Varliagyviai gali sudominti tiek pradedančius, tiek patyrusius egzotinės faunos entuziastus. Pasaulyje priskaičiuojama daugiau nei 7,5 tūkst. varliagyvių rūšių, todėl, renkantis augintinį, svarbu pasidomėti konkrečios rūšies poreikiais ir priežiūros ypatumais. Pateikiame bendrąsias rekomendacijas varlių augintojams.

 

Laikymo sąlygosRed-eyed,Frogs,Emerge,From,The,Gaps,In,The,Leaves,,Red-eyed

 

Varlės laikomos uždaruose terariumuose, kuriuose užtikrinamos konkrečiai rūšiai tinkamos sąlygos: palaikoma reikiama temperatūra, reguliuojamas šviesusis ir tamsusis paros laikas, oro drėgnis. Kai kurioms rūšims reikia ir nedidelio vandens baseinėlio. Terariumo dydis bei forma priklauso nuo augintinio rūšies. Medvarlės mėgsta laipioti, todėl joms reikia daugiau vertikalios erdvės. Tinka aukštas terariumas, kurio sienelės gerokai aukštesnės už dugno kraštines. Kitoms rūšims, pavyzdžiui, raguotosioms varlėms, būtinas žemesnis, bet platesnis būstas. Šie gyvūnai laikosi prie dugno, nelaipioja, tačiau mėgsta įsikasti į substratą ir slėptis. Joms tinka platūs, žemi stikliniai terariumai, primenantys paguldytą stačiakampį. Visais atvejais terariumą būtina uždengti dangčiu ir nepalikti atviro be priežiūros, nes augintiniai gali pabėgti. Deja, egzotinės rūšys dažniausiai neišgyventų įprastomis kambario ar lauko sąlygomis.

 

Aplinkos praturtinimas

 

Aplinkos praturtinimo sąvoka atsirado siekiant užtikrinti geresnę nelaisvėje laikomų gyvūnų gerovę. Stengiamasi sukurti kuo natūralesnę aplinką, artimą tai, kurioje konkreti rūšis gyvena gamtoje. Gyvūnams suteikiama galimybė patenkinti esminius poreikius: laipioti, slėptis ir tyrinėti aplinką. Gražiai įrengtas terariumas papuošia kambarį, tačiau ne mažiau svarbu, kad jis paįvairintų ir augintinio gyvenimą.

 

Terariumui puošti labiausiai tinka sausos medžių šakos ir gyvi augalai, tinkami ropliams bei varliagyviams laikyti. Jei sunku prižiūrėti gyvus augalus, bet norisi estetiško vaizdo, galima naudoti iš išorės prie galinės sienelės klijuojamus dekoratyvinius tapetus ir dirbtinius augalus su šilkiniais ar plastikiniais lapais. Tokius dekoro elementus lengva valyti ir dezinfekuoti.

 

Terariume taip pat būtinos slėptuvės. Tam tinka natūralios priemonės, pavyzdžiui, medžio žievė ar paguldytas molinis vazonėlis, taip pat dirbtinės uolienų imitacijos iš plastiko. Medžiuose gyvenančioms rūšims patiks per visą terariumo aukštį išdėstytos šakos. Vandenyje gyvenančioms ar jame besimaudančioms rūšims reikės salelės arba plūduriuojančių medienos elementų, kad gyvūnai galėtų išlipti į sausumą.

 

Šilumos šaltinis

 

Varlės, palyginti su driežais, vėžliais ir gyvatėmis, gali atrodyti ne tokios reiklios, tačiau jų laikymo sąlygoms būtina skirti dėmesio. Jų odą dengia gleivės, o per odos paviršių vyksta dujų apykaita ir šalinama dalis medžiagų, todėl varliagyviams ypač svarbus tinkamas oro drėgnis. Optimali temperatūra priklauso nuo konkrečios rūšies ir jos geografinės kilmės.

 

Specialus apšvietimas ne visoms varlėms būtinas, tačiau ultravioletiniai (UVB) spinduliai gali būti naudingi, nes padeda organizmui įsisavinti kalcį. Svarbu parinkti tokį šviesos šaltinį, kuris neperkaitintų terariumo. Varlės jautriai reaguoja į per aukštą temperatūrą, o didelis karštis gali sukelti pavojingą stresą ir net pražudyti gyvūną. Be to, daugelis rūšių yra aktyvios naktį, todėl joms nereikia nuolatinio papildomo apšvietimo. Svarbu užtikrinti natūralią šviesiojo ir tamsiojo paros laikotarpių kaitą. Sezoniniai pokyčiai gali skatinti natūralų elgesį ir turėti įtakos dauginimuisi.

