Ar kada teko būti šalia žmogaus, kuris kramto nagus, nesustodamas judina koją arba graužia tušinuko galą? Aplinkinius tai tikrai erzina. Tačiau pats turintis tokį žalingą įprotį gali nė nesuvokti, ką daro. Ne veltui sakoma, kad įprotis stipresnis už prigimtį. Vis dėlto galbūt įmanoma jų atsikratyti? Ir kodėl reikėtų tai daryti?

 

iprociai

Tušinuko kramtymas

 

Tušinuko, pieštuko laikymas burnoje, čiulpimas arba kramtymas, pasak psichiatrų, vaikystėje čiulpto nykščio imitacija, pratęsimas. Tad jeigu šis įprotis būdingas nuo vaikystės, suaugus jo atsikratyti nebus lengva. Kodėl reikėtų bent jau stengtis tai padaryti, turėtų įtikinti kelios priežastys. Visų pirma tai nehigieniška. Jau nekalbant apie tai, kiek įvairių bakterijų veisiasi ant tušinuko, kuris kartais atsiduria ant nešvaraus stalo, nukrinta ant žemės ir pan. Be to, retkarčiais gali pasitaikyti paimti ir svetimą tušinuką. Tad neaišku, kieno rankos jį laikė ir kokių mikrobų į organizmą gali patekti. Be to, aplinkiniai netrukus pastebės šį įprotį ir veikiausiai vengs netgi trumpam laikui paskolinti savo tušinuką. Negana to, rašymo priemonės kramtymas kenkia dantų emaliui, gali padidinti jų jautrumą, sukelti žandikaulio, dantų, veido arba net galvos skausmus.

 

Ką daryti? Vertėtų rinktis tokius rašiklius, kurių kramtymas nebūtų malonus: su trintukais, įmantriais papuošimais ir pan. Galima tušinuko galą apvynioti medžiagos skiaute, lipnia juostele arba kuo nors kitu, kas keltų šleikštulį.

 

Veido lietimas

 

Tai dar vienas nehigieniškas įprotis. Jis traktuojamas kaip nesąmoningas gynybinis gestas, kuris pasitelkiamas, kai asmuo jaučiasi nesaugus arba ką nors slepia. Kartais jausdamas įtampą žmogus pajunta poreikį braižyti, kasyti arba krapštyti veidą. Turint tokį įprotį vertėtų nepamiršti, kad kaskart susitinkant su aplinkiniais vertėtų žvilgtelėti į veidrodėlį, ar ant veido nėra kokių nors žymių, kurios galėtų kelti daug klausimų. Kovoti su šiuo įpročiu nelengva. Ko gero, vienintelė išeitis – sau nuolatos priminti, kuo gresia dažnas veido lietimas. Ant rankų, panagėse nepastebimai slepiasi itin daug bakterijų – juk rankomis liečiami įvairūa paviršiai, ką jau kalbėti apie kito žmogaus rankos paspaudimą ir pan. Kas 15 min. plauti rankas – ne išeitis. Todėl saugantis bakterijų plitimo patariama stengtis kuo mažiau liesti veidą. Ant pastarojo nugulę mikrobai gali sukelti įvairių ligų, pavyzdžiui, gripą, peršalimą, aknę ir kitas odos infekcijas.

 

Ką daryti? Norint išvengti grėsmės, kuri kyla liečiant veidą, galima rasti ir kitokių, mažiau žalingų įtampos slopinimo būdų. Tarkime, duoti rankoms darbo: laikyti tušinuką, dokumentus, telefoną ir pan.

 

Nagų kramtymas

 

Ko gero, tai vienas labiausiai paplitusių žalingų įpročių. 2012 m. Amerikos psichiatrų asociacija priskyrė šį įprotį prie obsesinių-kompulsinių sutrikimų. Kraštutinė nagų kramtymo forma ne tik sukelia fizinį ir emocinį skausmą, bet neretai trukdo įprastai gyventi. Ilgainiui šis įprotis tampa nevalingas, ypač susinervinus arba patyrus stresinę situaciją. Tai gali būti savotiškas nusiraminimo būdas arba, anot psichologų, nykščio čiulpimo pratęsimas. Tiesa, nagų kramtymas gali būti ir paveldimas įprotis. Žurnale „Behavior Research and Therapy“ rašoma, kad nuogąstavimai dėl psichologinių problemų, susijusių su nagų kramtymų, ne visada yra pagrįsti. Mat atlikti tyrimai rodo, kad jaunimas dažniausiai nagus kramto iš nuobodulio arba dėl streso. Kad ir kaip ten būtų, šis įprotis graso ne tik negražiais, netvarkingais nagais, bet ir kraujuojančiomis panagėmis, infekcijų patekimu į burnos gleivinę, skausmu ir pan.

