Mikrobiota – bakterijų, virusų, grybelių, parazitų, pirmuonių, gyvuojančių mūsų organizme, visuma. Kai palaikomas pastovus mikrobiotos balansas, visos organizmo sistemos funkcionuoja tinkamai: puikiai jaučiamės, nesiskundžiame sveikata. Tačiau jei mikrobiotos balansas sutrinka, gali atsirasti įvairių negalavimų.

 

Didžiausia mikrobiota – žarnynoMicrobiota,In,Body.,Gastrointestinal,Tract.,Microbiota,For,Immunity.,Beneficial,Bacteria

 

Atskiros mikroorganizmų ekosistemos gyvuoja ne tik žarnyne, bet ir ant odos, burnoje, makštyje ir kitose kūno vietose. Jei dėl tam tikrų priežasčių mikroorganizmų skaičius pakinta, atsiranda mikrobiotos disbalansas, moksliškai vadinamas „disbioze“. Disbiozė reiškia, kad pradeda daugėti patogeninių (blogųjų) mikroorganizmų, kurie lemia įvairius negalavimus. Pavyzdžiui, sutrikus burnos mikrobiotos pusiausvyrai gali atsirasti ėduonis ar kitų dantų ir dantenų ligų. Ypač pavojingas dantenų uždegimas (periodontitas), dėl kurio kyla rizika netekti dantų.

 

Svarbiausia ir didžiausia mikrobiota yra žarnyne. Suskaičiuota, kad čia egzistuoja net 800 skirtingų bakterijų rūšių (daugiausia jų yra storojoje žarnoje). Žarnyno mikrobiota atlieka daugybę funkcijų: saugo nuo patogeninių bakterijų poveikio, nes sudaro jiems netinkamas sąlygas daugintis; dalyvauja kai kurių vitaminų sintezėje; palengvina mineralinių medžiagų įsisavinimą. Pasak specialistų, nuo žarnyno mikroorganizmų priklauso net kai kurių vaistų veiksmingumas, dauguma imuninių ląstelių taip pat glūdi žarnyne, todėl tiesiogiai lemia atsparumą ligų sukėlėjams ir gebėjimą sveikti.

 

Su mikrobiotos pokyčiais siejamas nutukimas, cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių sistemos negalavimai, nerviniai, psichiniai sutrikimai bei neurodegeneraciniai negalavimai, reumatoidinis artritas, įvairios žarnyno, onkologinės bei inkstų ligos.

 

Disbalansas itin pavojingas vaikams

 

Bakterijų balansas tiek žarnyne, tiek kitose kūno vietose gali sutrikti dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, patiriant stresą, vartojant antibiotikus, per mažai ar netinkamai maitinantis. Taip susidaro palankios sąlygos daugintis patogeniškų (blogųjų) mikroorganizmų kolonijoms, kurios lemia įvairias ligas. Pavyzdžiui, sutrikusi makšties mikrobiota lemia makšties išsausėjimą, skausmingą šlapinimąsi, grybelines ir kitas infekcijas. Netiesiogiai veikia ir psichoemocinę sveikatą – dėl skausmo vengiama seksualinio suartėjimo, gali nesiklostyti santykiai su partneriu.

 

Sutrikus veido odos mikrobiotai keičiasi jos būklė – gali išsausėti, pleiskanoti, niežėti, sudirgti, atsirasti įvairių bėrimų, spuogelių. Dėl bakterinių pokyčių odoje gali pagausėti prakaitavimas, kimštis poros, nuo kūno sklisti nemalonus kvapas.

 

Kai pakinta žarnyno mikrobiotos disbalansas, pirmiausia kyla virškinimo sutrikimų, dažniausiai atsiranda vidurių užkietėjimas arba viduriavimas, dujų kaupimasis. Tai ypač pavojinga kūdikiams ir mažamečiams vaikams, nes viduriuodami itin greitai dehidratuoja. Sutrikęs virškinimas išprovokuoja grandininę reakciją: dėl nekokybiško, nepakankamo maistinių medžiagų bei svarbių mikroelementų įsisavinimo silpsta organizmo atsparumas – dažniau vargina įvairios ligos (nuo peršalimo iki lėtinių, onkologinių), lėčiau ir sunkiau sveikstama, gali atsirasti nuotaikų svyravimas, dirglumas. Vaikams svarbių medžiagų trūkumas gali lemti per lėtą ūgio ir svorio augimą, gyvybiškai svarbios geležies trūkumą, dėl kalcio stygiaus prastą kaulų, dantų, nagų būklę, atsirasti kitų rimtų problemų.

