Gausesnį prakaitavimą klaidingai galime sieti su staiga prasidėjusia vasariška šiluma. Tačiau medikai įspėja, kad tai gali būti net sunkių ligų simptomas. Jei daugiau prakaituojama ilgesnį laiką, taip pat pasireiškė kitų simptomų, derėtų kreiptis į specialistus. Apie kokias ligas gali įspėti pagausėjęs prakaitavimas?

 

Hormonų veiklos sutrikimaiWoman,With,Sweaty,Armpit,And,Bad,Odor,Deodorant

 

Pagausėjęs prakaitavimas būdingas skydliaukės ligoms. Normali skydliaukės ir jos tiroidinių hormonų veikla organizme skatina deguonies įsisavinimą audiniuose, veikia visus organizmo audinius ir reguliuoja juose vykstančios medžiagų apykaitos greitį. Sutrikus skydliaukės veiklai atsiranda gausus prakaitavimas, rankų drebulys, svorio pokyčiai, akcentuotas ar dažnas širdies plakimas, išsausėjusi oda, galūnių šalimas, vidurių užkietėjimas, depresinė nuotaika.

 

Pagausėjęs prakaitavimas gali rodyti ir moteriškųjų hormonų estrogenų sumažėjimą premenopauzės ir menopauzės metu. Būdingas ne tik naktinis, bet ir dieninis prakaitavimas, pasireiškiantis kartu su kitais simptomais: karščio bangomis, sausėjančia gleivine, prastėjančia plaukų ir nagų būkle, svorio padidėjimu, koncentracijos sutrikimu ir kt. Hormonų veiklos sutrikimai nustatomi išsamiais kraujo tyrimais, jei reikia, skiriama hormonų terapija ar kitas gydymas.

 

Cukrinis diabetas

 

Padidėjęs prakaitavimas vargina cukriniu diabetu sergančius žmones, ypač kai stipriai nukrinta cukraus kiekis kraujyje ir ištinka vadinamoji hipoglikeminė būklė. Diabetininkai turėtų atidžiau stebėti savijautą, ypač karštuoju metų laiku, nes esant aukštai temperatūrai apetitas būna mažesnis, taip pat sukaitus išgeriama daugiau skysčių, dėl to gali dažniau pasitaikyti hipoglikeminė būklė. Nepadeda ir atostogoms būdingas išsiblaškymas, kai pamirštama laiku vartoti vaistus nuo cukrinio diabeto arba jie vartojami perteklinai, siekiant kompensuoti praleistus kartus.

 

Medikai primena, kad cukrinis diabetas – sukontroliuojama liga, svarbu laikytis tinkamo vaistų vartojimo režimo, atidžios savistabos. Jei gliukozės kiekis kraujyje išlieka normalus, prakaitavimas neturėtų varginti.

 

Vitamino D trūkumas

 

Gausiau prakaituojama, kai organizme ima kritiškai stigti itin svarbaus vitamino D, kuris organizme gaminamas, kai laiką leidžiame saulėkaitoje. Pasak specialistų, šio vitamino trūksta daugiau net 90 % žmonių, todėl jo reikėtų vartoti ištisai, ne tik tamsiuoju metų laiku. Kodėl vitaminas D toks svarbus? Jo reikia kaulams (dantims, nagams, plaukams), nervų, širdies ir kraujagyslių sistemoms. Moksliniai tyrimai rodo, kad vitaminas D veikia ne tik fizinę, bet ir emocinę savijautą. Slopina vėžinių ląstelių susidarymą, stiprina imuninę sistemą, atsparumą infekcijoms ir onkologinėms ligoms, turi įtakos odos vystymuisi. Vitamino D stygius siejamas su depresijos atsiradimu.

 

Ypač svarbu vaikams užtektinai gauti vitamino D. Jis padeda vystytis atramos aparatui, o jei šio vitamino gauna per mažai, sutrinka kalcio ir fosforo apykaita, kaulai darosi minkšti, deformuojasi, gali išsivystyti rachitas. Todėl vitamino D rekomenduojama duoti kiekvienam kūdikiui nuo pirmojo gyvenimo mėnesio.

 

Širdies arba inkstų ligos

   

Gausus prakaitavimas gali pranešti apie itin pavojingą būklę – miokardo infarktą. Nedelsiant kreiptis skubios medicinos pagalbos, jei staiga išpylė šaltas prakaitas ir pasireiškė bet kuris šių simptomų: staigus skausmas krūtinėje, jaučiamas kaip tempimas, spaudimas ar pūtimas; pasunkėjęs kvėpavimas; diskomfortas ar skausmas kakle, pilve ar nugaroje; galvos svaigimas; jausmas, kad tuoj neteksite sąmonės.

