Skausmas krūtinėje. Kaip reaguoti?

Skausmas širdies plote dažnam asocijuojasi su grėsmingais širdies ligų signalais. Tačiau ar kiekvienas duriantis arba spaudžiantis pojūtis krūtinėje reiškia infarktą? O gal tai tik stresas, raumenų įtampa, gal net virškinimo sutrikimai? Aptarkime, kokie skausmai iš tiesų turėtų kelti nerimą, kada būtina skubiai kreiptis į gydytoją, o kada galima saugiai nurimti išgėrus puodelį arbatos…

Ne visada kalta širdis

Kai staiga ima mausti krūtinę, dažnas pagalvoja apie širdį. Tai natūrali reakcija, juk šis organas – gyvybės centras, tad bet kokie nemalonūs pojūčiai kelia nerimą. Vis dėlto medikai primena: ne visi skausmai širdies plote reiškia širdies ligas.Krūtinės skausmas – simptomas, galintis turėti daugybę skirtingų priežasčių. Kartais užtenka kelias valandas pasėdėti įsitempus netinkamoje padėtyje ir jau ima mausti krūtinės raumenis. Dažnai diskomfortas krūtinėje randasi ir dėl stuburo problemų. Pasislinkę slanksteliai, užspausti nervai gali sukelti panašių pojūčių į širdies skausmą – spaudimą, maudimą, net duriantį skausmą, pereinantį į kairę ranką. Virškinimo sutrikimai – dar viena dažnai pamirštama, bet dažna priežastis. Refliuksas, skrandžio rūgšties padidėjimas ar net dujų kaupimasis gali sukelti stiprų deginimo pojūtį krūtinės srityje, kuris klaidingai palaikomas širdies problemomis. Galiausiai nevalia pamiršti emocinio streso ir nerimo, kurie irgi gali sukelti krūtinės spaudimą, sunkumą kvėpuoti, rankų tirpimą. Visi šie simptomai painiojami su širdies smūgio požymiais. Todėl prieš panikuojant verta savęs paklausti: ar nepatiriu stipraus streso? Ar skausmas susijęs su judesiu? Ar praeina pakeitus laikyseną? Tokie klausimai gali padėti atskirti tikrą pavojų nuo laikino diskomforto. Žinoma, abejojant geriau pasitikrinti sveikatą.

Atpažinti pavojų

Nors daugelis krūtinės skausmų nėra susiję su širdimi, kai kurie pavojingi ir būtina neatidėliotina medicininė pagalba. Svarbiausia mokėti atpažinti infarkto požymius ir jų nesupainioti su mažiau grėsmingais negalavimais, tokiais kaip panikos ataka ar raumenų įtampa.

Tipiniai miokardo infarkto požymiai:

• Spaudžiantis, gniaužiantis ar deginantis skausmas krūtinės viduryje, dažnai apibūdinamas kaip svoris ant krūtinės.
• Skausmo plitimas į kairę ranką, kaklą, žandikaulį ar nugarą – tai klasikinis simptomas, ypač vyrams.
• Dusulys, kvėpavimo pasunkėjimas, net ir ramybės būsenoje.
• Šaltas prakaitas, blyškumas, silpnumas.
• Pykinimas ar vėmimas, ypač tarp moterų.
• Stiprus nerimo jausmas, artėjančios mirties nuojauta.

Šie simptomai dažniausiai užklumpa staiga, po fizinio krūvio ar stipraus emocinio išgyvenimo, tačiau kartais ištinka ir visiškoje ramybėje, net miegant.

Būklės, kurios dažnai supainiojamos su infarktu:

Panikos ataka. Taip pat gali sukelti spaudimo pojūtį krūtinėje, greitą širdies plakimą, dusulį, net galūnių tirpimą. Tačiau dažniausiai praeina per 10–20 min., skausmas neplinta į kairę ranką.

Tarpšonkaulinė neuralgija. Aštrus duriantis skausmas, kuris sustiprėja judant, kosint ar spaudžiant krūtinės ląstą. Dažnai būna lokalus, neplinta į kitas kūno dalis.

Raumenų skausmai. Atsiranda po fizinio krūvio, pakartotinių judesių arba netaisyklingos laikysenos. Jie įprastai nėra lydimi dusulio ar šalto prakaito, o intensyvumas keičiasi priklausomai nuo judesio.

Svarbu prisiminti! Geriau klysti kreipiantis į medikus per anksti, nei per vėlai. Jei kyla bent menkiausia abejonė, kad tai širdies infarktas, geriau nedelsti ir skubiai kviesti greitąją pagalbą. Infarktas – tai lenktynės su laiku, kuriose kiekviena minutė gali išgelbėti gyvybę.

Kritinės situacijos, kai būtina skambinti 112

!        Ūmus, stiprus ir ilgai trunkantis skausmas krūtinės viduryje, ypač jei nenuslūgsta ilgiau nei 10–15 min.

