Aukštakulnius į šalį ir prie gėlyno!

Dainininkė Evelina Sašenko šiuo metu gyvena kitokiu tempu – daugiau laiko atima namų statybos nei sceninė veikla. „Rodos, viskas sukasi aplink naujus namus, nuolat reikia kažką derinti, bet dėl to nesigraužiu, nes kaip tik mažiau pasiūlymų dainuoti. Smagu, kad turiu šiek tiek laiko pailsėti ir skirti laiko kitiems dalykams, o paskui su nauja energija grįžti prie dainavimo“, – sako atlikėja.

Evelina Sašenko, nuotrauka R. Adžgausko.

AR sceninėje veikloje visuomet ryškus sezoniškumas?

Paskutinius trejus metus jis mažai jautėsi, o šiemet – labiau. Žiemą buvo daug darbų, bet orams atšilus ir pradėjus rengti miesto šventes jų sumažėjo. Galbūt mano muzikinis stilius nelabai tinkamas tokiems renginiams, bet neturiu nieko prieš poilsį (šypteli).

AR dar daug jaudulio einant į sceną?

Negalėčiau sakyti, kad apskritai kada nors labai jaudinausi eidama į sceną. Aišku, kai naujas projektas, pirmą kartą atliekama programa, jaudulio būna daugiau. Tačiau jei tuos kūrinius esi jau ne kartą atlikęs, jo beveik nėra. Dar labai priklauso nuo žiūrovų. Vieną kartą eini pas tuos, kurie tave myli ir ateina paklausyti būtent tavęs, o kitą kartą važiuoji kaip vienas iš renginio atlikėjų. Tada jauduliukas didesnis, kaip elgtis, kad tą naują žiūrovą irgi palenktum į savo pusę. Bet per tiek metų scenoje jau viskas išmokta kaip „Tėve mūsų“.

NUO KO labiausiai priklauso pasirodymo, koncerto sėkmė?

Bene svarbiausias faktorius – žiūrovai. Gali būti prastos nuotaikos, neišsimiegojęs, nepailsėjęs, nenori dainuoti, bet išeini į sceną ir atrodo, kad persijungia vidinis mygtukas, nes žiūrovai geba duoti gerą toną. Žinoma, svarbi ir fizinė savijauta, balso būklė.

KAIP rūpinatės balsu?

Efektyviausias vaistas – miegas. Balsas ilsisi tik visiškoje tyloje. Atrodo, kad pakanka pačiam nedainuoti, nekalbėti, ir jis pailsės. Tačiau iš tiesų balsas veikiamas pašalinių garsų: jei groja radijas, sklinda garsai iš televizoriaus, jie virpina balsą, todėl jis dirba. Vienintelis momentas, kai balsas tikrai ilsisi, yra miegas, todėl kiekvienam dainininkui svarbiausia išsimiegoti.

KOKIA muzika skamba jūsų namuose, automobilyje?

Mano namuose retai skamba muzika, nes nuo jos pavargstu darbe. Pastebiu, kad mano sesės visuomet mėgsta kažką namuose daryti grojant muzikai, o aš galėčiau nuolat būti tyloje. Jei jau su vyru klausomės, tuomet džiazo arba klasikinės muzikos, nes neseniai įsigijome plokštelių grotuvą.

KOKIAS kasdienes rutinas, ritualus laikote svarbiais?

Kai turi mažą vaiką, nedaug laiko lieka rutinoms, tiesiog bėgi iš paskos ir bandai viską suspėti (šypsosi). Atsimenu, anksčiau labai patikdavo po koncerto įsėsti į automobilį su degalinėje nusipirktu kavos puodeliu ir važiuojant ramiai išgerti. Toks savęs apdovanojimas po darbo, lyg ženklas, kad jau galiu ilsėtis, važiuoti namo. Dabar tai darau rečiau, bet kažkada tai buvo mėgstamas ritualas.

KOKIOJE šalyje paskutinį kartą lankėtės?

Gruodį koncertavau Taline. Kartu porą dienų poilsiavome, pavaikščiojome po miestą.

KĄ mėgstate įsigyti svetur?

Kadaise kolekcionavau magnetukus, paskui buvo metas, kai Maroke, Tunise ar kitose Rytų šalyse įsigydavau gražių lėkščių, o paskutiniu metu nesivežu nieko. Net kažkaip neįdomu (juokiasi).

KAM niekada negaila pinigų?

Šiaip esu gana taupi, visada pagalvoju prieš kažką įsigydama, ar man tikrai reikia to daikto. Tačiau niekada negaila pinigų gėlėms, sodinukams. Esu užkietėjusi sodininkė, turiu sodą, gėlyną, kur viską prižiūriu pati. Paskutiniu metu itin patinka metalinės dekoracijos sodui, prisipirkau jų visą galybę. Man labai gražu.

