Beveik du trečdaliai (65 %) Lietuvos gyventojų planuoja senatvėje pragyventi iš „Sodros“ pensijos, o 41 % – iš sukauptų santaupų. Vis dėlto net apie 71 % pastarųjų pripažįsta, kad, nekeisdami įprasto gyvenimo būdo, iš santaupų galėtų išsiversti tik maždaug metus. Tai atskleidė banko „Artea“ iniciatyva šiemet bendrovės „Spinter research“ atliktas tyrimas. Jau dešimtmetį atliekamas tyrimas taip pat parodė gyventojų kaupimo pensijai pokyčio tendenciją.

 

Saving,Money,Investment,For,Future.,Senior,Adult,Mature,Woman,PuttingPlanuojančių gyventi iš santaupų per metus padaugėjo

 

1–3 m. iš sukauptų santaupų pavyktų išgyventi dešimtadaliui (11 %) šalies gyventojų, o daugiau nei 3 m. – tik 6 % respondentų. 31 % tyrimo dalyvių nurodė, kad nemažindami pragyvenimo lygio iš santaupų galėtų pragyventi vos iki 3 mėnesių. „Pensijoje vidutiniškai nugyvenama 15–20 m., tad daugelis gyventojų nėra sukaupę tiek santaupų, kad senatvėje galėtų jaustis finansiškai užtikrintai. Nepaisant to, iš santaupų senatvėje planuojančių gyventi dalis per metus išaugo 4 %, o per pastarąjį dešimtmetį tokių gyventojų skaičius padvigubėjo – nuo 21 iki 42 %“, – pažymi banko „Artea“ privačių klientų paslaugų vadovė dr. Dalia Kolmatsui. Tyrimo duomenys taip pat rodo, kad daugėja iš „Sodros“ mokamos pensijos pragyventi planuojančių gyventojų dalis. Jei 2021 m. ji siekė 52 %, prieš metus 60 %, tai šiemet – jau 65 %. Anot dr. D. Kolmatsui, šiems gyventojams svarbu prisiminti, kad valstybės socialinio draudimo senatvės pensija paprastai prilygsta tik kiek daugiau nei 40 % buvusių asmens pajamų.

 

Daugiau kaupiančių

 

Tuo pat metu iš „Sodros“ pensijos ir II pensijų pakopoje sukauptų lėšų ketinančių gyventi dalis sumažėjo nuo 30 % iki 26 %. Tiesa, padaugėjo iš visų trijų pensijų pakopų senatvei apsirūpinti planuojančių respondentų. Jei pernai jų dalis siekė 15 %, tai šiemet – jau 17 %. Nuo trijų pakopų pensijų kaupimo sistemos pradžios Lietuvoje 2019 m. tokių gyventojų dalis išaugo 6 %. Dr. D. Kolmatsui sako, kad būtent visų trijų pensijų pakopų kombinacija leidžia pasiruošti senatvei ir užsitikrinti finansinį stabilumą. Tam, kad senatvėje būtų galima gyventi oriai, finansų ekspertės teigimu, reikėtų gauti bent 70 % buvusių pajamų siekiančią pensiją. Vien „Sodros“ senatvės pensija tokios dalies pajamų neužtikrina, todėl gyventojai turi nusiteikti gerokai žemesniam pragyvenimo lygiui išėjus užtarnauto poilsio. „Pasiekti 70–80 % buvusių pajamų daugeliu atvejų leidžia nuoseklus kaupimas II ir III pensijų pakopose. Tad į jas nereikėtų žiūrėti kaip į alternatyvas viena kitai, o kaip į tikslingo pasiruošimo pensijai dedamąsias, papildančias viena kitą. Jei yra galimybių, prie kaupimo taip pat galima pridėti savarankiškas investicijas ir sutaupytas lėšas“, – sako dr. D. Kolmatsui.

 

Kaupimas susijęs su tam tikra rizika

 

Tyrimo duomenimis, iš viso pensijų fonduose kaupia 57 % apklaustų Lietuvos gyventojų. Pensijų fondai – dažniausiai pasitelkiamas investavimo įrankis tarp apklaustųjų. Be to, lyginant su praėjusiais metais, padaugėjo manančių, kad kaupimas pensijų fonduose būtinas norint gauti orią pensiją. Su tokiu teiginiu sutinka 40 % apklaustųjų – 1 % daugiau nei prieš metus.

 

Svarbu žinoti: kaupimas pensijų fonduose susijęs su investavimo rizika. Tai reiškia, kad pensijų fondo vieneto (ir jūsų investicijų) vertė gali tiek kilti, tiek kristi, galite atgauti mažiau, nei investavote. Tad išdėstyta informacija negali būti interpretuojama kaip individuali rekomendacija. Prieš priimant sprendimą kaupti rekomenduojama atsakingai pasirinkti pensijų fondą, įvertinti investavimo strategiją, mokesčius, visas su investavimu susijusias rizikas ir susipažinti su pensijų fondo taisyklėmis bei pensijų kaupimo sutarties sąlygomis.

 

Autorė Eglė Stratkauskaitė