Darbas prie virtuvės salosDarbas iš namų tampa vis įprastesne mūsų kasdienybės dalimi. Tai, kas anksčiau atrodė kaip retkarčiais pasirenkama alternatyva biurui, daugeliui žmonių tapo įprastu darbo būdu. Ryte užtenka kavos puodelio ir patogios vietos atsisėsti. Kartais tokia vieta tampa darbo stalas, o kartais tiesiog virtuvės sala.

 

Iš pirmo žvilgsnio toks sprendimas atrodo praktiškas, tačiau jau po kelių valandų kūnas gali priminti, kad virtuvės baldai ne visada pritaikyti ilgam sėdėjimui. Sustingę pečiai, įsitempusi nugara ar maudžiantis kaklas rodo, kad darbo vietai reikėtų skirti daugiau dėmesio. Gera žinia ta, kad nedideli pakeitimai gali labai pagerinti savijautą.

 

Kodėl virtuvės sala nėra įprasta darbo vieta?

 

Virtuvės sala dažniausiai projektuojama valgymui, bendravimui ir kasdieniams namų darbams, o ne aštuonioms darbo valandoms. Sala yra aukštesnė už įprastą stalą, prie jos sėdima ant aukštų kėdžių, o apšvietimas pritaikytas maisto ruošimui, ne darbui prie ekrano. Todėl kuo dažniau sala tampa darbo vieta, tuo daugiau dėmesio reikia skirti kompiuterio padėčiai, sėdėjimui ir judėjimui.

 

Nešiojamasis kompiuteris: dažniausia klaida

 

Dirbant prie virtuvės salos kompiuteris dažnai tiesiog pastatomas ant stalviršio, todėl ekranas atsiduria gerokai žemiau akių ir žmogus pradeda lenkti galvą žemyn. Po kurio laiko gali įsitempti kaklas ir pečiai, o nugara natūraliai ima krypti į priekį.

 

Nešiojamojo kompiuterio ypatybė ta, kad ekranas ir klaviatūra yra sujungti. Pakėlus visą kompiuterį iki akių aukščio, rašyti klaviatūra tampa nepatogu. Paprastesnis sprendimas yra pakelti ekraną atskirai, naudojant nešiojamojo kompiuterio stovą, o darbui prijungti atskirą klaviatūrą ir pelę.

 

Orientyras paprastas: viršutinis ekrano kraštas turėtų būti maždaug akių lygyje arba šiek tiek žemiau, o atstumas iki ekrano apytiksliai ištiestos rankos ilgio. Jei specialaus stovo neturite, laikinai gali padėti keli stabilūs knygų tomai. Svarbiausia, kad kompiuteris stovėtų tvirtai ir negalėtų nuslysti.

 

Rankos, alkūnės ir pečiai

 

Virtuvės salos stalviršis dažnai būna aukščiau nei įprastas darbo stalas, todėl rašant rankas tenka kelti, o pečiai nejučia pakyla. Patogiausia, kai sėdint alkūnės yra maždaug klaviatūros lygyje, sulenktos apie stačiu kampu, o pečiai atpalaiduoti. Jei rašant jaučiate, kad pečiai kyla link ausų, greičiausiai kėdė per žema stalviršiui arba sėdite per toli nuo jo.

 

Verta atkreipti dėmesį ir į riešus. Aštrus stalviršio kraštas gali spausti riešus, todėl tokiu atveju padeda klaviatūra, esanti šiek tiek toliau nuo krašto, arba minkštas pagrindas po riešais.

 

Apšvietimas ir akys

 

Virtuvėje šviesa dažnai krenta iš viršaus arba iš lango, esančio už nugaros ar priešais. Jei langas yra už ekrano, akys vargsta prisitaikydamos prie kontrasto. Jei langas už nugaros, ekrane atsispindi šviesa. Geriausia, kai natūrali šviesa krenta iš šono.

 

Akims padeda ir paprasta taisyklė: kas 20 minučių bent 20 sekundžių pailsinkite akis žiūrėdami į tolį, pavyzdžiui, pro langą. Tai trumpa pauzė, kurią lengva įtraukti į darbo ritmą, o nauda akims – didelė.