KOKS drabužis mėgstamiausias?

Sportinė apranga. Su treningais galėčiau vaikščioti 24 valandas per parą. Kasdien nemėgstu puoštis. Matyt, man užtenka to einant į sceną – puošnios suknelės, aukštakulniai bateliai. Beje, anksčiau jų, įvairiausių spalvų, buvo pilnos spintos. Dabar svarbiausia patogumas, o sportinė apranga ir džinsai – patys patogiausi drabužiai.

AR sceninis įvaizdis nepakito tapus mama?

Nepakito, liko toks pat klasikinis. Man atrodo, kad ir pati nepasikeičiau tapusi mama. Viskas tas pats, tik prisidėjo dar vienas rūpestėlis.

KAS jums svarbiausia auklėjant vaiką?

Viską darau klausydama intuicijos, natūraliai. Kai buvau nėščia, tuo pat metu laukėsi ir kelios draugės – jos skaitė knygas, žiūrėjo filmus, o aš nieko nedariau, nes neturėjau tam nei laiko, nei noro ar poreikio. Pasirodo, tai buvo geras sprendimas, nes, gimus vaikui, atsirado ir visos žinios. Iškyla problema, tada ją ir sprendi. Kam man žinoti apie dar šimtą problemų, su kuriomis galbūt neteks susidurti? Man atrodo, dėl to buvau labai atsipalaidavusi, rami, ir mano vaikas ramus, besišypsantis. Manau, kad mamoms reikia pačioms mažiau parintis.

KOKS vaikas pati buvote?

Aš buvau geras vaikas, net mama juokauja, kaip iš tokio gero vaiko išaugo toks žmogus (juokiasi). Tėvams nekėliau jokių rūpesčių, ką pasakydavo, tą padarydavau, net po medžius su kitais vaikais nesikarsčiau, kad neištepčiau suknelės. Žodžiu, gerutė (šypsosi).

KOKS patiekalas nukelia į vaikystę?

Balandėliai. Kai su sesėmis buvome mažos, drauge su mūsų šeimos ansambliu daug keliaudavome koncertuodamos. Sugrįžus po koncertų namo, močiutė visuomet pasitikdavo su balandėliais. Šis patiekalas man iki šiol asocijuojasi su vaikyste ir grįžimu į namus.

KĄ pati puikiai gaminate?

Neturiu firminio patiekalo, bet neblogai gaminu viską – žuvį, kepsnius. Vyras vis pagiria, kad skanu.

KOKIĄ paskutinę knygą skaitėte?

Seniai skaičiau. Prisipažinsiu, kad retai tai darau, vis dar laukiu momento, kai pamėgsiu knygų skaitymą. Visada sakydavau, kad senatvėje ateis noras skaityti, o kol kas neturiu kantrybės atsisėsti kelioms valandoms su knyga, nes galvoje sukasi šimtai minčių ir reikalų. Matyt, tam dar neatėjo metas.

KOKIOMIS asmenybėmis žavitės?

Kalbant apie muziką, labai žaviuosi Barbra Streisand, Dianne Reeves, šiemet koncertuoti į Lietuvą atvykstančia Dee Dee Bridgewater. Asmeniniame gyvenime visąlaik mano įkvėpėja – mama. Jei ieškau atsakymo į kokį nors klausimą, visada paskambinu mamai. Man atrodo, kad ji visuomet pataria teisingai, žino viską geriausiai. Bet gal visos mamos viską žino geriausiai?

KO norėtumėte išmokti?

Neseniai buvau keramikos užsiėmimuose, man labai patiko. Vis pagalvoju, kad reikia užsirašyti į ilgesnius keramikos kursus ir daugiau išmokti. Jau vyrui sakiau, kad reikia krosnies, nes dabar būsiu keramikė (juokiasi). Norėčiau išmokti lipdyti gražias vazas ir lėkštes.

UŽ KĄ galite save pagirti?

Už darbštumą, taip pat norą padėti kitiems (turiu omenyje šeimos ratą). Tiesa, už pastarąją savybę galiu save pabarti, nes kai visur bėgi, skubi, visiems padedi, retkarčiais nelieka laiko pagalvoti apie save.

AR tikite likimu?

Taip, tikiu. Man atrodo, kad visas mano gyvenimas suplanuotas. Pati daug dirbu ir stengiuosi, bet gyvenimas vyksta pagal tam tikrą planą. Kartais, kai ilgesnį tarpą niekas nevyksta, tarsi užstringa, viltingai laukiu, kad tuoj turi ateiti tie dalykai, kurių noriu. Ir jie ateina. Manau, kad viskas sudėliota iš viršaus, bet turime nemažai ir patys padirbėti, jog visa tai ateitų.

Autorė Laima Samulė