Kone per mėnesį socialiniuose tinkluose išgarsėjęs panevėžietis Justas Pečeliūnas savo vaizdo įrašus pavertė pragyvenimo šaltiniu. Jauno kūrėjo auditorija toliau sparčiai auga, o jo raktas į žmonių ekranus – humoras ir kiekvienam artimi personažai. Pats Justas savo sėkmę vertina su jam būdingu lengvumu. „Tikriausiai atsidūriau laiku ir vietoje, užpildydamas trūkstamą nišą socialiniuose tinkluose“, – sako pašnekovas.

 
Justas Pečeliūnas_Saulutės Palivonaitės nuotrauka

Justas Pečeliūnas, Saulutės Palivonaitės nuotrauka.

KAIP prasidėjo jūsų veikla soc. tinkluose?

 

Visada norėjau užsiimti veikla, kuri būtų ne tik profesija ar darbas, bet ir saviraiškos forma. Nuo vaikystės mėgstu piešti, todėl kažkada galvojau, kad gyvenimą siesiu su grafiniu dizainu, bet mokydamasis Panevėžio J. Miltinio gimnazijoje pradėjau lankyti teatro studiją, kur supratau, kad traukia vaidyba, kad čia galiu save geriau išreikšti. Taip atradau kelią prie vaizdo įrašų filmavimo. Tačiau ilgą laiką tuo neužsiėmiau plačiau, kol supratau, kad manęs niekas nesulaiko, tik aš pats. Galiausiai įveikiau baimes ir pradėjau kurti.

 

AR tikėjotės, kad ši veikla taps pragyvenimo šaltiniu?

 

Kažkur giliai to norėjau, bet tikrai nesitikėjau, kad tai įvyks taip greitai. Kai pradėjau kelti pirmuosius vaizdo įrašus į tiktoką, maždaug per mėnesį žaibiškai ėmė augti sekėjų skaičius. Buvo įvairiai, ir 500–600 naujų sekėjų per dieną, ir 2000. Vidurkis – apie tūkstantis naujų sekėjų per parą. Gana greitai atsirado įvairių darbinių pasiūlymų, tad supratau, kad svajonė gyventi iš turinio kūrimo gali tapti realybe.

 

AR turinį kuriate vienas, ar dirba visa komanda?

 

Apie dvejus metus, iki šių metų vasario, viską dariau vienas, kartas nuo karto susijungdamas koloboracijoms su kitais kūrėjais. Iš tiesų man lengviausia dirbti vienam, bet atsiradus daugiau užsakovų pajutau, kad derinant visus reikalus nelieka energijos pačiam vaizdo įrašui nufilmuoti. Jautiesi išsisėmęs ir neturintis jėgų ten, kur kaip tik turėtum atiduoti visą save. Taigi, dabar dirbu su kolege, kuri atsakinga už visų reikalų derinimą, o aš už kūrybą.

 

KAS jūsų veikloje sudėtingiausia, o kas maloniausia darbo dalis?

 

Sudėtingiausia kiekvieną kartą padaryti gerą vaizdo įrašą, atrasti, ko dar niekas kitas ar tu pats nesi daręs, arba surasti naują priėjimą prie situacijos arba temos, kuri jau apkalbėta. Nelengva pateikti naujai, kad būtų įdomu ir pačiam, ir žiūrovui. Taip pat dirbant su užsakovais ne visada paprasta rasti kompromisą tarp mano idėjų ir jų vizijos. Žinoma, norint bendradarbiauti tenka prieiti aukso vidurį. Kartais sudėtinga mėgautis procesu, tik jau įkėlęs vaizdo įrašą supranti, kaip buvo faina jį kurti.

 

Labiausiai džiugina grįžtamasis ryšys iš sekėjų, iš užsakovų, kai matau, kad jiems tikrai patinka, ką sukūriau. Mėgstu kartais pasižiūrėti savo nueitą kelią ir pamatyti, kiek visko padaryta, įkelta, pasidžiaugti savo darbo rezultatais.