 

Dirbtinio apšvietimo dažniausiai prireikia, kai terariume auginami gyvi egzotiniai augalai. Lietuvos rudens ir žiemos šviesos paprastai nepakanka jiems augti, todėl rekomenduojama įrengti papildomą apšvietimą. Svarbu parinkti tokį šviesos režimą, kuris atitiktų ir varlių, ir augalų poreikius. Alternatyva – naudoti dirbtinius augalus bei kitas dekoracijas.

 

Geriausias substratas

 

Terariumo substratas gali būti paprastas arba sudėtingesnis – tai priklauso nuo pasirinktos įrengimo koncepcijos ir konkrečios varlių rūšies poreikių. Paprasčiausias variantas – vienkartiniais popieriniais rankšluosčiais išklotas terariumo dugnas. Tokį pagrindą lengva valyti ir keisti, tačiau jis neatrodo itin natūraliai. Popieriniai rankšluosčiai tinka kaip laikinas sprendimas, pavyzdžiui, karantino metu, kai naujai įsigytas augintinis laikomas atskirai nuo kitų gyvūnų.

 

Norint sukurti natūralesnę aplinką, galima naudoti įvairias gamtines medžiagas: viršutinį dirvožemio sluoksnį, kokosų plaušą, durpes ir samanas. Prireikus į substratą įmaišoma šiek tiek smėlio. Prieš pilant substratą, galima įrengti drenažo sluoksnį, pavyzdžiui, panaudoti specialų filtro kilimėlį. Vis dėlto drenažo sprendimas priklauso nuo terariumo tipo ir pasirinkto pagrindo.

 

Reikėtų vengti biraus smėlio, žvyro, smulkių akmenukų ir medienos drožlių, nes yra pavojus, kad varlė juos praris kartu su ėdalu. Prarytos netinkamos dalelės gali sukelti virškinimo sutrikimų ar žarnyno užsikimšimą, todėl substratą būtina rinktis atsižvelgiant į konkrečios rūšies elgseną ir maitinimosi ypatumus.

 

Šėrimo ypatybės

 

Įvairus ir visavertis ėdalas būtinas varlės sveikatai ir ilgaamžiškumui užtikrinti. Racioną gali sudaryti gyvi vabzdžiai, jų lervos, sliekai ir kiti tinkami bestuburiai, o kai kurioms rūšims tinka ir specializuoti pašarai. Varlėms negalima duoti žmonėms skirto maisto. Jauni varliagyviai paprastai šeriami dažniau nei suaugę, tačiau šėrimo dažnumas ir pašaro kiekis priklauso nuo rūšies, gyvūno amžiaus bei dydžio. Pašaro maistinę vertę galima padidinti naudojant specialius kalcio ir vitaminų papildus, parinktus pagal konkrečios rūšies poreikius.

 

Varlę galima šerti terariume, pavyzdžiui, įdėjus pašaro į negilų indelį. Svarbu stebėti, kiek augintinis suėda, ir nepalikti nesuvartoto pašaro. Pašalinti reikėtų tiek gyvus, tiek negyvus likučius, nes vabzdžiai ir jų lervos gali užteršti terariumą, o kai kurie gyvi pašariniai vabzdžiai – sužaloti varlę.

 

Kitas būdas – šerti varlę atskirame inde, pavyzdžiui, plastikinėje dėžutėje aukštais kraštais. Taip galima sumažinti terariumo užteršimą pašaro likučiais. Vis dėlto perkėlimas gali kelti stresą, todėl šį būdą reikėtų rinktis atsižvelgiant į konkrečios rūšies poreikius. Jei varlė šeriama atskirai, pasibaigus šėrimui ją reikia atsargiai grąžinti į terariumą.

 

Vandens tiekimas

 

Varlėms būtinas švarus, tinkamai paruoštas vanduo be chloro ir kitų kenksmingų medžiagų. Vienas būdų juo aprūpinti augintinį – terariume pastatyti negilų indą, į kurį varlė galėtų lengvai įlipti ir iš jo išlipti. Vandens telkinio dydis ir gylis parenkami atsižvelgiant į konkrečios rūšies poreikius.

