai. Vienas seansas dažniausiai trunka iki 1 val. Nutilus garsams skatinama palaipsniui perkelti dėmesį į išorę (atsimerkti, apsidairyti, įsiklausyti į foninį triukšmą, pasirąžyti), iš lėto atsisėsti ir atsigerti šiltos arbatos. Atsistoti po 5–10 min.

 

Ką sako mokslas?

 

Garsų terapija buvo naudojama beveik visose senovės civilizacijose, tarp jų Australijoje ir Tibete. Susijusi su dvasinėmis ceremonijomis ir meditacija. Tikima, kad garsas paveikia ne tik per klausos receptorius ausyse, bet ir per lytėjimą – vibracijas, dažnius. Šiandien šios praktikos vėl populiarios, nes visame pasaulyje didėja susidomėjimas holistinėmis sveikatingumo galimybėmis. Mokslininkai iki šiol neatsakė į klausimą, kaip gydo garsai. Per 400 publikuotų straipsnių ir medicininių įžvalgų patvirtina, jog muzika naudinga psichinei ir fizinei sveikatai, nes gerina nuotaiką, mažina stresą, malšina fizinį skausmą.

 

Remiantis tyrimu, paskelbtu leidinyje „Journal of Evidence-Based Integrative Medicine“, valandos trukmės garsų meditacija skambant Tibeto dubenims, padeda sumažinti įtampą, pyktį, nuovargį, nerimą ir depresiją, padidina dvasinę gerovę. Garsų terapija gali sukelti gilų kūno atsipalaidavimą, primenantį miegą. Tokioje būsenoje sumažėja kvėpavimas, širdies ritmas ir kraujospūdis. Tai gerina imuninės sistemos efektyvumą, mažina streso hormonų kiekį, skatina geros savijautos cheminių medžiagų išsiskyrimą smegenyse. Naujokai jaučia didesnį teigiamą efektą, palyginti su tais, kurie praktikuoja reguliariai. Atsižvelgiant į intensyvų gyvenimo tempą, priklausomybę nuo ekranų, atsakomybes ir stresą, garsų terapija leidžia atsiriboti ir pailsėti.

 

Garsų įtaka

 

Daug mokslinių teorijų bando paaiškinti, kaip garsai lemia atsipalaidavimą ir skausmo suvokimą.

 

Viena teorija teigia, kad garsas veikia fiziškai per vibracinį lytėjimą, t. y. stimuliuoja receptorius, kurie atsakingi už skausmo suvokimą. Moksliniai tyrimai, atlikti su fibromialgija sergančiais žmonėmis, atskleidė, jog seansai, susidedantys iš dešimt žemo dažnio garsų, kartojamų du kartus per savaitę, penkias savaites iš eilės, pagerina miegą ir malšina skausmą, todėl reikia mažiau vaistų. Įrodyta, kad garsų vibracijos padeda nuo artrito, menstruacijų, pooperacinio skausmo. Nustatyta, kad ši terapija gerina sąnarių mobilumą ir kraujotaką, mažina raumenų skausmą ir sustingimą, sergsti nuo aukšto kraujospūdžio.

 

Kita teorija grįsta binauralinių ritmų sąvoka ir hipoteze, kad tam tikri garsų dažniai gali sinchronizuoti ir pakeisti smegenų bangas. Žinoma, kad smegenų aktyvumą išreiškia ritmingos ir pasikartojančios elektrinės bangos, kurias galima išmatuoti specialiais prietaisais užrašant elektroencefalogramą. Skirtingos budrumo ir sąmonės būsenos sukuria skirtingus bangų dažnius.

 
  • Beta bangos – greičiausias smegenų bangų tipas. Susidaro, kai smegenys aktyvios ir įsitraukusios protiškai.
  • Alfa bangos atsiranda, kai smegenys nesusijaudinusios (žmogus ilsisi arba medituoja).
  • Teta bangos susijusios su miegu ir greitų akių judesių (REM) faze. Jos taip pat būdingos ilgą laiką esant tam tikros būsenos, pavyzdžiui, važiuojant automobiliu ar bėgant maratoną. Manoma, kad susijusios su kūrybiškumu.
  • Delta bangos yra lėčiausios, susidaro giliai miegant ir nesapnuojant.
 

Binauralinių dūžių teorijos prielaida – kad smegenys sinchronizuoja bangų dažnį su hercų skirtumu, girdimu kiekvienoje ausyje. O tai, nelygu dažnis, gali sukelti euforiją (veikia beta bangos), gilų atsipalaidavimą (alfa bangos) arba meditacinę transo būseną (teta bangos).

 

Mokslininkai vis dar bando nustatyti garsų gydomąją naudą, tačiau sutaria, kad vibracinė terapija arba meditacija garsų fone – tikrai naudinga.