 

Mikrobiota formuojasi dar įsčiose

 

Pasak specialistų, vaiko mikrobiotos formavimuisi įtakos turi moterų elgesys nėštumo metu, gimdymo būdas ir žindymas. Vaisiaus žarnyno mikrobiota intensyviai formuojasi trečiąjį trimestrą, kai būsimas kūdikis kasdien nuryja 750–800 ml vaisiaus vandenų. Tyrimai rodo, kad mamų, kurios nėščios patyrė didelį stresą, turėjo žalingų įpročių ar vartojo antibiotikų, naujagimių mikrobiotoje buvo daug mažiau gerųjų lakto- ir bifidobakterijų.

 

Gimstantys per Cezario pjūvio operaciją naujagimiai pirmiausia gauna odos bakterijų, pavyzdžiui, stafilokokų. Tyrimų duomenimis, taip gimusių kūdikių mikrobiotoje po mėnesio užfiksuota net šimtą kartų mažiau bifidobakterijų, negu gimusiųjų gimdymo kanalais, ir tiek pat kartų daugiau patogeninių bakterijų. Panašūs skaičiai būdingi ir neišnešiotiems naujagimiams.

 

Kūdikių žarnyno mikrobiotai didelę įtaką daro žindymas. Tyrimai rodo, kad mamos piene yra apie 200 įvairių bakterijų rūšių, kurios, patekusios į kūdikio organizmą, sukuria terpę, nepalankią patogeniniams mikrobams daugintis. Dalis bakterijų, patenkančių per motinos pieną kūdikiui, gyvena jos žarnyne ir burnoje – jos paruošia naujagimio imuninę sistemą pažinčiai su mamos aplinka, užtikrina, kad ši jam būtų nekenksminga.

 

Kaip išlaikyti mikrobiotos balansą?

 

Mikrobiotos sveikatai svarbiausia subalansuota mityba. Mokslininkai atrado, kad mikrobiotai ypač reikšmingos skaidulos, todėl į valgiaraštį reikėtų įtraukti kuo daugiau augalinio maisto, turinčio daug skaidulų ir polifenolių. Taip pat svarbu vartoti užtektinai fermentuoto maisto bei produktų, kuriuose gausu omega-3 riebalų rūgščių ir glutamino. Tyrimai rodo, kad žarnynui naudingiausia, kai per savaitę suvalgoma net iki 30 skirtingų augalinių produktų: daržovių, salotų, prieskonių žolelių, vaisių, uogų ir t. t.

 

Mikrobiotai ypač naudingos skaidulos, kurių yra šviežiuose svogūnuose, poruose, česnakuose, bananuose, termiškai apdorotuose artišokuose, cikorijose, lęšiuose, avinžirniuose, raudonosiose pupelėse, sojoje. Pravartu valgyti pistacijų ir anakardžių.

 

Pasak specialistų, skaidulos padeda palaikyti žarnų gleivinės vientisumą, mažina uždegimą, pasižymi priešvėžiniu poveikiu ir kitomis vertingomis savybėmis.

 

Kalbant apie gerąsias bakterijas, visuomet kyla mintis apie raugintus produktus. Mąstoma tinkamai: kefyre ir kituose rauginto pieno produktuose slypi unikali bakterijų ir mieliagrybių kombinacija, pasižyminti priešvėžiniu, antimikrobiniu ir uždegus slopinančiu poveikiu. Ypač vertingos raugintos daržovės – kopūstai, agurkai, burokėliai.

 

Moksliškai įrodyta, kad mikrobiotai sveikiausia Viduržemio jūros dieta, kurioje gausu daržovių, žuvies, jūrų gėrybių.

 

Įdomu tai, kad valgant nedezinfekuotų, nenumirkytų sodoje ar druskoje šviežių daržovių, vaisių, uogų, į mūsų organizmą taip pat patenka reikalingų mikroorganizmų.

