2017 m. britų mokslininkai paskelbė, kad sukūrė šokoladą, kuris turėtų mažinti raukšles ir gerinti širdies veiklą. Šio gardaus vaisto kūrėjai tikina, kad suvalgius jo 7,5 g per dieną galima sėkmingai sulėtinti organizmo senėjimo procesus. Kol kas tokio stebuklingo skanėsto įsigyti neįmanoma, tačiau šis atradimas mokslininkus ir medikus skatina dar kartą apsvarstyti šokolado naudą žmogaus sveikatai. Dėl gardumyne esančių vertingųjų medžiagų tenka net pripažinti jį supermaistu.

 

sokoladas

Maisto produktas ar papildas?

 

Šokolado istorija prasidėjo prieš daugiau nei 4 tūkst. metų Meksikoje. Tolimoje praeityje jis buvo tapęs valiuta, prabangos preke, net draudžiama medžiaga, prieinama tik išrinktiesiems. O dabar europietis per metus šio saldėsio vidutiniškai suvalgo kiek daugiau nei 3 kg. Kakavos pupelės ir iš jų gaminami produktai anksčiau nebuvo lengvai prieinami ir tokie skanūs. Iš tikrųjų dievų gėrimu vadinta kakava pradėta saldinti palyginti neseniai. Kai šis gardėsis tapo desertu, jį pamėgo net vaikai, mat gausiai atskiedus pieno milteliais, cukrumi ir grietinėle švelnėja skonis. Mokslininkai apskaičiavo, kad pats saldžiausias ir nenatūraliausios sudėties šokoladas gamintas praėjusio amžiaus 8 deš. Dabar maisto technologijų specialistai pastebi, kad smaližiai vis dažniau pageidauja natūralesnio, gerokai karstelėjusio juodojo šokolado. O tokia tendencija džiugina medikus. Šis skanėstas ir kakava, kaip parodė 2015 m. atlikti tyrimai, turi daugiau flavonoidų ir antioksidantų nei vaisių sultys. Pasirodo, grynas juodasis šokoladas naudingesnis nei supervaisiais vadinamos aliejinės kopūstpalmės, spanguolės, granatai. Jis kovoja su laisvaisiais radikalais ir kenksmingomis molekulėmis, kurios kasdien puola žmogaus organizmą ir išbalansuoja imuninę sistemą. Duomenys rodo, kad šis skanėstas ir neperdirbtas kakavos sviestas padeda organizmui apsiginti nuo virusų, nes skatina gaminti daugiau imunoglobulino A. Ir tai tik kelios moksliškai įrodytos juodojo šokolado naudingosios savybės. Iš viso žinoma daugiau nei 40 būdų, kaip kakava ir iš jos gaminamas skanumynas padeda žmogaus organizmui. Štai keletas jų:

 

  • Saugo širdį ir gerina kraujotaką. Kakavos pupelėse ir natūraliame juodajame šokolade gausu flavonoidų. Tai grupė medžiagų, turinčių sudėtingą fenolių struktūrą. Jų aptinkama beveik visuose augalinės kilmės maisto produktuose, tačiau kakavoje esantys flava-3-oliai pasižymi ypatingu sveikatinančiu poveikiu. Pastarieji gali stimuliuoti kraujagyslių sienelių epitelį, kuris vadinamas endoteliu. Dėl šių flavonoidų organizmas gamina azoto monoksidą. Tai labai svarbu kraujagyslių veiklai, nes viena šių dujų funkcijų – siųsti signalus, kurie atpalaiduoja arterijas. Tokiu būdu mažinamas pasipriešinimas kraujo tėkmei, tad natūraliai mažėja ir kraujospūdis. Tiesa, tokiam poveikiui pasiekti itin kokybiško juodojo šokolado reikia valgyti beveik 2 metus (kasdien po 5 g). Tad mokslininkai pripažįsta, kad jis veikiau kraujagyslių ligų prevencijos priemonė, o ne stebuklingas vaistas. Tačiau ne vienas tyrimas parodė, kad kartus saldumynas stiprina širdį dėl sudėtyje esančių stearino ir palmitino rūgščių. Tai – sočiųjų riebalų rūgštys, kurių dažniausiai raginama vengti, tačiau sklandžiam širdies darbui palaikyti jos itin reikalingos. Moksliniai tyrimai rodo, kad reguliariai vartojant šokolado beveik 25 % sumažinama širdies ligomis sergančių žmonių mirties rizika.

