Praėjus šimtmečiui nuo jos gimimo, Marilyn Monroe vardas vis dar skamba garsiau nei daugelio šiuolaikinių Holivudo žvaigždžių. Ji nebuvo vien tik ekrano gražuolė – Marilyn tapo XX amžiaus kultūros simboliu, kurio paslaptis iki šiol išlieka neįminta.

 

Vieniša mergaitėJakarta,,Indonesia,-,May,23rd,2023,-,Marilyn,Monroe,Illustration,

 

Marilyn Monroe gyvenimo pradžia visiškai nepriminė vėliau ją supusios prabangos. 1926 m. birželio 1 d. Los Andžele gimusi Norma Jeane Mortenson nepažinojo savo tėvo, o jos motina Gladys Pearl Baker sirgo sunkia psichikos liga. Dėl šios priežasties būsimoji žvaigždė didžiąją vaikystės dalį praleido globėjų šeimose ir našlaičių namuose, kur patyrė emocinį šaltumą bei saugumo trūkumą. Siekdama išsivaduoti iš globos sistemos gniaužtų, ji ištekėjo būdama vos šešiolikos metų – sutuoktiniu tapo kaimynas Jamesas Dougherty.

 

Antrojo pasaulinio karo metais, kol vyras tarnavo laivyne, Norma įsidarbino aviacijos detalių gamykloje. Būtent ten, tarp dulkėtų agregatų, ją pastebėjo armijos fotografas Davidas Conoveris, ieškojęs motyvuojančių kadrų kariams. Merginos fotogeniškumas buvo toks stulbinantis, kad ji netrukus pasirašė sutartį su modelių agentūra. Ji nusidažė tamsius plaukus šviesiai, išsivadavo iš skurdo šešėlio ir tvirtai pasuko pramogų pasaulio olimpo link, kur jos jau laukė naujas prodiuserių sugalvotas pseudonimas – Marilyn Monroe. Šis vardas pamažu užgožė Normą. Ji nutraukė pirmąją santuoką, atkakliai dirbo su savimi, įveikė mikčiojimą ir niekada nebesidairė atgal.

 

Holivudo užkariavimas

 

Pirmieji žingsniai kine reikalavo milžiniškos ištvermės, nes kino studija Marilyn matė tik kaip dailų veidelį ir pikantišką figūrą, tarsi foną pagrindiniams aktoriams vyrams. Vis dėlto jos magnetizmas ekrane buvo per stiprus, kad liktų nepastebėtas. Po nedidelių, bet įsimintinų vaidmenų kultiniuose filmuose „Asfaltuotos džiunglės“ ir „Viskas apie Ievą“, studija „20th Century Fox“ suprato atradusi tikrą aukso gyslą.

 

1953-ieji tapo Marilyn triumfo metais: kino teatrus pasiekė juostos „Niagara“, „Kaip ištekėti už milijonieriaus“ ir, žinoma, „Džentelmenai renkasi blondines“. Pastarajame filme atlikta daina „Diamonds Are a Girl’s Best Friend“ galutinai įtvirtino jos, kaip seksualios, linksmos ir šiek tiek naivios šviesiaplaukės, įvaizdį. Tačiau pati Marilyn nekentė šio stereotipo. Ji troško gilesnių, dramatiškų vaidmenų, todėl priėmė radikalų sprendimą – paliko Holivudą ir išvyko į Niujorką.

 

Čia ji pradėjo studijuoti prestižinėje „Actors Studio“ pas Lee Strasbergą, gilindamasi į psichologinę vaidybą. Šios pastangos atsipirko su kaupu: vėlesni vaidmenys filmuose „Autobusų stotelė“ ir ypač Billy Wilderio komedijoje „Džiaze tik merginos“ įrodė jos neeilinį komedijos ir dramos talentą, pelniusį „Auksinio gaublio“ apdovanojimą.

 

Sukrečianti asmeninio gyvenimo drama

 

Kol visas pasaulis žavėjosi Marilyn šypsena, jos asmeninis gyvenimas buvo draskomas gilių krizių, depresijos ir vienatvės. Ji tris kartus bandė sukurti šeimą, tačiau visos santuokos baigėsi skaudžiomis skyrybomis.

 

Antroji santuoka su beisbolo legenda Joe DiMaggio truko vos devynis mėnesius, nes vyras nesugebėjo susitaikyti su milžinišku žmonos populiarumu ir jos seksualiu įvaizdžiu viešumoje. Vėliau ji ištekėjo už garsaus dramaturgo Arthuro Millerio, kuris tikėjosi rasti mūzą, o Marilyn – intelektualinę užuovėją. Ši sąjunga truko penkerius metus, tačiau ją aptemdė nesėkmingi Marilyn bandymai susilaukti vaikų ir didėjanti priklausomybė nuo raminamųjų vaistų.

 

Nuolatinis spaudimas iš kino studijų, reikalavimai išlaikyti nepriekaištingą išvaizdą ir nesibaigiantis bulvarinės spaudos persekiojimas privedė aktorę prie emocinio išsekimo. Jos gyvenimą dar labiau komplikavo paslaptingi ryšiai su įtakingais šalies veikėjais, įskaitant prezidentą Johną F. Kennedy.

