Daržo ir kiemo tvarkymo atliekos. Kaip su jomis elgtis?

Tvarkant daržą, peržydėjusias gėles, nupjautą žolę, nukritusius obuolius, vaisius ir kitas žaliąsias atliekas savo kieme, ne vienam kyla klausimas – kur visa tai dėti? Juk netinkamai išmestos kartu su buitinėmis atliekomis užteršia konteinerį, o deginamos gali sukelti gaisrą ir užtraukti atsakomybę. Vis dėlto sutvarkyti derliaus ir kiemo priežiūros atliekas išties paprasta, o tinkamai tai padarius galima netgi sulaukti naudos.

Nemalonus kvapas ir kitos problemos

Bene daugiausiai žalos aplinkai ir patiems gyventojams sukelianti bioskaidžių atliekų tvarkymo klaida – jų išmetimas į buitinių atliekų konteinerius. Deja, vis dar dažnai žaliosios atliekos išmetamos ne tik kartu su buitinėmis, bet net ir su pakuočių atliekomis. Būtent dėl to sezono metu, ypač tvarkantis kiemą vasaros pabaigoje ir nurenkant derlių, buitinių atliekų ir rūšiavimo konteineriai užpildomi neįprastai greitai. Toks žaliųjų atliekų atsikratymo būdas tampa našta ne tik atliekų tvarkytojams, bet ir kelia nepatogumų patiems gyventojams. Sumaišius žaliąsias atliekas su buitinėmis, pirmiausia tai pajunta nosis – pūdamos atliekos ima skleisti nemalonų kvapą. Be to, greičiau perpildo konteinerius, dėl ko atliekų krūvos pradedamos kaupti šalia. Rūšiavimo konteineriuose žaliosios atliekos užteršia popieriaus ir pakuočių atliekas, dėl to jos gali tapti netinkamos perdirbti.

Prasidėjus obuolių ir slyvų sezonui, gyventojai surinktus vaisius taip pat išmeta kartu su buitinėmis atliekomis. Tačiau svarbu turėti omenyje, kad šiukšliavežės surinktas atliekas presuoja, o nuo tokių ne vietoje atsidūrusių ir suspaustų atliekų ima bėgti skysčiai. Tuomet iš pravažiuojančios šiukšliavežės nuteka nemalonų kvapą skleidžiantis skystis. Visgi blogiausia, kai žaliosios atliekos, tokios kaip sausa žolė, sugrėbti lapai ar šakos yra deginamos. Neapdairiai elgiantis ir deginant atliekas savo kieme ar gyvenvietėje, yra didelė grėsmė sukelti gaisrą, uždegti namus ar ūkinius pastatus. Be to, deginant tokias atliekas, į atmosferą išmetamos šiltnamio efektą skatinančios dujos, kietosiomis dalelėmis teršiamas oras. Už atliekų deginimą gali grėsti ir atsakomybė bei baudos nuo 30 iki 230 Eur.

Išgelbės specialus konteineris arba aikštelė

Galvosūkį, kur tinkamai ir aplinkai saugiais būdais sutvarkyti žaliąsias atliekas gali palengvinti specialus konteineris šio tipo atliekoms. Tiesa, kaupiant žaliąsias atliekas konteineryje, kaip ir tvarkant antrines žaliavas ar buitines atliekas, galioja tam tikri rūšiavimo principai. Į specialų konteinerį žaliosioms atliekoms galima mesti lapus, sausą ir šviežiai nupjautą žolę, piktžoles, gėles, vaisius. Tiesa, stambesnės, po genėjimo likusios krūmų šakelės, turėtų būti susmulkintos. Taip pat galima mesti augalines virtuvės atliekas: vaisių ir nevirtų daržovių likučius, bulvių lupenas, kavos tirščius. Galiausiai žaliųjų atliekų konteineriai specialiu transportu išvežami numatytu grafiku, tad vienintelis gyventojams liekantis rūpestis – tinkamai išrūšiuoti atliekas. Gyventojų specialiuose konteineriuose sukauptos žaliosios atliekos po surinkimo nugabenamos į bioskaidžių atliekų aikštelę, kur kompostuojamos dideliais kiekiais. Norintys atliekomis atsikratyti čia ir dabar, šio tipo atliekas į artimiausią aikštelę gali pristatyti ir patys.

Kompostavimas pavers trąša, ne teršalais

Tiesa, kiekvienas renkasi sau patraukliausią ir paprasčiausią būdą, kaip aplinkai ir sau saugiais būdais tvarkyti žaliąsias atliekas. Norintys atsakingai tvarkyti sodininkystės ir daržininkystės atliekas ir kartu iš to gauti realios naudos, gali jas kompostuoti ir ruošti trąšą artėjančiam sodinimo sezonui. Visgi norint pasigaminti išties kokybišką trąšą, naudinga ne tik žinoti, kas gali keliauti į kompostinę, bet ir tai, ko mesti negalima. Į komposto mišinį neturėtų keliauti gyvūninės atliekos (mėsa, žuvis, riebalai, kaulai, pieno produktai). Taip pat netinka virtos daržovės, sergantys augalai, piktžolės su subrendusiomis sėklomis, šunų bei kačių išmatos. Visos šios atliekos sudaro palankias sąlygas įvairiems mikroorganizmams veistis ir sutrikdo natūraliai vykstantį komposto gamybos procesą. Po viso kompostavimo proceso susidaro mineralų prisotintas juodžemis, kurį galima drąsiai naudoti kaip dirvą sodinimui, neteršiant aplinkos cheminėmis trąšomis. Privačių konteinerių savininkai, tinkamai tvarkydami ar kompostuodami žaliąsias atliekas, sukaupia mažiau buitinių atliekų ir kartu sutaupo, nes kintamoji rinkliavos dalis priklauso nuo išvežtų buitinių atliekų kiekio. Jam sumažėjus, reikia mažiau mokėti ir už atliekų išvežimą.

Projektą „Žaliasis puslapis“ iš dalies finansuoja „Medijų rėmimo fondas“ (8000 Eur).

Eglė Stratkauskaitė