 

KAIP manote, kas lėmė jūsų sėkmę, juk soc. tinkluose išpopuliarėja tikri ne visi?

 

Turbūt atsiradau vietoje ir laiku. Gal tuo metu trūko vaikino su akiniais, kuris mėgdžiotų mamą ar važiuotų apžiūrėti eglučių (šypsosi)? Manau, kad pataikiau į nišą, kuri iki galo nebuvo užpildyta, ir man pasisekė. Jei kažkuriam kūrėjui nesiseka, galbūt jis dar nėra atradęs, kas patiktų žmonėms, galbūt bando kažką atkartoti, neturi savo unikalumo? Man atrodo, kad kiekvienas, kas daro unikaliai ir kokybiškai, atranda savo sekėją, žiūrovą.

 

KURI pažintis ir bendradarbiavimas su žinomu žmogumi jums ypatingi?

 

Kiekviena kartą, kai tenka dirbti su žmonėmis, kuriuos stebėdamas TV ekranuose užaugau, būna ypatinga patirtis. Su visais įdomu pabendrauti, tačiau labiausiai išskirčiau aktorę Inetą Stasiulytę. Ji man visada buvo vienas tų žmonių, kuriais be galo žavėjausi. Dar mokydamais mokykloje stebėdavau Vaigauskų nuotykius, žiūrėdavau filmus, kuriuose vaidino Ineta. Niekada nebūčiau pagalvojęs, kad turėsiu galimybę vaidinti su tuo žmogumi, kuris mane įkvėpė. Džiaugiuosi mūsų pažintimi.

 

KAIP sekėsi šiais metais „Euroviziją“ stebėti gyvai?

 

Reportažų rengimas apie „Euroviziją“ buvo viena įdomesnių patirčių. Jau antrus metus vykome gyvai stebėti konkurso, tad lūkesčiai po Malmėje vykusio konkurso buvo labai dideli, bet Bazelis lengvai peršoko iškeltą kartelę. Įdomu iš arti pamatyti, kiek sudedamųjų detalių tokio masto renginyje. Iš tiesų, tai, kas vyksta scenoje, yra tik maža dalis. „Eurovizija“ yra savaitės trukmės festivalis, į kurį atvyksta gerbėjai iš viso pasaulio. Štai mudviem su kolege Beatriče pernai Švedijoje sutikta vyresnio amžiaus pora Karina ir Bernardas tapo kone antrąja šeima. „Eurovizija“ ne vien apie muziką, bet ir gražias draugystes.

 

AR nepavargstate nuo soc. tinklų, nuolatinio turinio kūrimo? Galbūt darote sąmoningas pertraukas?

 

Kartais puikiai pavyksta laviruoti tarp darbo ir poilsio, tam tikrą laiką negalvoti apie turinį, bet tai priklauso nuo užsakymų kiekio. Šiuo metu dėl darbų gausos sunkiau išlaviruoti, bet artėja vasara, esu numatęs laiko pailsėti. Tiesa, pastebėjau, kad ilgesnis poilsis nuo turinio kūrimo man nėra į naudą: kai grįžtu po ilgesnių atostogų, jaučiuosi sutingęs, sunku įsivažiuoti į darbus, atrodo, pamiršau, kaip viską daryti. Taip, reikia, kad galva pailsėtų, bet ilgesnių pertraukų nei diena ar dvi nebedarau.

 

IŠ KUR semiatės idėjų? Ar lengva kurti originalų turinį, ar pasitaiko ir verstinio?

 

Idėjos atkeliauja pačios, tada jas užrašau, pasidėlioju, pažiūriu, ar įmanoma perteikti vaizdo įraše. Žiūriu, ką galima pakeisti, ką pridėti, ko atsisakyti. Kartais inspiracija tampa legendiniai lietuviški įrašai, kartais įkvepia šių dienų aktualijos. Tiesiog esu atviras, stebiu, kuriu ir idėjos pačios mane suranda.

