Laikui bėgant kiekvieno žmogaus organizmas išgyvena natūralius biologinius virsmus, kurie paveikia tiek fizinę sveikatą, tiek emocinę būseną. Vieni šiuos pokyčius pasitinka ramiai, kiti susiduria su staigiais nuotaikų svyravimais. Kaip juokaujama medicinos užkulisiuose, šiuos du skirtingus etapus išgyvenantys asmenys dažniausiai dalijasi ta pačia lova. Iš tiesų pastebima, kad moterų menopauzė ir vyrų andropauzė ne tik prasideda skirtingu laiku, bet ir pasižymi kitokia simptomų dinamika bei valdymo įpročiais.

 

MoterysPora miegamajame, vėduoklė ir artumas

 
  • Net 80 % pasaulio moterų susiduria su fiziniais menopauzės simptomais, iš kurių labiausiai vargina staigios karščio bangos ir naktinis prakaitavimas. PSO ir tarptautinių tyrimų duomenimis, menopauzė prasideda tarp 45-erių ir 55 m., o vidurkis siekia apie 51 m. Beje, du trečdaliai dailiosios lyties atstovių prisipažįsta, kad šiuo laikotarpiu stipriai suprastėja miego kokybė. O hormonų terapijos poreikį teigiamai vertina tik apie 35 % moterų, nes daugelis vis dar baiminasi šalutinio poveikio. Joms šis gyvenimo lūžis dažniau siejasi ne su paprastu senėjimu, tačiau su staigiu biologinio laikrodžio sustojimu ir vaisingumo pabaiga. Moterų organizme estrogenų kiekis nukrinta itin sparčiai, sukeldamas staigų fizinį šoką.
  • Kaip parodė Europos menopauzės ir andropauzės draugijos (EMAS) atlikta apklausa, net 45 % moterų stengiasi ieškoti medicininės pagalbos ar vartoti maisto papildus vos pastebėjusios pirmuosius perimenopauzės simptomus. Ypač tai būdinga išsilavinusioms, miesto aplinkoje gyvenančioms moterims – ankstyvosios prevencijos strategijos laikosi net 52 % apklaustų respondenčių. Poreikį detaliai fiksuoti simptomus ir konsultuotis su gydytojais lemia ne tik rūpestingumas ir atidumas savo kūnui. Dailiosios lyties atstovės paprastai iš prigimties labiau linkusios analizuoti sveikatos rodiklius, ieškoti informacijos bendruomenėse, nes tada jaučiasi saugesnės ir geriau kontroliuojančios situaciją. Tikėtis, kad simptomai praeis savaime be jokių gyvensenos korekcijų, linkę vos penktadalis moterų. Rūpestį savimi nesunku paaiškinti, juk brandžioms moterims tenka greitai prisitaikyti prie staigių pokyčių: kaulų tankio mažėjimo, silpnėjančios širdies ir kraujagyslių sistemos.
  • Hormonų svyravimai tiesiogiai koreliuoja su emocine būsena, todėl net 60 % moterų menopauzės metu patiria padidėjusį dirglumą, nerimą ar staigius pykčio priepuolius. Moksliniai tyrimai rodo, kad estrogenų trūkumas smegenyse sumažina laimės hormono serotonino gamybą, o tai sukelia nuotaikų svyravimą. Įdomu tai, kad moterys apie emocinius sunkumus linkusios kalbėti atvirai ir dažniau ieško psichologinės pagalbos. Visgi apie 40 % apklaustųjų teigia, kad šeimos nariai ne visada supranta jų emocinę būseną ir dažnai sudirgimą nurašo tiesiog piktam charakteriui. Tai skatina moteris burtis į paramos grupes internete, kur gali atvirai dalintis patirtimi.
  • Sveikatos statistika atskleidžia, kad prasidėjus menopauzei moterų rizika susirgti osteoporoze išauga net 4 kartus, o širdies ligų grėsmė susilygina su vyrų. Dėl šios priežasties apie 70 % moterų ilgainiui koreguoja mitybą: didina kalcio ir vitamino D kiekį, mažina kofeino ir alkoholio vartojimą, nes tai provokuoja karščio bangas. Nors pakaitinė hormonų terapija (PHT) pasaulyje itin populiari, Lietuvoje ją taiko tik 5–10 % moterų. Dauguma vis dar pirmenybę teikia fitoestrogenams – augaliniams preparatams su sojomis ar raudonaisiais dobilais. Šis atsargumas rodo, kad moterys ieško švelnesnių organizmo stiprinimo būdų.
 