 

Kėdė: atlošas ir pakojis

 

Net ir gerai pastatytas kompiuteris nepadės, jei sėdėti nėra patogu. Trumpam prisėdus pusryčiams kėdės atlošas gali atrodyti ne toks svarbus elementas, tačiau dirbant dvi, tris ar daugiau valandų nugarai reikia kokybiškos atramos. Todėl darbui prie salos verta rinktis kėdę su atlošu, kuris palaiko nugarą, bet nevaržo žmogaus judesių. Jei atlošas šiek tiek pasviręs arba jo kampą galima reguliuoti, keisti pozą tampa paprasčiau.

 

Aukšta kėdė turi ir natūralų trūkumą: kojoms reikia atramos. Jei pėdos laisvai kabo, žmogus po kurio laiko pradeda ieškoti patogesnės padėties, pasislenka į priekį ir praranda nugaros atramą. Todėl stabilus pakojis nėra vien dekoratyvi detalė.

 

Renkantis baro kėdę tinkamą ir darbui, verta iš karto pasitikrinti, ar jos turi ir atlošą, ir patogaus aukščio pakojį. Tokių modelių galima rasti specializuotose baldų parduotuvėse. Pavyzdžiui, nuo 2019 metų veikianti baldų parduotuvė PALPAL Baldai siūlo platų baro kėdžių asortimentą: nuo pusbario iki aukštų ir reguliuojamo aukščio modelių. Jei nesate tikri, kuri kėdė tiks jūsų salai, PALPAL Baldai komanda patars, kaip išsirinkti pagal stalviršio aukštį ir kasdienius poreikius.

 

Judėjimas svarbesnis už tobulą pozą

 

Net ir geriausia kėdė nepakeis būtino judėjimo. Sėdėjimas nėra vienos pozos išlaikymas visą darbo laiką: naudinga keisti kūno padėtį, periodiškai atsilošti, išsitiesti ir daryti trumpas pertraukas.

 

Keli paprasti įpročiai:

 
  • kas 30–60 minučių atsistokite ir pavaikščiokite bent minutę ar dvi;
  • pertraukos metu kelis kartus pasukiokite pečius ir atsargiai patempkite kaklą;
  • telefoninius pokalbius, jei įmanoma, kalbėkite stovėdami ar vaikščiodami;
  • dalį darbų atlikite kitoje vietoje, pavyzdžiui, prie įprasto stalo ar ant sofos su knyga ar užrašais.
 

Ar virtuvės sala tinka visai darbo dienai?

 

Jei prie virtuvės salos dirbama tik dalį dienos, toks sprendimas gali būti labai praktiškas. Tačiau jei čia planuojate praleisti visą darbo dieną, svarbu neužsibūti vienoje padėtyje nuo ryto iki vakaro. Patogi ir tinkamai parinkta kėdė neturėtų tapti priežastimi kelias valandas iš eilės beveik nejudėti.

 

Jei darbas iš namų tampa kasdienybe, verta pagalvoti apie atskirą darbo vietą. Tam nebūtinai reikia viso kambario: kartais pakanka nedidelio darbo stalo svetainės kampe ar miegamajame.Minėtoji PALPAL Baldai parduotuvė glaudžiai bendradarbiauja su patikimais tiekėjais ir gamintojais, todėl siūlo ne tik baldus iš katalogo, bet ir nestandartinius sprendimus virtuvei, miegamajam ar biurui. Tai praverčia, kai darbo vietą reikia pritaikyti prie neįprastos erdvės.

 

Apibendrinant

 

Darbas prie virtuvės salos nebūtinai turi reikšti nepatogų sėdėjimą ar nuolat įsitempusią nugarą. Daug kas priklauso nuo to, kaip pastatytas kompiuteris, ar rankos ir pečiai gali atsipalaiduoti, ar kėdė suteikia atramą nugarai ir kojoms, ir ar dienos eigoje randate laiko pajudėti. Keli nedideli pakeitimai gali padaryti virtuvės salą visai tinkama vieta daliai darbo dienos.