Vyrai dažnai linkę manyti, kad stiprybė reiškia ištverti viską – tyliai, be skundų ir gydytojų. Tačiau organizmas nemeluoja: net ir stipriausiam kartais reikia patikrinimo. Dalis problemų prasideda tyliai – be skausmo ar aiškių ženklų, todėl reguliarūs profilaktiniai tyrimai – ne silpnumo, o išminties ženklas. Juk pasirūpinti savimi reiškia rūpintis ir tais, kurie šalia.

 

Kodėl vyrai linkę atidėti profilaktiką?Doctor,And,Patient,Talking,During,A,Medical,Check,Up,At

 

Nors visi žino, kad ligoms lengviau užkirsti kelią, nei jas gydyti, dauguma vyrų į gydytojo kabinetą užsuka tik tada, kai problema jau įsisenėjusi. Kodėl taip yra? Viena dažniausių priežasčių – įsitikinimas, kad jei neskauda, vadinasi, viskas gerai. Deja, daugelis sveikatos sutrikimų – nuo padidėjusio cholesterolio iki prostatos pokyčių – ilgą laiką vystosi tyliai, be jokių įspėjamųjų ženklų.

 

Kita kliūtis – laiko trūkumas. Darbas, šeima, atsakomybės, o profilaktiniai tyrimai atidedami vėlesniam laikui, kai bus ramiau. Tik problema ta, kad to „ramiau“ dažnai taip ir neatsiranda.

 

Savo vaidmenį turi ir visuomenės požiūris. Daug vyrų vis dar užaugę su nuostata, kad tikras stiprumas reiškia ištverti, nekalbėti apie negalavimus, nesiskųsti. Rūpinimasis savimi vis dar neretai klaidingai siejamas su silpnumu. Tačiau šiuolaikinis požiūris į vyriškumą keičiasi – rūpintis savo kūnu ir sveikata reiškia būti brandžiam, atsakingam ir pasirengusiam gyventi ilgai bei sveikai.

 

Profilaktika – tai ne baimė susirgti, o būdas išlikti stipriam. Reguliarūs tyrimai padeda laiku pastebėti pokyčius, kurie dar neturi simptomų, ir užkirsti kelią rimtesnėms ligoms. Tai lyg techninė apžiūra automobiliui – juk niekas nelaukia, kol variklis sustos vidury kelio.

 

Ką ir kada reikėtų tikrinti?

 

Profilaktiniai tyrimai vyrams turėtų tapti įpročiu, o ne išimtimi. Jie leidžia laiku pastebėti pokyčius, kurie dar nesukelia jokių simptomų, bet ilgainiui gali virsti rimtomis sveikatos problemomis.

 

Nuo 20 iki 40 m. – pamatas ateičiai. Tai laikotarpis, kai dažnas vyras jaučiasi stipriausias, tačiau būtent dabar formuojasi įpročiai, lemiantys vėlesnę sveikatą. Bent kartą per metus verta atlikti:

 
  • Bendrą kraujo ir šlapimo tyrimus, kurie parodo, ar organizmas veikia darniai, ar nėra uždegimų, anemijos požymių.
  • Cholesterolio ir gliukozės kiekio tyrimus – padeda įvertinti širdies ir kraujagyslių būklę, cukraus apykaitą.
  • Kepenų ir inkstų veiklos rodiklius, ypač jei dažnai tenka vartoti vaistus, papildus ar alkoholį.
  • Vitaminų D ir B grupės kiekį – jie tiesiogiai veikia energiją, imunitetą ir nervų sistemą.
 

Nuo 40 iki 50 m. – metas rimčiau pažvelgti į profilaktiką. Šiame amžiuje medžiagų apykaita lėtėja, dažnėja kraujospūdžio ir cholesterolio problemos, todėl, be minėtų tyrimų, verta įtraukti:

 
  • Širdies veiklos vertinimą – kraujospūdžio matavimus, lipidų profilį, elektrokardiogramą. Būtent nuo šio amžiaus (40–60 m.) valstybė finansuoja širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą – kartą per metus galima nemokamai pasitikrinti cholesterolį, cukrų, kraujospūdį ir kitus širdies rizikos veiksnius.
  • Prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimą – jis padeda anksti pastebėti prostatos pakitimus, kai dar galima viską suvaldyti be sudėtingo gydymo.
  • Cukraus kiekio kraujyje ir insulino atsparumo rodiklius, nes cukrinis diabetas vis dažniau paliečia ir jaunesnius vyrus.
 

Po 50 metų – reguliarumas tampa svarbiausias. Kiekvienais metais reikėtų kartoti pagrindinius tyrimus ir stebėti, ar rodikliai nekinta. Taip pat naudinga pasitikrinti:

 
  • Testosterono lygį, kuris gali mažėti su amžiumi ir lemti nuovargį, nuotaikos svyravimus ar sumažėjusią motyvaciją.
  • Kraujagyslių būklę ir širdies rizikos veiksnius, ypač jei šeimoje buvo ankstyvų širdies ligų atvejų.
  • Virškinimo sistemos sveikatą, pavyzdžiui, atlikti išmatų tyrimą dėl slapto kraujavimo ar planinę kolonoskopiją pagal gydytojo rekomendaciją. Nuo 50 iki 74 m. galima nemokamai dalyvauti valstybės finansuojamoje storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje – kas 2 metus atlikti išmatų tyrimą dėl slapto kraujavimo.
  • Vyrai nuo 50 iki 69 m. (nuo 45 m., jei tėvas ar brolis sirgo priešinės liaukos vėžiu) taip pat gali pasitikrinti pagal prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą, kur atliekamas PSA tyrimas – be siuntimo, nemokamai.

 

Prevencija verta daugiau nei gydymas

 

Profilaktiniai tyrimai – tai ne baimės ženklas, o atsakomybės sau ir artimiesiems išraiška. Dauguma sunkių ligų prasideda tyliai: padidėjęs kraujospūdis nejaučiamas, cholesterolio perteklius neskauda, o pavargusios kepenys nesignalizuoja sirenomis. Kai simptomai pagaliau pasireiškia, dažnai jau vėlu imtis paprastų priemonių. Prevencija leidžia anksti pagauti pokyčius – tada, kai pakanka pakeisti gyvenimo būdą, mitybą ar imtis lengvo gydymo. Be to, reguliarus sveikatos stebėjimas suteikia psichologinį ramumą: žinant, kas vyksta organizme, nekyla nereikalingo nerimo.

 

Dar vienas svarbus aspektas – energija ir darbingumas. Kai kūnas funkcionuoja sklandžiai, smegenys gauna daugiau deguonies, medžiagų apykaita veikia optimaliai, nekankina nuovargis, ilgiau išlaikoma dėmesio koncentracija. Vyras, kuris jaučiasi gerai, spėja daugiau, lengviau susidoroja su stresu, net atrodo jauniau – ne dėl genetikos, o dėl rūpesčio savo sveikata.

 

Tirtis ir rūpintis savimi verta ne todėl, kad „reikia“, o todėl, kad norisi gyventi gerai. Kiekvienas tyrimas ir profilaktinis apsilankymas – tai investicija į savo jėgas, energiją, gyvenimo kokybę. Vyriška ne kentėti tyliai, o pasirūpinti savimi laiku, kad būtų jėgų dirbti, keliauti, juoktis ir būti šalia tų, dėl kurių viskas ir daroma.

 

Autorė Jūratė Survilė