Per mažas judėjimas lemia ligas

Žmogaus organizmas sukurtas judėti, o pats nenatūraliausias dalykas mums yra sėdima pozicija. Deja, šiuolaikinis gyvenimo būdas lemia, kad būtent sėdėdami praleidžiame didelę dalį dienos – dirbdami ar ilsėdamiesi. Specialistai įspėja, kad per mažas judėjimas lemia įvairias ligas.

Sąnarių ligas ir skausmus

Gydytojai ortopedai atkreipia dėmesį, kad nepakankamas judėjimas ypač kenkia sąnariams. Pasak specialistų, kremzlė panaši į kempinę, kuri maistingąsias medžiagas gauna nuo daugkartinio suspaudimo, pavyzdžiui, kai einame, dėl kūno svorio apkrovimas, tenkantis kremzlei, tai sumažėja, tai padidėja – toks maistinių medžiagų pumpavimas padeda išlaikyti sąnarius sveikus bei pagerinti jau pažeistų būklę. Kuo rečiau sąnariai judinami, tuo labiau stingsta, mažėja judesių amplitudė, atsiranda skausmai, didėja traumų rizika, išsivysto artritas.

Sąnariams naudingas bet koks sportas, pavyzdžiui, vaikščiojimas, važinėjimas dviračiu, tačiau vienas geriausių – plaukiojimas ir vandens aerobika. Plaukiojimas teigimai veikia viso kūno sąnarius, o mankštos pratimai vandenyje sustiprina raumenis, saugančius jau pažeistus sąnarius. Vandenyje esame lengvesni, todėl sportuoti komfortabilu ir saugu.

Širdies ir kraujagyslių ligas

Širdis yra raumuo, kuriam, kaip ir visiems kitiems raumenims, reikalinga mankšta. Kai užsiimant aktyvia fizine veikla pulsas pakyla iki 60 dūžių per minutę ir daugiau, širdies raumuo treniruojamas. Paprastai kalbant, kai širdis plaka dažniau nei įprastai, ji sportuoja. Geriausios treniruotės širdžiai: vaikščiojimas, važinėjimas dviračiu, tenisas, plaukimas, golfo žaidimas, jodinėjimas. Užsiimant šiomis veiklomis greitėja medžiagų apykaita, normalėja kraujospūdis ir gausiai prakaituojant atsikratoma organizme susikaupusių toksinų bei šlakų. Širdies stiprinimas apsaugo nuo miokardo infarkto, hipertonijos, aterosklerozės.

Be širdies raumens, aktyviai judant treniruojami ir plaučiai (didėja jų tūris) bei kraujagyslės (tampa elastingesnės), todėl visas organizmas geriau aprūpinamas deguonimi, efektyviai išnešiojamos maistinės medžiagos, dėl to geriau jaučiamės, esame sveikesni, energingesni ir aštresnio proto.

Antsvorį ir nutukimą

Pasyvus gyvenimo būdas tiesiogiai susijęs su antsvoriu ir nutukimu. Jei neišnaudojame su maistu gaunamos energijos, ji organizme virsdama riebalais. Aktyviai nejudant sudeginti visų suvartojamų kalorijų praktiškai neįmanoma, todėl svoris pamažu kaupiasi, kol virsta antsvoriu, galiausiai nutukimu. Pernelyg didelis kūno svoris lemia visą puokštę lėtinių ligų – pradedant endokrininėmis ir cukriniu diabetu, baigiant širdies ir kraujagyslių negalavimais. Norint išvengti svorio augimo, būtina ne tik saikingai maitintis, bet bent 3 kartus per savaitę sportuoti po 1–1,5 val., o kasdien būti aktyviems bent 30 min.: daryti rytinę mankštą, išeiti pasivaikščioti vakare ar kt. Jei esate labai užimti, rekomenduojama fizinę veiką įterpti į įprastą dienotvarkę, t. y. išlipti iš viešojo transporto viena ar keliomis stotelėmis anksčiau, nueiti iki parduotuvės ar pietų vietos pėsčiomis, dirbti kompiuteriu stovint ir kt.

