Retas prisimena visus laboratorinių tyrimų rezultatus, tačiau vienas rodiklis dažnai įstringa į atmintį, ypač kai jis viršija normą. Gydytojai daug dėmesio skiria cholesterolio kiekiui kraujyje, ypač mažo tankio lipoproteinams (MTL), nes jų padidėjimas siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Vis dėlto žmonių požiūrį į šį rodiklį neretai formuoja ne tik medicininiai faktai, bet ir įvairūs įsitikinimai. Baimė susirgti, nenoras keisti gyvenimo būdą, problemos neigimas ar nepasitikėjimas medicina dažnai gimdo mitus, kurie trukdo objektyviai suprasti cholesterolio reikšmę sveikatai.

 

„Cholesterolis visada kenksmingas“Atherosclerosis,Medical,Condition,As,Blocked,Human,Artery,Concept,And,Restricted

 

Cholesterolis – į vašką panaši riebi medžiaga, būtina žmogaus organizmui net vaisiaus vystymosi laikotarpiu. Jis yra svarbi ląstelių membranų sudedamoji dalis, taip pat reikalingas hormonų gamybai. Tačiau per didelis cholesterolio kiekis kraujyje didina arterijų užsikimšimo ir širdies ligų riziką.

 

Kalbėdami apie cholesterolio žalą, gydytojai dažniausiai turi omeny mažo tankio lipoproteinus (MTL). Jie perneša cholesterolį po visą organizmą ir gali kauptis ant kraujagyslių sienelių. Didelio tankio lipoproteinai (DTL) ilgą laiką buvo vadinami „geruoju“ cholesteroliu, nes perneša cholesterolio perteklių iš kitų kūno dalių į kepenis.

 

MTL ir DTL funkcijos skiriasi, todėl gydytojai dažniausiai vertina ne tik bendrą cholesterolio kiekį, bet ir šių frakcijų santykį. Paprastai rekomenduojama siekti mažesnio MTL (˂ 2,6 mmol/l) ir didesnio DTL (apie ˃ 1,0–1,5 mmol/l) lygio.

 

„Gerasis cholesterolis apsaugo nuo ligų“

 

Mažo tankio lipoproteinai (MTL) beveik visada laikomi sveikatai nepalankiu veiksniu. Didelės rizikos pacientams, pavyzdžiui, širdies ligoniams, rekomenduojama siekti, kad MTL kiekis būtų mažesnis nei 1,8 mmol/l, o labai didelės rizikos asmenims – sergantiems cukriniu diabetu ar vainikinių arterijų ligomis – mažesnis nei 1,4 mmol/l. Rodiklis, siekiantis 2,6–3,3 mmol/l, laikomas padidėjusiu ir vertinamas kaip įspėjimas, o didesnis nei 3,4–4,9 mmol/l – labai dideliu.

 

Didelio tankio lipoproteinų (DTL) reikšmė yra sudėtingesnė. Moksliniame leidinyje „Journal of the American College of Cardiology“ pristatytame tyrime kardiologai beveik dešimtmetį stebėjo apie 24 tūkst. suaugusiųjų, siekdami įvertinti ryšį tarp įvairių biožymenų ir infarkto rizikos. Nustatyta, kad didelis MTL ir mažas DTL kiekis siejamas su didesne širdies priepuolio tikimybe. Tačiau vien didelis DTL lygis savaime neapsaugo nuo infarkto.

 

Tyrėjų teigimu, svarbus ne tik šių lipoproteinų kiekis, bet ir jų kokybė. Pavyzdžiui, DTL rodiklis gali padidėti esant uždegiminiams procesams, dėl alkoholio vartojimo ar sergant medžiagų apykaitos ligomis, todėl aukštesnis skaičius ne visada reiškia geresnę sveikatos būklę. Kitaip tariant, didelio tankio lipoproteinai patys savaime neapsaugo nuo širdies ligų, jei nekeičiamas gyvenimo būdas ir neatsisakoma žalingų įpročių.