 

KODĖL pasukote būtent humoro keliu?

 

Turbūt dar mokykloje pajutau, kad man humoras labiausiai limpa. Teko dramos studijos spektakliuose vaidinti ir rimtesnius personažus, bet man jie netikdavo. Kadaise buvo minčių studijuoti aktorystę LMTA, bet būtent dėl nenoro atlikti rimtų vaidmenų šios minties atsisakiau. Mano veidas nelabai gerai atskleidžia rimtį, todėl pasirinkau komediją (šypsosi). Be to, visiems mus reikėtų mažiau verkti ir daugiau šypsotis.

 

KAIP jus veikia soc. tinkluose į žinomus žmones neišvengiamai skriejančios kritikos strėlės?

 

Tikriausiai priklauso nuo situacijos. Jeigu įdedi daug darbo ir sulauki ne konstruktyvios kritikos, o tiesiog nepasitenkinimo, negatyvo, būna šiek tiek pikta. Visgi reakcija į kitų žmonių nuomonę priklauso nuo mano būsenos. Jei viduje jaučiuosi tvirtai, tada kritika pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina.

 

KAIP į jūsų veiklos pasirinkimą reaguoja artimieji?

 

O kaip jiems reaguoti (juokiasi)? Mama ir jos draugė Danutė jau seniai susitaikiusios, kad sausos iš šios situacijos nebeišlips, nes yra mano pagrindiniai personažai. Iš tiesų, visi palaiko: ir mama, ir tėtė, ir sesė. Jiems patinka, kad atradau savo nišą. Gal iš pradžių buvo sunkiau suprasti, kad iš to galima gyventi, bet vis pasakydavau, kad ir iš įrašo uždirbau, ir iš to, tai ilgainiui pajuto palengvėjimą ir dabar džiaugiasi mano pasirinkimu.

 

AR kasdienybėje, kai būnate šeimos ir artimiausių draugų rate, patinka būti dėmesio centre?

   

Saviškių rate tikrai nesiekiu į save atkreipti dėmesio. Apskritai esu introvertas, tik su artimiausiais esu kiek atviresnis, laisvesnis, bet būti dėmesio centre nėra mano siekis. Tiesiog atsipalaiduoju ir smagiai leidžiu laiką.

 

KAIP manote, ar darbas soc. tinkluose ir žinomumas jus pakeitė?

 

Tikrai pakeitė, bet kol kas ne į blogą pusę (šypsosi). Atsirado daugiau drąsos kurti, veikti, mažiau išgyvenu dėl nereikšmingų dalykų. Išmokau labiau atsipalaiduoti, nors viešumoje tas sudėtingiau, bet vis labiau jaučiuosi laisvas, ramus. Svarbiausia, kad gerai leidžiu laiką, nesvarbu, ką pagalvos iš šalies stebintys žmonės. Taip pat stengiuosi išnaudoti visas galimybes. Anksčiau būčiau bijojęs pasakyti „taip“, nuvilti save ar kitus, o dabar esu sukaupęs tikrai nemažai patirties, kartu ir drąsos, todėl daugiau visko nuveikiu. Svarbiausia, ką man suteikė veikla soc. tinkluose, yra pasitikėjimas savimi.

 

KAIP bėga jūsų laisvalaikis?

 

Laisvalaikis man ir yra vaizdo įrašų kūrimas, scenarijų rašymas. Taip pat leidžiu laiką su šeima, draugais. Kai noriu nuo visko atsiriboti ir pailsėti, labai padeda laikas gamtoje.

 

KOKIOMIS gyvenimiškomis tiesomis vadovaujatės?

 

Kaip tik visai neseniai atradau vieną – svarbiausia, kad mes gerai leidžiame laiką, o kas kaip kam atrodo, tai čia jų problemos (šypsosi).

 

Autorė Laima Samulė