 

Būdama vos 36 metų, 1962 m. rugpjūčio 4 d., Marilyn Monroe buvo rasta negyva savo namuose dėl barbitūratų perdozavimo. Ši ankstyva ir mįslinga mirtis akimirksniu nutraukė jos fizinį gyvenimą, tačiau pradėjo amžiną jos mitą.

 

Verslo vizionierė ir kovotoja

 

Viena priežasčių, kodėl Marilyn Monroe įėjo į istoriją, yra jos revoliucinis vaidmuo kino industrijoje, griaunant senąsias taisykles. Tuo metu Holivude dominavo griežta studijų sistema, kurioje aktoriai buvo traktuojami praktiškai kaip studijų nuosavybė – jie neturėjo teisės rinktis vaidmenų, režisierių ar reikalauti teisingo atlygio.

 

Marilyn tapo viena pirmųjų moterų JAV kino istorijoje, kuri išdrįso mesti iššūkį šiai sistemai. Nepatenkinta gaunamais honorarais ir vienpusiškais vaidmenimis, ji įkūrė nepriklausomą prodiuserinę kompaniją „Marilyn Monroe Productions“. Šis žingsnis tuo metu atrodė kaip finansinė ir profesinė savižudybė, tačiau Marilyn sugebėjo išsikovoti stipresnę derybinę poziciją Holivude.

 

Konflikte su studija „20th Century Fox“ ji siekė geresnių darbo sąlygų, didesnio atlygio ir didesnės kūrybinės kontrolės. Galiausiai pavyko pasiekti, kad būtų atsižvelgta į jos reikalavimus – ji galėjo aktyviau dalyvauti filmų kūrybiniuose sprendimuose, rinktis bendradarbius ir gauti didesnę finansinę naudą, įskaitant dalį pelno. Šis žingsnis įkvėpė vėlesnes aktorių kartas kovoti už savo teises ir kūrybinę laisvę. Tai parodė, kad po trapios moters išvaizda slėpėsi aštrus verslo protas bei nepalaužiamas stuburas.

 

Poparto ikona ir neblėstantis kultūrinis palikimas

 

Marilyn Monroe įtaka pasaulinei kultūrai tiesiog neaprėpiama. Netrukus po jos mirties menininkas Andy Warholas sukūrė garsiuosius šilkografijos darbus su jos veidu, paversdamas Marilyn poparto ir amžinu masinės kultūros simboliu. Jos vizualiniai kodai – platininiai plaukai, ryškiai raudonos lūpos, apgamas ant skruosto ir plevėsuojanti balta suknelė iš filmo „Septynerių metų krizė“– tapo universaliais moteriškumo ir glamūro sinonimais. Šiandien jos atvaizdas naudojamas madoje, reklamoje, šiuolaikiniame mene ir populiariojoje muzikoje, o jos asmenybė vis iš naujo interpretuojama biografiniuose filmuose bei knygose.

 

Šimtmečio fenomenas rodo, kad Marilyn Monroe nebuvo tik aktorė. Ji tapo veidrodžiu, kuriame visuomenė mato savo pačios troškimus, baimes, grožio standartus ir šlovės kainą. Jos palikimas išlieka gyvas, nes kalba apie pažeidžiamumą ir stiprybę, kurie nepavaldūs laikui.

 

Įdomu

 
  • Marilyn Monroe grožis nebuvo visiškai natūralus. Kai kurių šaltinių teigimu, karjeros pradžioje jai galėjo būti atliktos nedidelės estetinės korekcijos. Garsus chirurgas Michaelas Gurdinas esą prisidėjo prie subtilių smakro ir nosies formos patobulinimų, tačiau tai nėra patvirtinta ir iki šiol išlieka diskusijų objektu.
  • Sklinda legendos apie Alberto Einsteino ir Marilyn Monroe tariamą draugystę. Kartais minimas pasirašytas A. Einsteino portretas su dedikacija M. Marilyn, tačiau patikimų istorinių įrodymų apie artimus jų ryšius nėra, todėl ši istorija dažniausiai laikoma populiaria kultūrine legenda.
  • XX a. 6-ajame dešimtmetyje JAV vis dar vyravo rasinė segregacija, todėl džiazo dainininkė Ella Fitzgerald iš pradžių susidūrė su apribojimais koncertuoti tam tikrose vietose. Pasakojama, kad Marilyn Monroe ją palaikė ir viešai skatino klubus suteikti jai sceną, net pažadėdama dalyvauti koncertuose, jei ši bus priimta. Ši istorija dažnai minima kaip M. Marilyn solidarumo su Ella pavyzdys.
  • Daugelis biografų ir artimųjų yra pastebėję Marilyn polinkį atskirti savo asmeninę tapatybę nuo viešo Marilyn Monroe įvaizdžio. Ji kritiškai vertindavo savo filmų scenas ar nuotraukas, tarsi kalbėdama apie kitą asmenį. Tai buvo savotiškas psichologinis būdas atsiriboti nuo Holivudo sukurto personažo ir apsisaugoti nuo nuolatinio viešo spaudimo.
 

Autorė Eglė Stratkauskaitė