 

Pagausėjęs prakaitavimas siejamas ir su lėtinėmis inkstų ligomis, kurios gali lemti inkstų nepakankamumą. Medikai įspėja, kad prakaitavimas (ypač naktinis), kartu su padidėjusiu kraujospūdžiu, nugaros apačios ar šonų skausmais gali išduoti ne tik infekcines inkstų ligas, bet ir onkologinius šio organo susirgimus. Atsiradus minėtiems simptomams svarbu nedelsti ir kreiptis į šeimos gydytoją, kad būtų atlikti kraujo tyrimai bei inkstų tyrimas ultragarsu.

 

Onkologiniai susirgimai

 

Retesniais atvejais gausaus prakaitavimo priežastis gali būti kitos onkologinės ligos. Dažniausiai prakaitavimas siejamas su limfoma, taip pat leukemija. Didžiosios Britanijos Nacionalinio vėžio tyrimų instituto duomenimis, karcinoidiniai navikai, mezotelioma, kaulų ir kepenų vėžys taip pat sukelia gausesnį prakaitavimą. Verta žinoti, kad onkologinius susirgimus lydi ir kiti simptomai, tad dėl prakaitavimo nereikėtų supanikuoti. Onkologinėms ligoms būdingi kurį laiką jaučiami simptomai: didelis nuovargis, svorio bei apetito pokyčiai, įvairūs patinimai ar užčiuopiami dariniai, skausmas, be aiškios priežasties, nauji odos dariniai ar turimų pokyčiai, nepraeinantis kosulys arba užkimimas, ilgalaikiai virškinimo sutrikimai, karščiavimas, šlapinimosi pokyčiai, galvos skausmai, dažnėjantys ar stiprėjantys regėjimo, klausos sutrikimai, skonio pokyčiai, kraujavimas iš burnos, jos aptirpimas.

 

Jeigu be gausesnio prakaitavimo pasireiškia papildomų simptomų, kurie tęsiasi kurį laiką ir neturi konkretaus paaiškinimo, rekomenduojama pasitikrinti sveikatą.

 

Sumažinti prakaitavimą

 

Norint sumažinti prakaitavimą ir išvengti nemalonaus kvapo, reikia daugiau dėmesio skirti higienai. Bent du sykius per dieną praustis su muilu arba kūno prausikliu.

 

Antiperspirantai efektyviai ir ilgam apsaugo nuo prakaitavimo, nes jų sudėtyje esančios aktyviosios medžiagos susiaurina prakaito liaukas ir lėtina (arba stabdo) prakaitavimą bei neleidžia daugintis bakterijoms, taip pat jie skleidžia malonią gaivą. Antiperspirantai veikia net kelias paras, yra atsparūs vandeniui.

 

Išvengti nemalonaus kvapo galima naudojant dezodorantą, stabdantį bakterijų dauginimąsi ir suteikiantį malonų aromatą. Saugiausias – purškiamasis dezodorantas, nes neturi tiesioginio kontakto su oda, vadinasi, ant jo nesikaupia bakterijos. Jį naudoti kasdien, kaskart nusiprausus.

 

Nuo prakaitavimo galima naudoti kalio alūną (natūralią mineralinę druską). Suvilgytas po vandeniu ir tepamas ant odos palieka mikroskopinį mineralinės druskos sluoksnį, kuris neužkemša prakaito liaukų ir apsaugo nuo blogo prakaito kvapo.

 

Tiek visam kūnui, tiek intensyviau prakaituojančioms galūnėms galima pasitelkti šalavijų ar vaistinių ramunių voneles.

 

Gausus prakaitavimas (hiperhidrozė) gali būti gydoma botulino toksino injekcijomis. Atlikus injekciją, per pirmą savaitę prakaito liaukos tose vietose nustoja veikti, o prakaitas pašalinamas kitais keliais, pavyzdžiui, su šlapimu.

 

Įdomu

 
  •  Apie 98 % prakaito sudaro vanduo, likusieji 2 % yra natrio chloridas, šlapalas, medžiagų apykaitos produktai.
  •  Žmogaus kūne yra 2–3 mln. prakaito liaukų.
  •  Jų aptinkama viso kūno odoje, išskyrus lūpas, varpos galvutę ir apyvarpės vidinį paviršių.
  •  Skirtingose odos vietose prakaito liaukų tankumas nevienodas.
  •  Daugiausia prakaito liaukų yra paduose, delnuose, pažastyse, kirkšnyse.
  •  Su prakaitu iš organizmo pasišalina nemažai toksinių medžiagų.
  •  Jei prakaituojama itin gausiai, per valandą galima išprakaituoti net 1,5–2 litrus.
 

Autorius Laima Samulė