!        Skausmas plinta į kairę ranką, petį, žandikaulį ar nugarą.

!        Lydintys simptomai: dusulys, oro trūkumas, šaltas prakaitas, silpnumas, pykinimas, svaigimas.

!        Staigus sąmonės praradimas ar sumišimas, kalbos sutrikimai.

!        Širdies ritmo sutrikimai: labai greitas, nereguliarus ar retas pulsas, jaučiamas širdies permušimas.

!        Skausmas ar diskomfortas atsiranda ramybės metu, ypač naktį.

Skubėti nereikia, bet pasitikrinti svarbu

Ne kiekvienas skausmas krūtinėje reiškia skubų pavojų. Kartais jis būna nestiprus, pasikartojantis, susijęs su tam tikromis situacijomis: po streso, fizinio krūvio ar net ilgesnio sėdėjimo. Tokiais atvejais dažnai pakanka situaciją stebėti ir kreiptis į gydytoją planine tvarka, be skubos. Galima neskubėti, bet pasitikrinti sveikatą verta, kai:

• Skausmas yra silpnas, trumpalaikis, nepastovus, dažniausiai atsiranda tik tam tikrais momentais.
• Simptomai nestiprėja su laiku.
• Nėra lydinčių požymių – dusulio, prakaitavimo, silpnumo, alpimo.
• Skausmas susijęs su judesiu ar kūno padėtimi (pvz., sustiprėja pasilenkus, pasukus liemenį).
• Jaučiami lėtiniai, pasikartojantys diskomforto epizodai, tačiau tarp jų būna ilgi laikotarpiai be jokių simptomų.

Tokiose situacijose verta neignoruoti kūno siunčiamų signalų, bet pasirinkti tinkamą laiką profilaktinei apžiūrai. Šeimos gydytojas įvertins bendrą būklę, prireikus nusiųs pas specialistus.

Profilaktika – raktas į ramią širdį

Širdis – tai ne tik gyvybės variklis, bet ir jautrus emocijų barometras. Ji reaguoja į gyvenimo būdą, įpročius, patiriamą stresą ir rūpestį savimi. Vienas geriausių būdų išvengti širdies skausmo – profilaktika. Ne tada, kai jau skauda, o dar prieš tai, kad užbėgtume įvykiams už akių.

Sveika gyvensena. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad subalansuota mityba, fizinis aktyvumas ir žalingų įpročių atsisakymas (ypač rūkymo ir perteklinio alkoholio vartojimo) smarkiai sumažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Patariama:

• Rinktis maistą, kuriame mažai druskos, sočiųjų riebalų ir cukraus, bet gausu skaidulų, omega-3 riebalų rūgščių, antioksidantų.
• Judėti kasdien – net paprastas 30 min. pasivaikščiojimas jau gerina kraujotaką ir širdies ritmą.
• Skirti dėmesio miego kokybei – lėtinis nuovargis ir nemiga sekina širdį.
• Mokytis valdyti stresą išbandant kvėpavimo technikas, meditaciją, buvimą gamtoje, kūrybinius užsiėmimus ar psichologo pagalbą.

Profilaktinė sveikatos patikra. Dauguma sunkių širdies ligų iš pradžių nesukelia jokių simptomų. Todėl reguliari profilaktinė patikra, ypač po 40 m., gyvybiškai svarbi. Ji gali apimti:

• Širdies echoskopiją, EKG, kraujo spaudimo matavimą.
• Kraujo tyrimus (cholesterolis, gliukozė, uždegimo žymenys).
• Rizikos veiksnių (antsvorio, cukrinio diabeto, paveldimumo) įvertinimą.

Pagalba iš gamtos. Širdis glaudžiai susijusi su emocine būsena, todėl svarbu ne tik tinkamai maitintis, bet ir rūpintis ramybe. Natūralios priemonės švelniai palaiko širdies veiklą. Viena žinomiausių – gudobelių ekstraktas. Jis vartojamas jau šimtmečius, o šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad gudobelės:

• Gerina širdies raumens aprūpinimą krauju.
• Mažina lengvo ar vidutinio laipsnio širdies ritmo sutrikimus.
• Švelniai ramina, padeda valdyti streso sukeltą širdies plakimą ar spaudimą krūtinėje.

Svarbu: gudobelių ekstraktas ar kiti natūralūs papildai nėra vaistų pakaitalas. Tai naudinga profilaktinė arba papildoma priemonė, ypač esant funkciniams širdies sutrikimams, susijusiems su stresu ar nuovargiu.

Rūpindamiesi širdimi rūpinamės visa savo esybe – tiek kūnu, tiek jausmais. Profilaktika – tai brandžios meilės sau išraiška, padedanti išsaugoti gyvenimo kokybę ir ramybę ne tik širdyje, bet ir kasdienybėje.

Autorė Jūratė Survilė