 

Ką daryti? Patariama nagus tepti negardžiomis priemonėmis, kurios atgrasytų nuo jų kramtymo. Taip pat reguliariai daryti manikiūrą, slopinti kramtymo poreikį kramtomąja guma arba sveikais užkandžiais.

 

Nosies krapštymas

 

Pasirodo, nosį krapšto ne tik vaikai. Žurnale „Clinical Psychology“ paskelbti gana intriguojantys tyrimų rezultatai. 91 % Viskonsine apklaustų žmonių prisipažino krapštantys nosį. Penki respondentai taip pat išdavė, kad patiria malonumą tai darydami, o vienas tuomet netgi seksualiai susijaudina. Šie penki prisiekę nosies krapštytojai tokiu įpročiu mėgaujasi vidutiniškai 15–30 min. per dieną, o vienas net 1–2 val. Specialistų teigimu, nosies krapštymas primena užburtą ratą. Kuo daugiau ji krapštoma, tuo daugiau gleivių išsiskiria ir tuo labiau vėl norisi jas pašalinti. Tačiau vargu ar susimąstoma apie tokio įpročio keliamą pavojų. Lygiai taip pat, kaip ir liečiant veidą, nuo rankų ir panagių į nosį itin lengvai patenka įvairių mikrobų. Be to, nuolatos krapštoma nosis sudirgsta, tampa jautri, gali pradėti bėgti kraujas.

 

Ką daryti? Pirmiausia derėtų vengti nosį krapštyti viešose vietose. Ant to piršto, kuris nuolatos kišamas į nosį, galima užklijuoti pleistrą. Jis padės atsiminti, kodėl nosį krapštyti nėra gerai.

 

Plaukų pešiojimas

 

Krestelėti plaukus, pasukioti sruogą – ryškus flirto ženklas? Neretai taip dailiosios lyties atstovės bando atkreipti patinkančių vyrų dėmesį. Tačiau kartais toks elgesys išduoda patiriamą įtampą ir bandymą nusiraminti. Tiesa, kaip įmanoma nusiraminti, jeigu plaukai kartais net išpešami? Trichotilomanija – tai sunkiai tramdomas įprotis pešioti plaukus ne tik nuo galvos, bet ir nuo blakstienų arba antakių. Šiek tiek lengvesnė sutrikimo forma – plaukų glostymas, tempimas, dažnas jų kišimas už ausų ir pan. Bet kokiu atveju tai gali sukelti plaukų slinkimą ir net nuplikimą.

 

Ką daryti? Vertėtų apsvarstyti trumpos šukuosenos alternatyvą. Galbūt ant veido nekrintantys plaukai taip neerzins. Galima bandyti juos surišti. Jeigu pešiojamos blakstienos arba antakiai ir nepavyksta niekaip susivaldyti, gali tekti kreiptis pagalbos į specialistus.

 

Lūpų kramtymas

 

Apatinės lūpos kramtymas, kaip ir plaukų pešiojimas arba sukimas, neretai painiojamas su flirtavimu. Tačiau dažnas ir stiprus lūpos kramtymas gali turėti ir visiškai kitokią prasmę. Greičiausiai tai žalingas įprotis, kuris gali išduoti susierzinimą, rūpestį ar net nerimą. Jeigu žmogus tai daro dažnai, jam nepavyks išvengti tam tikrų fiziologinių problemų. Tuomet lūpos gali išsausėti, pradėti skilinėti arba net kraujuoti. Negana to, kramtant lūpas iš burnos su seilėmis nuolatos patenka ir bakterijų, virškinimo fermentų. Galiausiai jos gali atrodyti tarsi nukandžiotos, patinti. Tam tikrais atvejais nepavyksta išvengti ir randų arba uždegimų.