Psichologinius sutrikimus

Šiandien daugelis žino, ką reiškia patirti ilgalaikį stresą, perdegimą, panikos atakas. Moksliniai tyrimai rodo, kad pasyvus gyvenimo būdas gali lemti šių būsenų paaštrėjimą, o judėjimas kaip tik mažina stresą, nerimo lygį, depresiją, gerina darbingumą ir koncentraciją. Pasak mokslininkų, judėdami pašaliname streso hormono kortizolio perteklių. Be to, judėdami skatiname neurotransmiterių, kurie gerina nuotaiką, gamybą – sportuojant išsiskiria dideli kiekiai dopamino ir serotonino. Naujausi tyrimai atskleidė, kad raumenyse gaminasi medžiagos, kurios padeda atsinaujinti smegenų neuronams po patirto streso.

Skandinavų mokslininkų B. K. Peterseno ir B. Saltino tyrimas, per kurį 5 metus stebėjo 1600 vyresnio amžiaus žmonių, parodė, kad fizinis aktyvumas ir kognityviniai gebėjimai itin susiję. Ištirta, kad sportas teigiamai veikia hipokampą – smegenų sritį, atsakingą už atmintį. Nustatyta, jog vidutinis fizinis aktyvumas (1–2 kartus per savaitę po 20–30 min.) demencijos riziką mažina 24 %.

Sutrikusį virškinimą

Pasyvus gyvenimo būdas apsunkina virškinimą. Ypač nesveika sėdėti ar gulėti (eiti miegoti) iškart po valgio, nes taip virškinimo procesas sulėtėja – maistas ilgai užsibūna skrandyje, lėčiau slenka žarnynu, prasideda puvimas, kuris skatina dujų kaupimąsi (pilvą veržia, skauda), vidurių užkietėjimą. Prastesnis virškinimas lemia tai, kad neįsisavinamos visos mums reikalingos maistinės medžiagos, vitaminai ir mikroelementai. Jei reguliariai sportuojate, medžiagų apykaita spartesnė, ypač naudinga pasivaikščioti po vakarienės: judėjimas gerina peristaltiką, maistas greičiau keliauja virškinimo traktu, geriau įsisavinamos visos medžiagos. Tai užtikrina stiprų imunitetą, kuris sėkmingai kovoja su infekcinėmis ligomis, taip pat mažėja vėžinių susirgimų tikimybė. Kai maistas gerai suvirškinamas dar iki miego laiko, žarnynui nereikia dirti naktį, todėl kokybiškai išsimiegama, kas taip pat stiprina imunitetą ir padeda išvengti įvairių susirgimų.

Įdomu

•  Pagal PSO rekomendacijas, sportuoti reikėtų kasdien bent po 30 min.

•  Perkopus 50-metį raumenų masė ir jėga palaipsniui sumažėja net 40–50 %.

•  Kasdien vaikštant 15 min., gyvenimo trukmė ilgėja 3 metais.

•  Sportas stambių kaulų lūžių tikimybę sumažina net iki 40 % – didesnė raumenų masė sergsti nuo lūžių, nes apgaubia kaulus storesniu ir tvirtu sluoksniu.

•  Ištirta, jog net 43 % lietuvių laisvu laiku renkasi knygą.

•  Moterys laisvalaikį mėgsta leisti sode ir darže (37 %), gaminti maistą savo malonumui (37 %), užsiimti rankdarbiais ar prižiūrėti naminius gyvūnus (34 %).

•  Vyrai dažniau renkasi aktyvų poilsį lauke (37 %), žvejybą bei medžioklę (26 %), kompiuterinius žaidimus (24 %), staliaus ar dailidės darbus namuose arba krepšinį (18 %).

Autorius Laima Samulė