Dažnai kamuoja kojų tynis ir sunkumas? Galima pamanyti, kad simptomai tėra nuovargio pasekmė, bet iš tikrųjų įspėja apie lėtinį venų nepakankamumą ir kraujotakos sutrikimą. Diskomfortas paveikia judėjimo galimybes, miegą ir kitus kasdienybės aspektus.

 

Lėtinis venų nepakankamumasYoung,Woman,Suffering,From,Leg,Pain,After,Wearing,High,Heels

 

Venomis pernešamas anglies dvideginio ir audinių apykaitos produktų prisotintas kraujas iš galūnių į širdį, vėliau – plaučius. Žmogaus kūne yra trijų tipų venos: paviršinės (tiesiai po oda), giliosios (raumenyse) ir jungiančiosios (tarp pirmų dviejų). Šio tipo kraujo induose nėra spaudimo, priešingai nei arterijose, todėl slėgis susidaro susitraukiant raumenims. Jie suspaudžia venas, taip kraujas stumiamas į viršų prieš gravitacijos jėgą.

 

Lėtinis venų nepakankamumas išsivysto, jeigu pažeisti venų vožtuvai ir nestabdomas kraujo nutekėjimas atgal į audinius. Jis kaupiasi pėdose, kulkšnyse ir blauzdose. Prisipildžiusios venos išsiplečia, sienelės persitempia ir nesugrįžta į normalią būseną. Susidarius kraujo sąstoviui, pasireiškia audinių edema: atsiranda kojų sunkumo jausmas, raumenų nuovargis, nepatogu avėti avalynę. Pilnumo, veržimo, spaudimo nepavyksta atsikratyti net ramybės būsenoje. Paradoksas, kad žmogus stengiasi mažiau vaikščioti, tuomet blauzdų raumenys nestimuliuoja kraujotakos venose ir problema progresuoja. Būklė nėra pavojinga gyvybei, tačiau ilgainiui gali lemti komplikacijas ir negrįžtamus venų pokyčius. Jeigu simptomai kartojasi dažnai, verta konsultuotis su medikais.

 

Pagrindiniai požymiai

 
  • Pėdų, kulkšnių ir blauzdų patinimas
  • Skausmingi, pulsuojantys, dilgčiojantys ar deginantys pojūčiai kojose
  • Blizganti, stangri, įtempta oda
  • Paspaudus minkštuosius audinius pirštu, lieka duobutė
  • Atitraukus kojinių gumelę, matyti ryškus įspaudas
  • Ilgainiui oda įgauna raudoną, rusvą, melsvą, violetinį atspalvį
  • Išryškėja ne tik paviršinių kapiliarų tinklas, bet ir stambios venos, jų mazgai
  • Sunku stovėti ir vaikščioti dienos pabaigoje
  • Blauzdų vidinėje pusėje, kulkšnių srityje atsiveria opų.
 

Venų varikozė – dažna komplikacija

 

Negydant ir nekeičiant gyvenimo būdo venų nepakankamumas progresuoja. Kraujo indai išsiplečia ir suformuoja voratinklinius darinius, vystosi venų varikozė. Voratinkliniai venų išsiplėtimai – mažos, tankios kraujagyslės, matomos tiesiai po oda. Paprastai jos būna raudonos arba violetinės spalvos ir primena ploną paviršinį tinklelį. Varikozinės venos yra stambesnės, nelygios, susisukusios, mėlynos spalvos, kyšo odos paviršiuje. Braukiant pirštais jaučiamas nelygumas. Tai ilgalaikio venų pažeidimo rezultatas. Iš pradžių kraujo sąstovis ir nenormaliai stiprus spaudimas į sieneles paveikia plonas smulkias venas, vėliau apima didesnes ir stambesnes, kurios iškyla į paviršių ir matomos vizualiai. Žmonės, turintys ant kūno tokių pokyčių, skundžiasi dažnu kojų tyniu ir nuovargiu.