 

Ką daryti? Patartinalūpas tepti bekvapiu vazelinu arba balzamu, kuris nežadintų noro jų laižyti arba kramtyti. Apskritai balzamu sudrėkintas lūpas tampa sunkiau kandžioti. Kramtymo poreikį nuslopinti padeda ir kramtomoji guma.

 

Pirštų sąnarių traškinimas

 

Tai dar vienas nemalonus ir neretai aplinkinius erzinantis įprotis. Nors teigiama, kad jis leidžia žmonėms nusiraminti susiklosčius stresinėms situacijoms, gali būti ir taip, jog sąnarių traškinimas tiesiog sukelia palengvėjimą ir nepatiriant jokios įtampos. Kurį laiką mėgstantys skambų sąnarių traškėjimo garsą gąsdinti galimu artrito išsivystymu. Vis dėlto tyrimai jokių sąsajų tarp to neatrado. Nepaisant to, mokslininkų teigimu, šis įprotis didina sąnarių uždegimo riziką ir silpnina rankas.

 

Ką daryti? Užimti rankas masažiniais kamuoliukais, įvairiais treniruokliais ir pratimais.

 

Įdomu

 

  • Kramtymo įpročius tyrinėjęs Wrigley Spearmintas pastebėjo, kad mėgstantys ką nors kramtyti bene 75 % mieliau renkasi kramtomąją gumą, o ne rašiklius, pieštukus, nagus arba šiaudelius.
  • Amerikos dantų asociacija atliko tyrimą, per kurį paaiškėjo, kad apie 41 % vaikų kramto nagus. Ateityje dėl šio įpročio dantų gydymo sąskaitos gali siekti iki 4 000 JAV dolerių (apie 3,5 tūkst. eurų).
  • 1995 m. Amerikoje atlikta apklausa, per kurią apie 90 % respondentų prisipažino krapštantys nosį ir net 8 % suvalgantys tai, ką joje randa.
  • Šiemet Australijos Visuomenės sveikatos ir socialinės medicinos mokykla paskelbė neįtikėtinus tyrimų duomenis. 26 eksperimente dalyvavę studentai vidutiniškai veidą paliesdavo 23 kartus per valandą. 36 % iš jų liesdavo burną, 31 % – nosį, 27 % – akis ir 6 % – visas minėtas sritis.
  • 2010 m. interneto svetainėje huffingtonpost.com rašyta, kad nagus kramto apie 30 % Amerikos vaikų, 45 % paauglių, 25 % jaunimo ir 5 % pagyvenusių žmonių.
  • Senovės Egipto papirusuose rašoma, kad faraonas Tutanchamonas turėjo samdinį, kurio pareiga buvo krapštyti jam nosį!

 

Specialistės komentaras

Psichologė Rasa Šimkonienė

 

Kodėl žmonės „prisigaudo“ tokių sveikatai daugiau ar mažiau žalingų įpročių?

 

Žalingais ir sveikatai kenkiančiais įpročiais dažniausiai vadiname priklausomybes nuo psichotropinių medžiagų, savęs žalojimą. Šiuo atveju labiau tiktų vartoti žodžius ir jų junginius „netinkami“, „įkyrūs veiksmai“, „įpročiai“.

 

Visi šie įpročiai susiję su dideliu vidiniu nerimu, kuris galbūt yra nesuvoktas, neišsakytas, gal neužtenka jėgų jam įveikti. Stipriai susijaudinęs žmogus automatiškai griebiasi įprasto nusiraminimo būdo – nerimą paverčia veiksmu. Tačiau tai pastarąjį padeda sumažinti tik labai trumpam laikui, nes nepašalina nerimo priežasčių.

 

Norint šių įpročių atsikratyti užtenka tik išspręsti fiziologines sveikatos problemas ar tai visgi susiję su psichologiniais aspektais?

 

Dažniausiai šie įpročiai susiję su psichologinėmis problemomis. Tad ir padėti gali šios srities specialistai. Patiems šių įpročių atsikratyti labai sunku, nes teks nuolatos save stebėti, bandyti suprasti, kokioms situacijoms susiklosčius šie simptomai pasireiškia, stabdyti save. Žmogus turi išmokti atpažinti savo emocijas ir jas įvardyti. Tik tada galės mokytis jas valdyti. Išmokus kalbėti apie save bei radus nusiraminimo būdų, sumažės ir įkyrių veiksmų.