 

  • Padeda išvengti onkologinių ligų. Šis gardėsis negali išgydyti vėžinių susirgimų, tačiau moksliniai tyrimai parodė, kad jame esantys flavonoidai šiek tiek sumažina kolorektalinio vėžio riziką. Didžiosios Britanijos mokslininkų atlikti tyrimai atskleidė, kad nedidelėmis porcijomis reguliariai valgant juodojo šokolado galima apsaugoti odą nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio, taip pat mažinti net odos vėžio riziką. Specialistai visada patikslina, kad toks naudingas saldėsio poveikis atsiranda tik tada, kai žmogaus mityba sveika ir subalansuota, todėl juo piktnaudžiauti nederėtų, nors ir siekiama apsisaugoti nuo vėžio. Saikingai valgyti juodojo (geriausiai becukrio) šokolado rekomenduojama, nes tai kaip priešvėžinės mitybos dalis. Net 18 šiame produkte esančių vertingųjų medžiagų padeda sumažinti ląstelių oksidacinį stresą. Kakavoje ir jos produktuose esančios medžiagos trikdo agresyvių vėžio ląstelių mitybą, tad tokiu būdu užkerta kelią joms plisti. Visgi tai nelabai paprasta. Mokslininkai šiuo metu dar tik tiria tikruosius vėžinių ląstelių mitybos procesus. Tad onkologai leidžia vėžiu sergantiems žmonėms į savo valgiaraštį įtraukti juodąjį becukrį šokoladą, tačiau rekomenduoja jį vartoti ne dažniau nei 2 kartus per savaitę.

 

  • Gerina nuotaiką ir saugo nuo diabeto. 2014 m. mokslininkai paskelbė dar vieną džiuginančią naujieną apie šio gardėsio naudą. Po daugiau nei 5 metus trukusių tyrimų nustatyta, kad itin aukštos kokybės ir mažai saldintas šokoladas mažina organizmo pasipriešinimą insulino veikimui kepenyse. O tai labai svarbu II tipo cukrinio diabeto prevencijai. Taip pat naudinga, kad saldumynas turi mažą glikemijos indeksą (skirtingai nei daugelis kitų produktų), todėl cukraus kiekis kraujyje staigiai nepakyla. Specialiai šia liga sergantiems asmenims sukurtas juodasis šokoladas ne tik naudingas sveikatai, bet ir gerina nuotaiką. Jame aptinkama natūralaus stimuliatoriaus teobromino. Pastarasis veikia panašiai kaip kofeinas. Jis padeda išlaikyti koncentraciją, dėmesį, gerina nervų sistemos veiklą, palaiko gerą nuotaiką, darbingumą. Kakavos pupelėse taip pat yra fenilalanino, kuris skatina išsiskirti endorfinus, stiprina dopamino veikimą. Kita naudinga cheminė medžiaga – anandamidas, susijusi su pakilia nuotaika. Manoma, kad šis skanėstas stiprina ir neuromediatoriaus serotonino poveikį. Tad asmenys, kenčiantys nuo lėtinio nuovargio sindromo ar depresijos, gali sau padėti saikingai mėgaudamiesi juoduoju šokoladu.

 

  • Padeda išsimiegoti ir atjaunėti. Oksfordo universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkai teigia, kad kartus juodasis šokoladas gerina atmintį ir veikia panašiai kaip nestiprūs raminamieji. Todėl gali padėti tiems, kuriuos kamuoja nemiga. Prieš gulant į lovą suvalgyta nedidelė tokio gardumyno plytelė ne tik padeda greičiau užmigti, bet ir saugo dantis nuo apnašų, nes jame esantis taninas veikia antibakteriškai. Šokolade taip pat yra fluorido ir kalcio, kurie stiprina dantų emalį ir kaulus. Kad šis saldumynas padeda išsaugoti grožį, atskleidžia žurnale „Journal of Cosmetic Dermatology“ viešinami tyrimų duomenys. Pasirodo, kad saikingai ir reguliariai vartojant aukštos kokybės juodojo šokolado galima apsaugoti odą nuo žalingos ultravioletinės spinduliuotės. Tai vyksta dėl tų pačių flavonoidų, kurie pasižymi puikiomis antioksidacinėmis savybėmis.O tai saugo organizmo ląsteles nuo agresyvių laisvųjų radikalų ir priešlaikinio senėjimo.Šiame gardumyne gausu ir vitamino E, kuris leidžia odai ilgiau išlikti lygiai, stangriai ir pamaitintai. Beje, skanėstas odai naudingas ne tik tada, kai jo suvalgoma – galima naudoti ir kaip kaukę. Sausai odai drėkinti ir maitinti rekomenduojama sumaišyti ištirpdytą juodąjį šokoladą su grietine ir kiaušinio tryniu. Riebią odą gelbsti tirpdyto šokolado, citrinos sulčių ir avižinių dribsnių kaukė (visu ingredientų turi būti lygiomis dalimis).