 

Vengti tam tikro maisto

 

Jei vieni maisto produktai žarnyno mikrobiotai naudingi, tai kiti gali veikti priešingai. Druskos perteklius siejamas su mažesniu gerųjų laktobakterijų kiekiu, todėl reikėtų saikingai ją vartoti, nepiktnaudžiauti sūriais užkandžiais.

 

Valgyti mažiau gyvūninių baltymų, nes jų perteklius skatina mikrobiotos disbalansą, didina uždegimą skatinančių bakterijų kiekį. Be to, tokia mityba didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

 

Specialistai pataria kuo mažiau vartoti perdirbto, greitojo maisto, pusgaminių, nes juose esantys įvairūs maisto priedai, ypač emulsikliai ir konservantai, neigiamai veikia žarnyno mikrobiotą. Į juodąjį sąrašą patenka saldieji gėrimai, kava su sirupais, cukrumi ar saldikliais saldinta arbata, sultys. Visam laikui įsidėmėkite, kad geriausias gėrimas – vanduo, ir jo gerti gausiai.

 

Į daugelio net nesaldžių produktų sudėtį įeina gana nemažai cukraus, todėl derėtų kuo labiau sumažinti saldumynų vartojimą. Jais mėgautis tik ypatingomis progomis, o vaikams iki 2 metų cukraus apskritai nereikia.

 

Be nesubalansuotos mitybos, mikrobiotos sveikatai svarbu tinkamas miego ir darbo režimas, rami emocinė, psichologinė būklė, nes streso metu išsiskiriantys hormonai sutrikdo žarnyno darbą, o ilgainiui ir mikrobiotos balansą.

 

Antibiotikus vartoti tik medikams paskyrus, nes, be ligų sukėlėjų, jie sunaikina ir dalį gerųjų žarnyno bakterijų. Jei toks gydymas paskirtas, vartoti ir probiotikų (pakaitomis su antibiotikais, bent 3 val. skirtumu).

 

Saikingai maitintis, sportuoti, nes nejudrumas ir nutukimas kenkia mikrobiotos balansui.

 

Modernus gydymas pasitelkiant mikrobiotą

 

Pastarąjį dešimtmetį mokslininkai itin susikoncentravę į mikrobiotos tyrinėjimus ir praktinį žinių pritaikymą. Eksperimentuodami su gyvūnais tyrėjai atrado, kad gydymo metodas transplantuojant išmatas gali padėti nuo daugybės ligų kenčiantiems žmonėms. Persodinus sveiko žmogaus išmatas sergančiam pacientui, jo žarnyne pasisėja tinkamas gerųjų bakterijų derinys, žmogus ima sveikti.

 

Šis gydymo metodas atrastas gydant iš pirmo žvilgsnio ne tokį rimtą sutrikimą – lėtinį uždegiminį viduriavimą. Persodinus sveiko žmogaus išmatų į plonąją žarną, sergančiojo problemos išsisprendė. Amerikos vaistų ir maisto administracija (FDA) patvirtino šią medicininę procedūrą kaip tinkamą naudoti, ją ne kartą atliko ir Lietuvos klinikinių ligoninių medikai.

 

Pasak specialistų, kartu su išmatomis persodinant sveiko žmogaus mikrobiotą į sergančiojo žarnyną galima suvaldyti astmą, cukrinį diabetą, nutukimą, autoimunines, o ateityje galbūt ir onkologines ligas. Tiesa, tokiam gydymui reikalingas sveika žarnyno mikrobiota ir puikia sveikata pasižymintis savanoris, kuris sutiktų tapti donoru. Medikų bendruomenė dar nėra nustačiusi tikslų gairių, kaip tokia donorystė turėtų būti organizuojama. Kol kas šis gydymo metodas taikomas retai ir pasitelkiant ligoniui artimus asmenis.

 

Naujas terminas – psichobiotikai

 

Airių psichiatrijos profesorius ir mikrobiotikos mokslininkas Tedas Dinanas nusprendė ištirti mikrobiotos įtaką psichinei sveikatai. Airijos universitete atliko tyrimą su žiurkių jaunikliais. Anksti atskirti nuo motinos jie ėmė prastai jaustis, buvo nežaismingi, mieguisti, nejudrūs, kitaip tariant – susirgo depresija. Išsamesni tyrimai parodė, kad ir jų imunitetas gerokai pasilpęs. Todėl žiurkiukams paskirti probiotikai – bifidobakterijos. Tiriamųjų gyvenimas ir nuotaika pagerėjo. Šio tyrimo išvados paskatino atsirasti naują terminą „psichobiotikai“. Tai tam tikros bakterijos, kurios gali būti naudingos psichinei sveikatai, kai į organizmą patenka tinkamos koncentracijos.