 

„Cholesterolio kiekį kraujyje reikia tirti tik nuo 40 m.“

 

Iš tikrųjų rekomendacijos skiriasi atsižvelgiant į šalį ir rizikos veiksnius. Lietuvoje nemokamas cholesterolio tyrimas – įskaitant bendrą cholesterolį, DTL, MTL ir trigliceridus – atliekamas kartą per metus. Pagal širdies ir kraujagyslių prevencinę programą, tyrimai siūlomi asmenims nuo 40 metų, tačiau apskritai tyrimai prieinami visiems 18–65 metų žmonėms. Sergantiems lėtinėmis ligomis stebėsena gali būti dažnesnė.

 

Amerikos pediatrijos akademija rekomenduoja pirmą kartą tirti cholesterolio kiekį vaikams nuo 9 iki 11 metų, ypač jei yra lėtinių ligų, tokių kaip cukrinis diabetas ar nutukimas, arba jei šeimoje nustatyti rizikos veiksniai, pavyzdžiui, ankstyva mirtis nuo širdies ligų.

 

„Neįmanoma kontroliuoti cholesterolį“

 

Iš tiesų kai kurių veiksnių nepakeisi – juos lemia fiziologija ir biologija. Pavyzdžiui, naujagimių kraujyje MTL cholesterolio koncentracija būna labai maža, o suaugusiam žmogui ji natūraliai didėja. Moterims pasiekus menopauzę, estrogenų lygis sumažėja, todėl padidėja MTL ir trigliceridų kiekis – tai natūrali senėjimo pasekmė. Be to, rodikliai gali skirtis atsižvelgiant į rasę: amerikiečių tyrimai parodė, kad padidėjęs cholesterolio kiekis dažniau pasitaiko baltaodžiams nei juodaodžiams asmenims.

 

Tačiau yra veiksnių, kuriuos kiekvienas gali kontroliuoti. Reguliari fizinė veikla, ypač didelio intensyvumo treniruotės, tokios kaip bėgimas ar greitas važiavimas dviračiu, gali sumažinti cholesterolio kiekį bent 10 %. Mankšta taip pat gerina miegą, mažina stresą ir bendrą širdies sveikatą. Nors vaistai padeda reguliuoti lipidus, jokie preparatai nepakeičia fiziologinės mankštos naudos.

 

Kalbant apie svorio korekciją, drastiški pokyčiai nebūtini. Moksliniai tyrimai rodo, kad net 5–10 % kūno svorio sumažėjimas (pavyzdžiui, 10 kg žmogui, sveriančiam 100 kg) reikšmingai mažina bendrą cholesterolio, MTL ir trigliceridų kiekį. Tai įrodo, kad cholesterolio lygį kraujyje galima veiksmingai kontroliuoti tinkamu gyvenimo būdu.

 

„Jeigu cholesterolio kiekis mažas, nereikia jaudintis dėl infarkto“

 

Šis mitas skamba viltingai, tačiau jis neteisingas. Cholesterolis svarbus širdies ligų rizikos veiksnys, tačiau ne vienintelis. Infarkto tikimybę lemia daugybė veiksnių: kuo daugiau nepalankių aplinkybių, tuo didesnė rizika.

 

Remiantis Amerikos širdies asociacijos rekomendacijomis, svarbu įvertinti ne tik kraujo tyrimų rezultatus, bet ir amžių (rizika didėja su metais), lytį (vyrams širdies priepuolis pasireiškia dažniau nei moterims), cukrinį diabetą, rūkymą, nutukimą ir kitus veiksnius. Nepaisant išvystytų prevencinių programų, maždaug 20 % infarkto rizikos veiksnių vis dar lieka nežinomi. Todėl nevalia susitelkti tik į cholesterolio rodiklį. Hipotetiškai, jei reikėtų rinktis tarp didelio cholesterolio, bet mažos širdies priepuolio rizikos, arba mažo MTL cholesterolio, bet didelės širdies ligų rizikos, sveikatos požiūriu geriau rinktis pirmąjį variantą. Infarktas gali būti mirtina būklė, todėl rizikos vertinimas turi būti kompleksinis.

