Susidarius ekstremalioms situacijoms, pavyzdžiui, užklupus uraganui ar potvyniui, prasidėjus karo veiksmams, pirmiausia akcentuojamas maisto produktų sandėliavimas. Tačiau tokiais atvejais gali kilti grėsmė geriamojo vandens išteklių saugumui ir centralizuotam tiekimui. Tad svarbu žinoti, kiek vandens atsargų būtina turėti ir kaip jas tinkamai paruošti.

 

Minimalus ir maksimalus kiekisA,Set,Of,Blank,Plastic,Water,Bottles,Of,Different,Volumes,

 

Įprastai patariama turėti geriamojo vandens atsargų bent 3 paroms, orientuojantis į būtiniausias reikmes. Rekomenduojamas vandens atsargų kiekis gėrimui, sanitariniams ir higienos poreikiams – vidutiniškai 15 l vandens per parą vienam žmogui. Minimalus kiekis – 3–4 l žmogui per parą. Atsižvelgiant į skirtingų šalių rekomendacijas ekstremalioms situacijoms, idealu pasirūpinti vandens atsargomis 2 savaitėms. Tiesa, tai padaryti gali būti sudėtinga ar net neįmanoma, jeigu šeima gyvena ne individualiame name. Tad reikėtų orientuotis į vidutinį ar minimalų kiekį. O padidėjus realioms rizikoms, skubiai pasirūpinti kuo didesniu kiekiu.

 

Svarbu įvertinti kokybę ir laikymo sąlygas

 

Ekstremalių situacijų atveju svarbus ne tik turimo vandens kiekis, bet ir jo kokybė. Reikalavimai vandens kokybei priklauso nuo to, kam bus naudojamas. Įprastai tiek skirtas maistui ruošti, tiek buitinėms reikmėms turi atitikti geriamojo vandens kokybės reikalavimus. Nutikus ekstremalioms situacijoms, buitinėms reikmėms skirto vandens kokybė galėtų būti ir prastesnė, tačiau maistui ruošti ir gėrimui naudotinas tik reikalavimus tenkinantis vanduo. Patogiausia minimalų kiekį įsigyti parduotuvėse. Toks vanduo išpilstytas į plastikines skirtingo dydžio talpyklas, paruoštas laikantis higienos reikalavimų, sandariai uždarytas. Jį galima saugiai laikyti ilgą laiką.

 

Vandenį geriausia laikyti vėsioje patalpoje (10–20 °C), apsaugotą nuo tiesioginių saulės spindulių. Jeigu ant pakuotės nenurodyta kitaip, atsargas atnaujinti bent kas 2 metus. Atsižvelgiant į tai, iš ko ir kaip pagaminta plastikinė tara, gali sumažėti jos mechaninis atsparumas. Be to, didėja vandens užteršimo tikimybė medžiagomis, galinčiomis patekti į jį iš plastikinės taros. Kaupti galima ne tik natūralų, bet ir gazuotą vandenį.

 

Didesnes atsargas galima kaupti plastikinėse talpyklose (10 ar 20 l), pripildant švaraus vandentiekio vandens. Tačiau svarbu, kad būtų pagamintos iš plastiko, tinkamo sąlyčiui su maistu, prieš tai jose nesaugotos kenksmingosios medžiagos. Prieš naudojimą talpyklas išplauti ir dezinfekuoti, išdžiovinti. Tokias atsargas, kaip ir pramoniniu būdu fasuotą vandenį, laikyti vėsioje patalpoje (10–20 °C), apsaugotoje nuo tiesioginių saulės spindulių. Vandenį talpyklose keisti kas 6 mėnesius. Jeigu atsargoms naudojamas vanduo iš gamtinių telkinių, dėl jame esančių priemaišų saugojimo trukmė dar trumpesnė, nes gali prasidėti rūgimo procesai.

 

Naudinga žinoti

 
  • Valstybinis vandens rezervas ekstremalios situacijos atveju Lietuvoje užtikrinamas per civilinės saugos sistemą, kuri apima tiek gyventojų aprūpinimą geriamuoju vandeniu, tiek kariuomenės ar kitų tarnybų mobilizavimą vandens logistikos užduotims.
  • Gyventojai privalo bendradarbiauti ir leisti naudoti savo išteklius, jei reikia, užtikrinant vandens tiekimą ir visų gyventojų saugumą.
  • Rekomenduojama iš anksto sužinoti, kur yra artimiausios vandens tiekimo (šulinių, hidratacinių punktų) vietos. Tokia informacija prieinama savivaldybių ir vandens tiekėjų interneto puslapiuose.
  • Esant ekstremalioms situacijoms, valstybė gali organizuoti laikiną vandens tiekimą cisternomis į gyvenamuosius rajonus.
 

Autorė Eglė Stratkauskaitė