 

Būklės, kurias palengvina garsų terapija

 
  • Nerimas
  • Fobijos
  • Obsesinis kompulsinis sindromas
  • Depresija
  • Nemiga ir kiti miego sutrikimai
  • Migrena
  • Ūminis ir lėtinis stresas
  • Streso sukeltos ligos, pvz., skrandžio opa
  • Fizinis, emocinis, protinis nuovargis, perdegimo sindromas
  • Lėtinis sąnarių, raumenų, galvos skausmas
  • Psichosomatiniai sutrikimai
  • Autoimuninės ligos
  • Neuralgija, nervų šaknelių uždegimas
  • Menstruacijų skausmai ir PMS simptomai
  • Suprastėjusios kognityvinės funkcijos ir atmintis, smegenų rūkas
  • Reabilitacija po traumos ar operacijos
  • Nepasitenkinimas savimi ir gyvenimu, užstrigimo jausmas, motyvacijos stoka.

 

Savarankiška praktika namuose

 

Pirmiausia patyrinėkite, kaip veikia skirtingi garsai. Pabraukus nagu per sieną ant kūno pasišiaušia gyvaplaukiai, stiprus sprogimas išgąsdina ir priverčia krūptelėti, mėgstama daina skatina siūbuoti į šonus ir niūniuoti. Vienas universaliausių būdų, kaip taikyti garsų terapiją namuose, – tai klausytis Tibeto (dainuojančių) dubenų įrašų, tačiau tinka ir kiti obertonus skleidžiantys instrumentai. Įrašai laisvai prieinami internete. Garsų terapijos įvairovė priklauso nuo instrumento ir atlikėjo. Kai kurie įrašai gali sukelti pasipriešinimą, atmetimo reakciją. Tai normalu. Tereikia rasti tai, kas tinka.

 

Jei nė karto nemeditavote, iš pradžių klausykitės meditacijos įrašo. Rinkitės malonų, raminantį balsą ir aktualią temą: koncentruotis į kvėpavimą, įsižeminti kūnu, vizualizuoti saugią vietą ar susitikimą su vidiniu vaiku. Sąmoningai klausykitės garsų, atsiribokite nuo minčių galvoje.

 

Pasirūpinkite saugia ir ramia aplinka, kad niekas netrukdytų bent valandą. Išjunkite telefoną. Absoliuti tyla nereikalinga, todėl nieko tokio, jei girdisi tolimas gatvės triukšmas. Garsų terapija gali stipriai paveikti nervų sistemą, galimas stiprus pažeidžiamumo jausmas. Štai kodėl geriau medituoti nedideliame kambaryje, uždarius duris, užtraukus užuolaidas.

 

Komfortas – raktas į atsipalaidavimą. Dėvėkite poilsio drabužius, nusiaukite batus, galite atsisegti liemenėlę, pasileisti plaukus. Niekas neturėtų veržti, spausti ir kitaip dirginti. Pasiruoškite patogią pagalvėlę ir pledą. Pravartu naudoti akių kaukę. Atsigulkite ant grindų. Pravers jogos kilimėlis ar čiužinys, bet ne storesnis nei 5–7 cm.

 

Kiekvienas garsų terapijos seansas yra unikalus ir asmeniškas, priklauso nuo emocinės būsenos. Išsilaisvina vis kiti prisiminimai iš praeities, atsinaujina patirtos traumos, todėl gali apnikti neigiamos emocijos – liūdesys, nusivylimas, skausmas. Nereikia išsigąsti – tai svarbi gijimo dalis. Tęsiant seansus savijauta pagerės. Didėjant sąmoningumui iškils naujų idėjų ir problemų sprendimo kelių. Galiausiai užplūs laimė, pilnatvė, dėkingumas.

 

Jeigu norite sumažinti skausmą, pavyzdžiui, galvos ar menstruacijų, klausydamosi gongų ar dainuojančių dubenų sutelkite dėmesį į probleminę vietą. Įsivaizduokite, kaip garsai sklinda kiaurai per odą, raumenis, kaulus, paliečia sausgysles, kraujagysles. Pabandykite vizualizuoti skausmą ir suteikti jam vibracijos dažnį, kuris sutampa su girdimais garsais. Mintyse leiskite skausmui virpėti, atsidalinti nuo kūno ir skristi tolyn. Gali būti, kad pojūčiai sustiprės. Taip nutinka dėl didesnio sąmoningumo, kuris pasiekiamas medituojant. Stenkitės maksimaliai atsipalaiduoti, kad kūnas taptų sunkesnis, o skausmas – lengvesnis: jis natūraliai paliks kūną.

 

Autorė Jurgita Ramanauskienė