 

Egzistuoja stipri sąsaja tarp venų varikozės ir trombozės. Tai pavojinga būklė, kai venų vingiuose susidaro kraujo krešulys, kuris blokuoja praeinamumą. Sutrinka normali kraujo cirkuliacija audiniuose, vargina ne tik tynis, sunkumas, bet ir kojų skausmas. Situacija grėsminga, nes kraujo krešulys gali atitrūkti ir patekti į gyvybiškai svarbius organus, pavyzdžiui, širdį, plaučius.

 

Rizikos veiksniai

 

Per didelis svoris. Dėl antsvorio padidėja spaudimas dubens ertmėje ir kojų venose. Kraujagyslių sienelės susilpnėja, išsitampo, nebesugrįžta į pradinę formą, pažeidžiami venų vožtuvai. Sutrinka kraujo nutekėjimas iš galūnių, todėl jos tinsta ir tampa lyg vatinės.

 

Sėslus gyvenimo būdas. Statiškas (sėdimas ar stovimas) darbas ir fizinio krūvio stoka prisideda prie lėtinio venų nepakankamumo išsivystymo. Jeigu nedirba kojų raumenys, jie nespaudžia venų ir nevarinėja kraujo. Daugelis sėslaus gyvenimo būdo mėgėjų skundžiasi greitu kojų nuovargiu, net neilgai pasivaikščioję.

 

Periferinių arterijų liga. Šiuo atveju problema – ne venos.Pagrindinė priežastis – cholesterolio ir kitų riebalinių medžiagų kaupimasis arterijose. Aterosklerozinės plokštelės susiaurina arterijas, apribodamos kraujo tekėjimą į galūnes. Audiniai negauna deguonies ir maistinių medžiagų. Pasireiškia mėšlungis, skausmas, greitas nuovargis, sunkumas. Dažnai tai pirmieji simptomai, kad kraujyje padidėjęs blogojo cholesterolio kiekis.

 

Neramių kojų sindromas. Tai nervinis sutrikimas, susijęs su dideliu noru judinti kojas. Daugelis mini diskomfortą galūnėse – skausmą, pulsavimą, niežulį, ropojimo pojūtį, dilgčiojimą, veržimą ir tempimą. Simptomai paprastai išnyksta pradėjus judinti kojas, tačiau atsinaujina būnant ramiai. Būklė paūmėja naktį ir pablogina miego kokybę. Tyrimai rodo, kad sindromas gali būti genetiškai paveldimas arba išsivysto dėl geležies stokos. Kartais atsiranda nėštumo metu, gausiai vartojant alkoholį, todėl neatmetamas ryšys su venų nepakankamumu.

 

Pervargimo sindromas. Būdingas sportininkams, kurie patiria didelį fizinį krūvį. Kūnas nespėja atsigauti tarp treniruočių, ypač mankštinantis kiekvieną dieną. Būklė dažna dviratininkams ir bėgikams. Pasireiškia sunkumas, skausmas, pulsavimas kojose, raumenų nusilpimas. Ilgainiui mažėja sportiniai rezultatai, vargina nuolatinis išsekimas, nemiga, dingsta apetitas, krinta svoris, sunku susikaupti, nusilpsta imunitetas.

 

Kaip nustatyti priežastį?

 

Jei vargina kojų tynis, sunkumas ir kiti požymiai, panašūs į venų nepakankamumą, verta apsilankyti pas šeimos gydytoją, paskui pas kraujagyslių chirurgą. Konsultacijos metu specialistas paklaus, ar šeimoje, giminėje nėra asmenų, sirgusių venų ligomis, tromboze, apžiūrės pėdas, kulkšnis ir kitas kojų dalis, atkreips dėmesį į bet kokius odos pokyčius. Iš anksto derėtų apmąstyti šiuos pokalbio aspektus: kokie simptomai neramina ir kada pasireiškia (ryte, vakare, visą dieną), kas palengvina savijautą (poilsis, kojų pakėlimas, vaistai ir kt.). Gydytojas gali paskirti papildomus tyrimus, pavyzdžiui, ultragarsą. Įtariant periferinių arterijų liga lyginamas kraujospūdis rankoje ir čiurnoje. Taip pat rekomenduojama ištirti cukraus ir cholesterolio kiekius kraujyje. Esant neramių kojų sindromui kartais atliekama polisomnografija – miegant vertinamas kvėpavimas, širdies ritmas, smegenų veikla, kūno padėtis, judesiai. Gauti rezultatai padeda atskleisti tikrąją kojų sunkumo priežastį.