 

 Įdomu

 

  • Šokoladas dabartinę plytelės formą įgijo tik 1847 m., kai britų įmonės „J. S. Fry and Sons“ specialistai išrado kakavos ir cukraus masės maišymo su kakavos sviestu technologiją.
  • 1879 m. šveicaras Rudolphas Lindtas sugalvojo šio skanėsto minkymotechnologiją, kurios metu specialus įrenginys apdoroja šokolado masę taip, kad ji tampa glotni, itin aromatinga, tirpsta burnoje.
  • Baltojo šokolado nederėtų vadinti šokoladu, nes jame nėra kakavos. Jis gaminamas iš kakavos sviesto, cukraus ir pieno miltelių. Šiame saldumyne dažniausiai aptinkama daug aromatinių medžiagų ir net 3,5 % pieno riebalų.
  • Nereikėtų pamiršti, kad kai kurių žmonių organizmas jautrus kakavai, kurios yra juodajame šokolade. Ypač organinei ir mažai apdorotai. Galimos alerginės reakcijos, bėrimai.
  • Jei saldumyno sunku atlaužti, jis lankstus ir trupa, vadinasi, yra pasenęs. Jei jo aromatą užgožia pašaliniai kvapai – veikiausiai kokybė ne itin gera. Jei užuodžiamas kavos, arbatos ar kokių nors kitų maisto produktų aromatas, galima įtarti, kad produktas laikytas netinkamai.

 

Specialistės komentaras

Mitybos specialistė Ieva Kuodienė 

 

Kokių naudingų medžiagų yra šokolade? Kiek rekomenduojama jo suvalgyti?

 

Juodasis šokoladas, kuriame yra 70–85 % kakavos, labai maistingas. Jis greitai suteikia sotumo jausmą, nes 100 g yra beveik 600 kcal. Tai ne „tuščios“ kalorijos. Šiame gardumyne apie 70 % kalcio paros normos, beveik 60 % magnio, apie 100 % mangano, taip pat gausu skaidulų, baltymų, cinko ir geležies. Moksliniai tyrimai parodė, kad teigiamas šokolado poveikis sveikatai pastebimas, jei jo valgoma ne rečiau nei 2 kartus per savaitę. Norint nepriaugti svorio, rekomenduojama suvalgyti po 3–5 kvadratėlius, t. y. 15–20 g 2 kartus per savaitę, o kitų saldumynų atsisakyti. Jei šokolado norisi kasdien, reikėtų apsiriboti 1 kvadratėliu, t. y. 5 g.

 

Kuo šokoladas skiriasi nuo saldžiųjų plytelių?

 

Svarbiausia atidžiai perskaityti produkto sudėtį. Šokoladą, kuriame mažiau kaip 50 % kakavos, jau galima laikyti produktu su „tuščiomis“ kalorijomis, nes jo sudėtyje itin daug cukrus. Gero tokio saldėsio sudėtyje pirmiausia yra kakavos bei jos sviesto ir tik šiek tiek cukraus. Šis derinys teikia ne tik maistinės vertės, bet ir skonį, tekstūrą, aromatą. Saldžiosiose plytelėse kakavos sviestas keičiamas kitais augaliniais, dažniausiai sukietintaisiais, riebalais. Skonis stiprinamas vanile, citrinos rūgštimi ar kitomis pridėtinėmis medžiagomis. Jos – paprastas saldumynas, kaip ir daugelis kitų, kurių maistingumą sudaro paprastieji angliavandeniai: cukrus, sukietintieji riebalai. Pastarieji laikomi kancerogenais. Jie didina blogojo cholesterolio kiekį ir širdies bei kraujagyslių ligų riziką.

 

 

Spausdinti