 

Pasak prof. T. Dinano, jei palyginsime klinikine depresija sergančio paciento ir sveiko žmogaus organizmą, pastebėsime akivaizdžius mikrobiotos skirtumus – depresija sergančio žmogaus mikrobiota skurdesnė, pasižymės mažesne įvairove, o kai kurių gerųjų bakterijų stigs kritiškai.

 

Šis atradimas itin reikšmingas, nes visuomenės psichinei sveikatai tenka vis daugiau iššūkių, mityba greitėja ir prastėja, gyvenimo tempas spartėja, mažiau miegame, daugiau nervinamės, o tai lemia mikrobiotos disbalansą ir visas jo pasekmes, įskaitant depresiją. Būtų puiku, jei šią sunkią būklę padėtų išspręsti tinkamų probiotikų vartojimas.

 

Autizmui gydyti

 

Jau nuo 2017 m. Santaros klinikų Vaikų ligoninėje išmatų persodinimo procedūros atliekamos autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams. Šis gydymas dar nėra iki galo patvirtintas moksliškai, nes pradėtas taikyti palyginti neseniai, ir įrodymai vis dar renkami, tačiau pirmieji rezultatai vertinami teigiamai. Užsienio šalių, kuriose kiek ilgiau taikomas šis metodas, mokslininkai jau dalinasi įrodymais, kad mikrobiotos persodinimas palengvina autizmo simptomus, o šį atradimą lėmė stebėjimai, kad nuo tam tikro maisto arba vartojant antibiotikus (kurie sunaikina ir dalį gerųjų bakterijų), autizmo simptomai paūmėja. Tai puiki žinia tėvams, auginantiems autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus. Gana paprastas būdas – tinkamų probiotikų vartojimas, palengvina simptomus ir padeda tėvų bei vaiko gyvenimą paversti kokybiškesnį bei paprastesnį.

 

Gyventi iki 150 metų!

 

2024-ųjų pradžioje vis daugiau imta kalbėti apie tai, kad dabartiniai vaikai gali sulaukti net 150 metų. Prognozuojamą žmonių ilgaamžiškumą lemia tobulėjanti medicininė priežiūra ar atrandami nauji būdai, kaip atitolinti senatvę. Vienas jų – probiotikai. Nobelio premijos laureatas rusų mikrobiologas Ilja Mečnikovas dar 1907 m. ėmė plačiai kalbėti apie probiotikų naudą, atkreipęs dėmesį į bulgarų, gausiai mityboje vartojusių bulgarišką jogurtą, ilgaamžiškumą. Mokslininkas sudarė dietą iš rauginto pieno produktų, turinčių laktobakterijų, užtikrinančių apsauginę organizmo funkciją. Pasak I. Mečnikovo, šios bakterijos saugo nuo kenksmingų mikroorganizmų, su kuriais nuolat kovojant mūsų organizmas eikvojamas ir dėl to sensta. Anot mikrobiologo, jei reguliariai vartotume reikiamų gerųjų bakterijų, galėtume gerokai atitolinti senatvę.

 

Šiandienos mokslininkai žengia dar toliau – plačiai tyrinėja pakartotinio mikrobiotos su išmatomis persodinimo iš jauno organizmo naudą. Hipotezė skelbia, kad kas dveji ar keleri metai persodinama mikrobiota iš jauno sveiko organizmo galėtų pailginti gyvenimo trukmę. Tyrimų išvadų dar teks palaukti.

 

Įdomu

 
  •  Specifinė mikrobiota aptinkama visose nesteriliose žmogaus kūno vietose – ant odos, nosies šnervėse, makštyje, burnoje, žarnyne.
  •  Kiekvienas žmogus turi unikalią, tik jam būdingą mikrobiotos sandarą.
  •  Suaugusio žmogaus organizme esančios mikrobiotos svoris siekia apie 2 kg.
  •  Žarnyno mikrobiota plačiai tyrinėjama dar tik antras dešimtmetis.
  •  Žinios apie mikrobiotą ateityje gali užkirsti kelią uždegiminėms ir onkologinėms žarnyno ligoms.
  •  Moksliškai įrodyta, kad mikrobiotos pakitimai susiję su tam tikromis vėžio rūšimis.

