Nuo seno žmonės mėgino nuspėti ateitį ir rasti atsakymus į rūpimus klausimus. Akmenys daugeliui tapo apsauga nuo blogio, protėvių atminties simboliu ir net paslaptinga priemone, leidžiančia litomancijos būdu pažvelgti į tai, kas dar neatskleista.

 

Archajiška būrimo formaPiled,Stones,On,A,Tree,Stump,In,A,Forest.

 

Žmogaus ryšys su akmenimis siekia labai senus laikus. Dar gerokai prieš tai, kai akmenys pradėti naudoti būrimui, jie užėmė svarbią vietą kasdienybėje ir apeigose. Akmenimis buvo žymimos kapavietės ir teritorijų ribos, jie naudoti šventvietėse, nešioti kaip apsaugos ženklai, dėliojami ritualų metu. Akmenys buvo siejami su žeme, protėviais, pastovumu ir atmintimi.

 

Litomancija dažniausiai apibūdinama kaip būrimo forma, kai ženklai ar atsakymai aiškinami pasitelkiant akmenis. Pats terminas kilęs iš graikų kalbos žodžių lithos (akmuo) ir manteia (būrimas, pranašavimas). Vis dėlto litomancija neturi vienos aiškiai apibrėžtos ar visur vienodos sistemos. Egzistuoja įvairūs būrimo būdai: vienais atvejais reikšmė suteikiama akmenų kritimo vietai, kitais – jų spalvai, formai, paviršiui, tarpusavio padėčiai ar net šviesos atspindžiams.

 

Kai kur akmenys metami ant audinio, lentos ar nubrėžto rato, kitur – traukiami iš maišelio, dėliojami tam tikromis pozicijomis arba aiškinami pagal tai, kaip susigrupuoja po metimo. Būrimo metu svarbus ne tik pats akmuo, bet ir klausimas. Dažnai žmogus pirmiausia suformuluoja rūpimą klausimą – apie santykius, kelionę, sprendimą, galimą pavojų ar ateities kryptį. Tuomet akmenys metami arba dėliojami tam tikroje erdvėje, o jų išsidėstymas interpretuojamas pagal nustatytas reikšmes. Svarbu, ar akmuo nukrito arti centro, ar pakraštyje, ar atsidūrė šalia kitų akmenų, ar liko atskirai. Taip atsitiktinis akmenų išsidėstymas virsta ženklų žemėlapiu, kurį reikia perskaityti.

 

Kai kuriose šiuolaikinėse litomancijos praktikose kiekvienam akmeniui suteikiama konkreti reikšmė. Vienas gali simbolizuoti žmogų, kitas – kliūtį, trečias – meilę, pinigus, sveikatą, kelionę ar dvasinę apsaugą. Reikšmės neretai siejamos ir su spalvomis: šviesūs akmenys gali simbolizuoti aiškumą ar naują pradžią, tamsūs – paslaptį, uždarumą arba apsaugą, žali – augimą, gamtą ar gijimą, o raudoni – gyvybinę jėgą, aistrą ar įtampą.

 

Egzistuoja ir būrimai, kuriuose naudojamas nustatytas akmenų skaičius, pavyzdžiui, trylikos akmenų rinkinys. Kiekvienas akmuo turi savo paskirtį, o atsakymas gaunamas stebint, kaip jie išsidėsto vienas kito atžvilgiu. Tokia sistema primena kitas metimo principu grįstas būrimo formas – runas, kauliukus, kriaukleles ar kortas. Tačiau litomancijoje ypatingą reikšmę turi pati medžiaga: akmuo siejamas su žeme, tvirtumu, tyla ir ilgaamžiškumu.

 

Paslaptinga akmenų kalba

 

Litomancijoje akmenims priskiriamos įvairios simbolinės reikšmės – jie gali būti siejami su likimu, magija, meile, žiniomis, asmeniniu gyvenimu, net dangaus kūnais: Merkurijumi, Venera, Marsu, Jupiteriu, Saturnu, Saule ir Mėnuliu. Akmenys aiškinami ne tik pagal jų padėtį, bet ir pagal išvaizdą, spalvą, svorį, formą, paviršių ar net pojūtį laikant delne.

 

Viena svarbiausių reikšmių litomancijoje dažniausiai suteikiama spalvai. Juodi ar labai tamsūs akmenys gali būti siejami su paslaptimi, apsauga, uždarumu, nežinomybe arba tuo, kas dar neatskleista. Skaidrūs, balti ar šviesūs akmenys laikomi aiškumo, tiesos, naujos pradžios ar vidinės švaros simboliais. Raudoni akmenys gali reikšti gyvybinę jėgą, aistrą, drąsą, pyktį ar stiprų emocinį impulsą. Žali atspalviai siejami su augimu, gamta, gijimu, širdies reikalais ar atsinaujinimu, o melsvi ar pilkšvi tonai – su ramybe, apmąstymu, intuicija, tyla ar emociniu atsitraukimu.