 

Gydymo galimybės

 

Kompresinė terapija. Labiausiai paplitusi priemonė, apimanti įvairius kompresinius drabužius, kurie skirtingai spaudžia pėdas, kulkšnis, blauzdas, šlaunis. Padeda išvengti kraujo sąstovio venose, mažina tinimą ir su juo susijusius simptomus. Pradėjus taikyti kompresinę terapiją, normalu jausti diskomfortą, tačiau vėliau pagerėja. Kompresinės kojinės mūvimos tiek venų išsiplėtimo profilaktikai, tiek gydymui. Kompresiniai tvarsčiai skiriami turint atvirų opų ir žaizdų, po venų operacijų.

 

Fizinė terapija. Šiai kategorijai priskiriama mankšta. Atliekant pratimus, kai dirba blauzdų, šlaunų, sėdmenų ir dubens raumenys, mechaniškai spaudžiamos venos. Taip pagerėja kraujo cirkuliacija ir mažėja kojų sunkumas. Rekomenduojama dirbant sėdimą darbą, kelionėse, gulint lovoje po operacijų. Masažas – dar viena galimybė suaktyvinti kraujotaką. Atliekamas rankomis arba specialiais prietaisais (vakuuminiais, smūginiais, rotaciniais). Spaudimo stiprumas parenkamas atsižvelgiant į pažaidos laipsnį. Turint varikozinių venų ir iššokusių mazgų, aplenkti jautrias vietas.

 

Kūno padėties keitimas. Žemės trauką galima išnaudoti veniniams sąstoviui gydyti. Pakėlus kojas į viršų, kraujui lengviau nutekėti nuo pirštų per blauzdas, šlaunis atgal į širdį. Pratimą atsigulus ant lovos ar grindų siūloma atlikti mažiausiai 4 kartus per dieną.

 

Minimaliai invazinė chirurgija. Jei venų nepakankamumas ir pažeidimas itin stiprus, gydytojas gali rekomenduoti vieną iš procedūrų, kai pažeista dalis blokuojama arba pašalinama. Endoveninė abliacija atliekama lazeriu: pažeista vena užsandarinama iš vidaus ir nebefunkcionuoja. Skleroterapijos metu į veną įvedamas kateteris, kuriuo įleidžiama druskos tirpalo ar specialių putų. Kraujagyslė uždaroma ir sunyksta, o kraujotaka nukreipiama į sveikas venas. Flebektomija atliekama norint pašalinti išsiplėtusias venas ar jų segmentus chirurginiu būdu. Tai sudėtingesnis metodas, po kurio reikalinga ilgesnė reabilitacija. Siekiant geriausių rezultatų, operacija gali būti derinama su endovenine abliacija ar skleroterapija.

 

Kitų ligų gydymas Jei vatines kojas lemia periferinių arterijų arba neramių kojų sindromas, gydytojas sukurs planą, skirtą konkrečiai būklei spręsti ir simptomams palengvinti. Rekomenduojama koreguoti gyvenimo būdą: atsisakyti žalingų įpročių (rūkymo, alkoholio), sveikai maitintis ir reguliariai mankštintis, palaikyti optimalų kūno svorį, rūpintis miego higiena. Kartais skiriami vaistai, mažinantys kraujo spaudimą ir cholesterolio kiekį kraujyje.

 

Lengvų kojų paslaptis

 
  • Vengti ilgai stovėti ir sėdėti.
  • Dirbant sėdimą darbą ar ilgose kelionėse kas 45 min. pakilti nuo kėdės, pasivaikščioti.
  • Kuo dažniau vaikščioti pėsčiomis, pvz., užuot važiavus liftu, lipti laiptais.
  • Stiprinti kraujagysles kontrastiniu dušu. Prausiantis perlieti blauzdas tiek šiltu, tiek šaltu vandeniu.
  • Jei tenka ilgai būti vienoje padėtyje, mūvėti kompresines kojines.
  • Gerti užtektinai vandens.
  • Palaikyti optimalų KMI.
  • Avėti patogius plokščiapadžius batus.