 

„Cholesterolio kiekis didėja valgant kiaušinius“

 

Mitybos įtaka cholesterolio lygiui nėra vienareikšmė. Mokslininkai iki šiol nesutaria, ar kiaušinio trynys tiesiogiai didina cholesterolio kiekį. 2019 m. Europoje atlikti tyrimai nepatvirtino reikšmingo ryšio tarp kiaušinių vartojimo bei širdies ir kraujagyslių ligų rizikos. Be to, kai kuriems žmonėms cholesterolio rodiklis nesikeičia net vartojant daugiau šių maisto produktų. Organizmas gali sintetinti cholesterolį ir prisitaikyti prie jo kiekio mityboje.

 

Vis dėlto dalis žmonių jautresni mitybos pokyčiams – jiems apribojus tam tikrų produktų vartojimą, cholesterolio kiekis kraujyje gali sumažėti. Naujausios sveikatos gairės nurodo, kad MTL cholesterolio kiekį labiausiai didina sotieji riebalai, kurie kambario temperatūroje yra kietos konsistencijos, pavyzdžiui, riebūs gyvūniniai produktai, tokie kaip mėsa, sviestas ir kai kurie pieno produktai. Priešingai, nesotieji riebalai, kurie kambario temperatūroje yra skysti, naudingi organizmui.

 

Vietoj konkrečių produktų draudimo kardiologai rekomenduoja sveikos mitybos modelį: daug vaisių ir daržovių, sveikų baltymų, pavyzdžiui, žuvies, ir mononesočiųjų riebalų, esančių šaltai spaustame aliejuje, sėklose, riešutuose bei avokaduose. Tokia dieta, panaši į Viduržemio jūros regiono modelį, padeda sumažinti daugelio lėtinių ligų, įskaitant cukrinį diabetą ir tam tikras vėžio rūšis, riziką.

 

„Galima kontroliuoti cholesterolį be vaistų“

 

Ne visus rizikos veiksnius galima pakeisti – amžėjimo ar genetikos neįmanoma eliminuoti. Pavyzdžiui, dėl paveldimo sutrikimo, vadinamo šeimine hipercholesterolemija, maždaug 1 iš 200 kūdikių gimsta su padidėjusiu MTL kiekiu, kuris toliau didėja vaikystėje ir suaugus. Dėl to anksti gali pasireikšti širdies ligos. Šią būklę galima valdyti derinant gyvenimo būdo pokyčius su vaistų vartojimu. Papildomi genetiniai veiksniai, netiesiogiai lemiantys cholesterolio kiekį, yra polinkis į antsvorį ir kūno tipas.

 

Jei kraujo tyrimai parodo didelį cholesterolio kiekį, gydytojas dažniausiai rekomenduoja keisti mitybą ir didinti fizinį aktyvumą. Prireikus gali būti skiriami vaistai, tokie kaip statinai, kurie mažina MTL. Jie dažniausiai skiriami pacientams, kurie jau patyrė širdies infarktą arba serga lėtinėmis ligomis: antsvoriu, cukriniu diabetu, aukštu kraujo spaudimu. Moksliniai tyrimai įrodo, kad statinų vartojimas padidėjusios rizikos pacientams itin sumažina širdies priepuolio tikimybę. Sprendimas skirti vaistus dažnai grindžiamas specialiomis skaičiuoklėmis, vertinančiomis širdies ligų riziką per artimiausius 10 metų.

 

Vis dėlto pirmasis žingsnis – gyvenimo būdo keitimas. Svarbu mažinti gyvūninių maisto produktų vartojimą, vengti keptų, rūkytų ir perdirbtų gaminių, valgyti daugiau ląstelienos turinčio maisto ir gerti užtektinai skysčių. Veiksmingas net nedidelis fizinis aktyvumas, pavyzdžiui, valanda ėjimo per dieną. Tokios priemonės ne tik sumažina MTL kiekį, bet ir pagerina bendrą organizmo būklę.

 

Leidinyje „New England Journal of Medicine“ skelbiama, kad sveikas gyvenimo būdas (tinkama mityba ir mankšta) gali sumažinti kraujagyslių pažeidimų riziką iki 46 %. Šis poveikis pasireiškia net tiems, kurie paveldėjo polinkį sirgti širdies ligomis.

 

Autorė Jurgita Ramanauskienė