 

Ne mažiau svarbi ir akmens forma. Apvalus, nugludintas akmuo gali simbolizuoti užbaigtumą, susitaikymą ar švelnesnę įvykių tėkmę. Aštrus, kampuotas ar skilęs akmuo dažnai aiškinamas kaip įtampos, konflikto, kliūties ar netikėto lūžio ženklas. Pailgas akmuo gali būti siejamas su judėjimu, keliu ar kryptimi, o labai mažas – su pradžia, smulkmena ar dar tik bręstančiu procesu. Didelis ir sunkus akmuo neretai simbolizuoja naštą, tvirtumą arba situaciją, kuriai reikia daugiau laiko ir pastangų.

 

Simbolinę reikšmę turi ir akmens paviršius. Lygus gali kelti ramybės, aiškumo ar priimto sprendimo įspūdį. Šiurkštus, gruoblėtas ar įtrūkęs paviršius gali priminti vidinę įtampą, neišspręstus klausimus, patirtą sužeidimą ar sudėtingesnį gyvenimo etapą. Blizgūs kartais siejami su viltimi, dėmesį traukiančiais dalykais ar galimybe pažvelgti į situaciją kitu kampu, o matiniai gali simbolizuoti nuovargį, užsisklendimą ar laikotarpį, kai atsakymai dar nėra aiškūs.

 

Ką akmenys nori pasakyti?

 

Buriant akmenimis svarbu ne tik tai, kaip akmenys bus mesti ar išdėlioti, bet ir pasiruošimas pačiam procesui. Ypatingą reikšmę turi aplinka, žmogaus nusiteikimas ir klausimas, su kuriuo kreipiamasi į akmenis. Pirmiausia pasirenkami akmenys. Jie gali būti rasti gamtoje, nugludinti upės vandens, pusbrangiai mineralai arba specialiai tam skirtas rinkinys. Svarbiausia, kad kiekvienas akmuo turėtų aiškią reikšmę arba bent jau skirtųsi nuo kitų spalva, forma, dydžiu ar paviršiumi. Kai kurie praktikuotojai naudoja vos kelis akmenis, pavyzdžiui, šviesų ir tamsų, simbolizuojančius „taip“ ir „ne“, palankumą ir kliūtį. Kiti renkasi platesnius rinkinius, kuriuose vienas akmuo gali reikšti meilę, kitas – pinigus, trečias – sveikatą, kelionę, pavojų, apsaugą ar patį klausiančiąjį.

 

Prieš būrimą paruošiama ir pati erdvė. Akmenys gali būti metami ant audinio, stalo, žemės ar į specialiai nubrėžtą ratą. Kartais paviršius padalijamas į zonas: centras gali simbolizuoti dabartį arba pagrindinę klausimo esmę, kraštai – tolimesnes aplinkybes, ateities kryptį ar išorinius veiksnius. Kai kuriose sistemose viena pusė siejama su praeitimi, kita – su ateitimi, viršutinė dalis – su mintimis ar dvasiniu lygmeniu, o apatinė – su praktiniais, kasdieniais reikalais.

 

Litomancijoje svarbu, kad klausimas būtų kuo aiškesnis. Vietoj klausimo „Ar tai įvyks?“ prasmingiau klausti: „Kokia kryptimi juda ši situacija?“, „Ką svarbu suprasti apie šį ryšį?“, „Kokių kliūčių gali pasirodyti?“ arba „Į ką turėčiau atkreipti dėmesį?“ Tokie klausimai leidžia ne tik ieškoti vienareikšmio atsakymo, bet ir pažvelgti į situaciją plačiau.

 

Būrimo metu akmenys laikomi rankoje, maišelyje ar dubenyje, o vėliau metami arba traukiami ir išdėliojami ant paruošto paviršiaus. Tuomet stebima, kur jie atsidūrė. Ar kuris nors akmuo nukrito pačiame centre? Ar keli akmenys susitelkė vienoje vietoje? Ar svarbus simbolis liko nuošalyje? Ar du akmenys priartėjo vienas prie kito, tarsi rodydami ryšį, o gal atsidūrė skirtinguose kraštuose, tarsi simbolizuotų atstumą, konfliktą ar nesutapimą?

 

Aiškinant išsidėstymą svarbu žvelgti ne į vieną akmenį atskirai, bet į visą vaizdą. Pavyzdžiui, meilę simbolizuojantis akmuo, nukritęs šalia kliūtį ar sunkumą reiškiančio akmens, gali būti suprantamas visai kitaip nei tas pats akmuo, atsidūręs prie apsaugos, aiškumo ar augimo simbolio. Jei klausiančiojo akmuo lieka centre, tai gali rodyti, kad situacija priklauso nuo jo paties sprendimų. Jei jis nukrinta pakraštyje, galima manyti, kad žmogus jaučiasi atitolęs nuo įvykių arba ne viską kontroliuoja. Litomancijoje akmenų išsidėstymas nelaikomas galutiniu atsakymu. Veikiau tai būdas interpretuoti ženklus, pažvelgti į situaciją iš šalies, geriau suprasti savo mintis, jausmus ir vidinę būseną.

 

Autorė Monika Budnikienė