Vartoti ar nevartoti antibiotikų – diskusijų verta tema. Aišku tik viena, kad reikėtų vengti šių stiprių, bakterijas naikinančių vaistų, jei jie nėra būtini. Antibiotikai nėra vaistai, kurie gydo viską. Lapkričio 18 dieną Europa mini supratimo apie antibiotikus dieną. Tai vaistai, kuriais bene dažniausiai piktnaudžiaujama, todėl prieš griebiantis šių vaistų visada reikia įsitikinti, kad tai iš tikrųjų saugus gydymo būdas. Nors kai kurie žmonės turi antibiotikų atsargų namų vaistinėlėje, tačiau jų vartoti galima tik tada, jei taip nurodė gydytojas.

 

"vaistai"

Nuo XX amžiaus penktojo dešimtmečio antibiotikai tapo šiuolaikinės medicinos svarbiausiu ginklu. Maža piliulė padėti įveikti infekcines ligas ir išgelbėti nesuskaičiuojamą daugybę žmonių gyvybių. Antibiotikai – tai yra vaistų rūšis, kurie gali efektyviai sustabdyti pavojingų bakterinių ligų plitimą ir sunaikinti bakterijas. Kita vertus, antibiotikai negydo infekcijų, kurias sukelia virusai. Mokslininkai teigia, kad antibiotikai vartojami kiekvieną kartą susirgus, gali labiau pakenkti organizmui, o ne padėti pasijusti geriau. Ar reikia vartoti antibiotikų priklauso nuo ligos ir jos rimtumo, ir nuo gydytojų rekomendacijų.

 

Antibiotikų privalumai:

 

  • Labai veiksmingi. Antibiotikai gali išgydyti daug įvairių infekcijų, įskaitant streptokokinę anginą, tonzilitą ir sinusitą.

 

  • Nesudėtinga vartoti. Daugelį antibiotikų paprasta vartoti – per burną arba suleidžiant injekcijas.

 

  • Turi mažai šalutinių poveikių. Dauguma antibiotikų turi gana nedaug šalutinių poveikių, todėl sunkiai susirgus tai gali būti geriausias gydymo būdas.

 

  • Yra gana ekonomiški. Daugelis senesniosios kartos antibiotikų nėra labai brangūs, todėl juos gali vartoti net tie žmonės, kurie priveržti stipriau susiveržti diržus.

 

Antibiotikų trūkumai:

 

  • Gali sukelti alerginę reakciją. Kai kurie žmonės gali būti alergiški tam tikrų rūšių antibiotikams, pavyzdžiui tiems, kurių sudėtyje yra sulfonamidų. Deja, bet šių veikliųjų medžiagų yra daugelyje dažniausiai vartojamų antibiotikų, todėl tokiais atvejais gali būti sunkiau rasti tinkamą gydymo būdą. Kai kuriems asmenims antibiotikų vartojimas gali sukelti net anafilaksinį šoką.

 

  • Skatina antibiotikams atsparių bakterijų atsiradimą. Ne laiku nutraukus antibiotikų gydymo kursą, vaistai sunaikina tik dalį bakterijų organizme ir likusios bakterijos gali tapti atsparios gydymui antibiotikams. Tai reiškia, kad ateityje susirgus antibiotikai nebebus tokie veiksmingi kaip anksčiu.

 

  • Gali turėti nepageidaujamą šalutinį poveikį. Nors dauguma antibiotikų turi gana nedaug šalutinių poveikių, tačiau kartais jie gali sukelti labai didelių problemų, pavyzdžiui, virškinimo sutrikimus, nemalonius pojūčius, pykinimą, viduriavimą ir jautrumą šviesai.

 

  • Antibiotikai gali pakenkti mažų vaikų vystymuisi. Per anksti pradėję vartoti antibiotikus vaikai yra linkę priaugti daugiau svorio, turi stambesnius kaulus, suaugus gali grėsti nutukimas ar antsvoris.

 

Neretai patys gydytojai skiria gydymą antibiotikais, kai jis nėra būtinas, pavyzdžiui, gydyti nespecifines kvėpavimo takų infekcijas (peršalimą, gripą, ūminį bronchitą, nebakterinės kilmės gerklės skausmą, slogą, daugelį ausų infekcijų), kurį beveik visada sukelia virusai, nors dažniausiai toks gydymas nėra reikalingas, nes paprastas peršalimas retai progresuoja ir tampa bakterinės kilmės infekcija.

 

Kita vertus, nereikia vengti antibiotikų, kai jie yra būtini. Negydomos infekcijos savaime nepraeina ir tik dar labiau pablogina savijautą, sukelia sunkias ligas, o kartais net mirtį. Antibiotikų atsisakymas, kada jie būtini, kelia rimtą grėsmę gyvybei.

 

Taigi susirgus būtina rūpintis savimi ir neužsiimti savigyda. Susirgus rekomenduojama dažnai ir kruopščiai plauti rankas ir vengti kontakto su kitais žmonėmis, kad neplistų infekcijų sukėlėjai.

 

Antibiotikai naikina ne tik „blogąsias“, bet ir „gerąsias“ bakterijas. Žmogaus virškinimo trakte yra milijardai skirtingų bakterijų, kurios palaiko normalią žarnyno mikroflorą. „Gerosios“ bakterijos apsaugo nuo „blogųjų“ bakterijų, mielių ir grybelių infekcijų. Ilgas antibiotikų vartojimas sutrikdo normalią „gerųjų“ bakterijų pusiausvyrą ir organizmas tampa imlesnis patogeninėms (ligas sukeliančioms) bakterijoms. Todėl po gydymo antibiotikais rekomenduojama vartoti „gerųjų“ bakterijų arba probiotikų arba valgyti maisto produktų, kurie turi natūralių probiotikų ir prebiotikų (natūralus jogurtas, miso sriuba, rauginti kopūstai, kefyras, kiti fermentuoti maisto produktai ir daržovės), vengti cukraus.

 

Įdomu, kad antibiotikų organizmas visiškai neįsisavina ir išskiria aktyvias medžiagas į aplinką. Daugelis antibiotikų yra patvarūs cheminiai junginiai, kurie organizme nesuskaidomi, tačiau išlieka ilgą laiką aktyvūs, kai yra pašalinami iš organizmo į aplinką. Antibiotinių medžiagų didėjimas aplinkoje yra reali ir didelė ekologinė problema. Blogiausiai, kad nėra žinoma, kaip tiksliai veikia ir kokią riziką sukelia antibiotikai ir kiti vaistai, vartojami žmonių, patekę į aplinką.