 

Jei terariumas gana didelis, galima įrengti atskirą baseinėlį. Tam naudojama stiklinė arba akrilinė pertvara, o jungtys sandarinamos gyvūnams saugiomis medžiagomis. Norint sukurti įspūdingesnę aplinką, galima įrengti ir nedidelį fontaną, tačiau tuomet reikės elektros šaltinio bei tinkamos vandens filtravimo sistemos. Svarbu reguliariai tikrinti vandens kokybę ir prireikus jį keisti.

 

Oro drėgnis ypač svarbus daugeliui tropinių varlių rūšių, todėl terariume būtina palaikyti jų poreikius atitinkančias sąlygas. Drėgnumui padidinti terariumo vidų galima apipurkšti tinkamai paruoštu vandeniu.

 

Sveikatos priežiūra

 

Apie galimus sveikatos sutrikimus gali įspėti apetito stoka, sunkumai gaudant grobį, odos paraudimas, tuštinimosi sutrikimai, kloakos prolapsas (iškritimas), judėjimo sunkumai ar žandikaulių deformacija. Pastebėjus šiuos požymius, reikėtų kreiptis į veterinarijos gydytoją, turintį patirties gydant egzotinius gyvūnus. Dar prieš įsigyjant augintinį verta išsiaiškinti, kur būtų galima kreiptis pagalbos jam susirgus.

 

Terariumo valymas

 

Tinkamai įrengto terariumo kasdienė priežiūra neturėtų užimti daug laiko. Laiku pašalinus nesuėsto pašaro likučius ir išmatas, lengviau išvengti nemalonių kvapų bei palaikyti švarą.

 

Vandens indelius reikia kasdien išplauti ir pripildyti šviežio, tinkamai paruošto vandens. Terariumo sienelių vidų valyti pagal poreikį, kad nesikauptų nešvarumai. Substrato keitimo dažnumas priklauso nuo jo rūšies ir terariumo įrengimo. Naudojant popierinius rankšluosčius, juos paprastai reikia keisti dažnai, neretai kasdien, o natūralaus substrato priežiūra priklauso nuo jo būklės ir užterštumo.

 

Jei terariume įrengta vandens filtravimo sistema, būtina prižiūrėti filtrą ir tikrinti vandens kokybę. Vien filtras nepanaikina poreikio valyti terariumą – priežiūros dažnumas nustatomas pagal konkrečios sistemos ypatumus ir gyvūno poreikius.

 

Ar imti ant rankų?

 

Vyrauja nuomonė, kad varlė gali būti tinkamas pirmasis vaiko augintinis, tačiau svarbu žinoti, kokių saugos priemonių būtina laikytis. Be reikalo nereikėtų kištis į terariumą ar keisti jame esančių objektų. Tai daryti tik prireikus pašerti augintinį ar išvalyti terariumą. Dažnas lietimas ir aplinkos pokyčiai gali kelti varlei stresą.

 

Varlių odą dengia plonas gleivių sluoksnis, atliekantis apsauginę funkciją: padedantis išlaikyti drėgmę ir apsisaugoti nuo kai kurių ligų sukėlėjų. Liečiant varlę galima pažeisti jautrią jos odą ar sutrikdyti apsauginę funkciją, todėl augintinį reikėtų imti ant rankų kuo rečiau ir tik prireikus.

 

Prieš liečiant varlę rankos turi būti švarios ir sudrėkintos tinkamu, gyvūnui saugiu vandeniu, o po kontakto būtina jas kruopščiai nusiplauti muilu ir tekančiu vandeniu. Tokių higienos taisyklių svarbu laikytis ir tvarkant terariumą, nes varliagyviai gali pernešti salmoneles net ir patys neturėdami ligos požymių.

 

Mažiems vaikams, ypač jaunesniems nei penkerių metų, nereikėtų leisti liesti varlių ar tvarkyti jų terariumų, nes jie dažniau liečia veidą ir burną, todėl padidėja infekcijos rizika. Nėščiosioms taip pat rekomenduojama laikytis ypatingos higienos ir, jei įmanoma, pavesti terariumo valymą kitam asmeniui.

 

Autorė Jurgita Ramanauskienė