Vyrai

 
  • Gyventojų apklausų duomenimis, vyrai, kitaip nei moterys, andropauzės simptomus pradeda jausti gerokai vėliau ir ne taip pastebimai. Visgi testosterono trūkumą jaučiančių vyrų dalis po 50 m. nuolat auga – kasmet šio hormono lygis jų organizme sumažėja maždaug 1 %. Statistika rodo, kad apie 30 % vyresnių nei 60 m. vyrų susiduria su klinikiniais andropauzės požymiais: lėtiniu nuovargiu, raumenų masės nykimu, pilviniu nutukimu. Itin daug vyrų šiuos simptomus klaidingai priskiria tiesiog dideliam darbo krūviui, stresui ar fiziniam pasyvumui. Taip pat stipriosios lyties atstovai brandžiame amžiuje dažniau skundžiasi susilpnėjusia atmintimi ir suprastėjusia koncentracija. Tiesa, jiems pripažinti šiuos pokyčius nėra taip įprasta kaip moterims.
  • Vos 25 % Lietuvos vyrų, susidūrusių su andropauzės simptomais, kreipiasi į urologus ar endokrinologus ir atlieka hormonų tyrimus. Pasaulinė statistika rodo, kad vyrai gerokai rečiau domisi prevencine medicina ir nemėgsta reguliariai lankytis pas gydytojus, jei nejaučia skausmo. Taip pat rečiau iš anksto domisi hormonų disbalanso pasekmėmis, o pagalbos kreipiasi tik tada, kai atsiranda rimtų erekcijos sutrikimų. Vyrai dažniau renkasi spręsti problemas savarankiškai, keisdami fizinio aktyvumo įpročius. Ir daro tai tam, kad galėtų patys sau įrodyti, jog jėga ir vyriškumas niekur nedingo. Jiems itin patrauklios intensyvios jėgos treniruotės: net 65 % vyrų tiki, kad svorių kilnojimas – geriausias būdas natūraliai paskatinti testosterono gamybą. Beje, apklausos rodo, kad išgyvendami šią krizę vyrai beveik niekada nesitaria su partnerėmis.
  • Andropauzės sukeliami nuotaikos pokyčiai vyrams pasireiškia ne atviru liūdesiu, o niūrumu, cinizmu, sarkazmu ir staigiais pykčio protrūkiais. Kadangi testosterono mažėjimas pakerta vyriškąjį ego ir pasitikėjimą savimi, net 55 % vyrų pažeidžiamumą maskuoja agresyvesniu elgesiu arba visišku emociniu uždarumu. Psichologiniai tyrimai patvirtina, kad vyrai dėl andropauzės pyksta giliau ir destruktyviau, nes visuomenėje tai vis dar yra tabu tema. Dėl šios priežasties apie 45 % vyrų atsisako pripažinti, kad jų pyktis ir dirglumas turi hormoninį pagrindą, o dažniausiai dėl prastos nuotaikos kaltina aplinką arba partnerę.
  • Medicininiai duomenys rodo, kad testosterono trūkumas vyrams reikšmingai didina metabolinio sindromo, II tipo cukrinio diabeto ir nutukimo riziką. Nepaisant to, tik apie 12 % vyrų sutinka taikyti pakaitinę testosterono terapiją geliais ar injekcijomis. Daugelis stipriosios lyties atstovų baiminasi neigiamo poveikio prostatos sveikatai, todėl linkę rinktis maisto papildus su ženšeniu ar cinku. Įdomu tai, kad vyrai kur kas sunkiau nei moterys atsisako žalingų įpročių: riebaus maisto, alkoholio.
 

Apie hormonų poveikį (ne)rimtai:

 
  • Daugelis vyrų andropauzės metu priaugtą svorį priskiria išgertam alui ar maistui. Tačiau čia slypi ironiškas biologinis pokštas. Pilvo riebaluose yra daug fermento, vadinamo aromataze. Šis fermentas ima gaudyti vyriškąjį testosteroną ir jį… paverčia moteriškuoju estrogenu! Taigi, kuo didesnis pilvas, tuo mažiau vyriškųjų hormonų lieka organizme.
  • Moterų menopauzės metu patiriamos karščio bangos veikia ne tik kūno temperatūrą, bet ir pirkinių krepšelį. Rinkodaros specialistai pastebėjo fenomeną, kad naktinių karščio bangų ir nemigos kankinamos moterys 3 val. nakties linkusios internetu impulsyviai prisipirkti nereikalingų daiktų: nuo brangių šilko patalynių iki egzotiškų prieskonių ar vėsinančių pagalvių.
  • Andropauzės metu mažėjantis testosterono kiekis stipriai veikia vyrų smegenis, ypač už erdvės suvokimą atsakingas sritis. Vyrai, kurie anksčiau didžiavosi idealia orientacija, andropauzės įkarštyje pradeda masiškai pasiklysti automobilių stovėjimo aikštelėse, pamiršta, kur padėjo įrankius, negeba rasti daiktų šaldytuve, nors jie stovi tiesiai prieš nosį.
  • Istorija rodo, kad hormonų audros žmones kamavo visais laikais. Senovės Romoje moterims, kenčiančioms nuotaikų kaitą menopauzės metu, gydytojai rekomenduodavo valgyti daug česnakų, nes tikėta, kad „atvėsins kraują“. Romėnų gydytojas Galenas jėgų netenkantiems vyrams andropauzės simptomus siūlydavo gydyti valgant žalias jaučio sėklides, kas, moksliškai žiūrint, buvo ankstyvas (ir gana bjaurus) bandymas atlikti testosterono terapiją.
   

Autorė Eglė Stratkauskaitė