 

SPECIALISTĖS KOMENTARAS

 

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja alergologė, klinikinė imunologė Neringa Stirbienė

 

Mikrobiota susijusi su alergijomis

 

Mikrobiota – žarnyne, ant odos ir kvėpavimo takuose gyvenantys gerieji mikroorganizmai. Alergiškų žmonių mikrobiotos gerųjų bakterijų įvairovė mažesnė, joje vyrauja kitos rūšys nei sveikų žmonių. Mikrobiotai didelės įtakos turi maistas. Pavyzdžiui, ant šviežių daržovių yra gerųjų bakterijų, kurios slopina alergines reakcijas. Darbas ūkiuose, sąlytis su gyvūnais, gyvenimas didelėse šeimose taip pat prisideda prie mikrobiotos gerovės. Tačiau svarbus veiksnys, suformuojantis žmogaus mikrobiotą, atsiranda jau gimstant. Tyrimai rodo, kad natūraliai gimę kūdikiai turi mažesnę riziką susirgti alergijomis nei kūdikiai po Cezario pjūvio operacijos. Vėliau mikrobiotos įvairovei teigiamos reikšmės turi maitinimas krūtimi. Neigiamai mikrobiotą veikia gydymas antibiotikais, vakarietiška dieta, kai valgoma daug apdoroto maisto.

 

SPECIALISTO KOMENTARAS

 

„WoW University“ dėstytojas, neuromokslininkas dr. Aurelijus Burokas

 

Mikrobiota daro didelę įtaką metabolizmo ir imuniniams procesams. Senstant daugėja uždegiminių procesų smegenyse, o su tuo susijusi depresija, Alzheimerio liga. Bandymai su gyvūnais parodė, kad seniems gyvūnams perkėlus jaunų gyvūnų mikrobiotą pagerėja kognityvinės funkcijos, sulėtėja uždegiminiai procesai ir pasikeičia pati mikrobiota, kuri sudėtimi tampa artimesnė jaunų gyvūnų mikrobiotai.

 

Pagrindinis veiksnys, lemiantis mikrobiotą, yra mityba. Su maistu gaudami gerųjų bakterijų bei skaidulinių medžiagų pagerinsite mikrobiotą. Reikėtų valgyti daugiau šviežių daržovių ir vaisių bei fermentuotų produktų – kefyro, jogurto, raugintų agurkų, kopūstų. Kuo įvairesnė mityba, kuo daugiau neperdirbtų produktų, tuo daugiau naudingųjų bakterijų mikrobiotoje. O tai siejama su organizmo uždegiminių procesų mažėjimu.

 

Tiesa, kad greitieji angliavandeniai yra blogųjų (patogeninių) bakterijų maistas?

 

Visuose maisto produktuose yra greitųjų (paprastųjų) angliavandenių, todėl jų kiekį reikėtų mažinti ne tik dėl mikrobiotos, bet ir dėl bendros organizmo būklės. Mažinant greitųjų angliavandenių ir juos keičiant sudėtiniais, kurių yra avižose, sorose, grikiuose, bolivinėse balandose, ruduosiuose ryžiuose, daržovėse, sumažinsite nutukimo ir cukrinio diabeto riziką.

 

Atlikdami tyrimus su pelėmis išsiaiškinome, kad riebi mityba skatina senėjimo procesus smegenų ląstelėse, o skaidulomis ir prebiotikais (maisto skaidulos, naudojamos kaip energijos šaltinis gerosioms mikrobiotos bakterijoms) papildyta mityba juos lėtina. Tie patys procesai vyksta ir žmonių organizme. Vartodami skaidulų ir probiotikų turintį maistą keisite ne tik žarnyne esančią mikrobiotą, bet ir lėtinsite smegenų ląstelių senėjimą. Taigi, kalbant apie prevencines senėjimo stabdymo priemones, sveikos gyvensenos įpročiai naudingi daugumai žmonių, neatsižvelgiant į jų dabartinio senėjimo tempą.

 

Autorius Laima Samulė