Intuicija – galingas įrankis. Kaip įvaldyti?

Ar yra buvę, kai vos įžengę į kambarį pajuntate keistą atmosferą, nors iš pirmo žvilgsnio viskas gerai? Arba gal kada pajutote, kad reikia išsukti iš įprasto maršruto ir vos po kelių minučių sužinojote apie ten įvykusią avariją? Tai – ne sutapimai, o intuicija. Šis nematomas, bet galingas vidinis kompasas dažnai prabyla tyliai – ne žodžiais, o pojūčiais, jausmais, kūno signalais. Kai jo klausome, sprendimai tampa greitesni, gyvenimas aiškesnis, o savijauta ramesnė. Kaip susidraugauti su vidiniu balsu ir išlavinti intuiciją bei kodėl apskritai tai daryti verta?

Mokslas apie šeštąjį jausmą

Intuicija dažnai apibūdinama kaip gebėjimas žinoti be sąmoningo mąstymo, lyg sprendimas ar atsakymas ateitų savaime, be loginės analizės ar samprotavimo. Nors gali atrodyti mistiškai, bet mokslas pateikia vis aiškesnį atsakymą: intuicija – tai pasąmoninis informacijos apdorojimo procesas, grįstas patirtimi, emocijomis ir įgytais šablonais. Žymaus psichologo ir Nobelio premijos laureato Danielio Kahnemano teorijoje aprašomos dvi žmogaus mąstymo sistemos: pirmoji yra greita, automatinė, emocinga, intuityvi, o antroji – lėta, logiška, samprotaujanti, pagrįsta analize. Intuicija priklauso pirmajai sistemai. Ji leidžia akimirksniu priimti sprendimus, nes remiasi giluminiu duomenų apdorojimu, kuris vyksta pasąmonėje. Tarkime, 20 metų darbo patirtį turintis gydytojas vos pažvelgęs į pacientą intuityviai pajunta, kad kažkas blogai, nors kraujo tyrimai dar normalūs. Tai jo pasąmonė, remdamasi tūkstančiais anksčiau matytų atvejų, siunčia įspėjamąjį signalą.

Intuicija suaktyvina sala vadinamą smegenų žievės dalį, kuri atsakinga už kūno pojūčių suvokimą. Taip pat įsijungia prefrontalinė žievė ir limbinė sistema, kurios analizuoja emocinę reikšmę ir grėsmę. Intuityvūs sprendimai dažnai grįsti implicitine (neįsisąmoninta) atmintimi – tai reiškia, kad smegenys išsaugo patirtį net tada, kai jos sąmoningai neprisimename. Intuicija nėra nelogiška – ji tiesiog remiasi kitu pažinimo keliu: ne sąmoninga analize, o giluminiais nerviniais ryšiais ir emocine patirtimi.

Psichologijoje intuicija laikoma vienu iš pažinimo procesų, artimu emociniam intelektui ir empatijai. Intuicija susiformuoja per ilgą laiką, kaupiant gyvenimo patirtį, pasikartojančius šablonus, kūno reakcijų atpažinimą (pvz., širdies dūžių pokyčius, odos temperatūrą, įtampą). Žymus psichiatras Carlas Jungas intuiciją laikė vienu pagrindinių asmenybės pažinimo tipų – greta pojūčių, mąstymo ir jausmų. Jo nuomone, intuityvūs žmonės remiasi nuojautomis apie tai, kas gali nutikti, užuot analizavę esamą situaciją. Kaip sakė pats C. Jungas: „Intuicija – tai suvokimo forma, kuri siekia už pojūčių ribų.“

Taigi intuicija nėra antgamtinis reiškinys. Tai smegenų gebėjimas greitai ir išmintingai reaguoti, remiantis sukaupta informacija, emocijomis ir kūno signalais. Ji visada šalia – tereikia sulėtėti, įsiklausyti ir leisti sau ją girdėti. Kai išmokstame tai daryti, sprendimai tampa ne tik teisingesni, bet ir autentiškesni patiems.

Intuicija ≠ spėjimas ar emocinė reakcija

Vienas dažniausiai pasitaikančių klaidingų įsitikinimų – manyti, kad intuicija yra tiesiog „gera nuotaika“, „atsitiktinis spėjimas“ arba stipri emocinė reakcija. Tačiau tai klaidingai supaprastintas ir paviršutiniškas požiūris į vieną iš sudėtingiausių žmogaus pažinimo procesų.

Spėjimas paprastai grindžiamas atsitiktinumu. Tai sprendimas be jokio žinojimo ar pagrindo, veikiau laimės dalykas. Intuicija, priešingai, grįsta tūkstančiais mikroskopinių įspūdžių, kuriuos žmogus per gyvenimą kaupia pasąmonėje. Spėjant sakoma: „Man atrodo, kad šitas žmogus meluoja.“ Intuicija sako: „Nors šis žmogus šypsosi, jo balso tonas, žvilgsnis ir kūno laikysena neatitinka.“ Tai jau pasąmoninis įgūdžių veikimas. Neuromoksliniai tyrimai rodo, kad intuicija suaktyvėja tose smegenų srityse, kurios susijusios su ilgalaike atmintimi ir emociniu apdorojimu, ne su atsitiktinumo mechanizmais.

Intuicijos negalima tapatinti ir su emocine reakcija. Stiprios emocijos – pyktis, baimė, euforija – dažnai užgožia racionalų mąstymą. Tačiau emocijos yra momentinės, įvyksta reaguojant į paviršinius dirgiklius, o intuicija kyla iš giluminės vidinės tylos, tarsi ramus, bet aiškus žinojimas. Jeigu pykstate ant žmogaus ir manote, kad jis apgavo, tai tėra emocija. Jei jaučiate, kad kažkas blogai, nors nėra aiškaus pagrindo, bet sprendimas vis tiek pasirodo teisingas, tai jau intuicija. Kaip sakė psichologė Judith Orloff: „Tikroji intuicija dažnai pasireiškia kaip ramus žinojimas, o ne audringas emocinis protrūkis. Tai – vidinis balsas, kuris nekalba garsiai, bet yra nuoseklus, gilus ir dažnai labai tikslus.“

Painiojant intuiciją su emocijomis ar spėjimais, galima lengvai suklysti priimant svarbius sprendimus tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime. Supratimas, kas yra tikroji intuicija, leidžia ugdyti vidinį kompasą, kuris ne tik taiklus, bet ir vertingas sprendžiant sudėtingas situacijas. Intuicija – tai ne spėjimas, o atpažinimas. Mes priimame sprendimus remdamiesi tuo, ką smegenys jau atpažino kaip reikšmingą, net jei protas to dar nesuvokė.

Ką prarandame ignoruodami?

Intuicija – tarsi tylus vidinis kompasas, kuris dažnai pirmas pajunta, kai kažkas blogai. Tačiau šiuolaikiniame informacijos, analizės ir racionalumo pasaulyje daugelis ją nuslopina. Ir štai ką dėl to praranda:

Autentiškumą. Kai nuolat vadovaujamės tuo, „kaip reikia“, „kaip logiška“, „ką kiti pasakys“ – nuslopiname tikruosius poreikius. Intuicija dažnai kalba iš mūsų autentiškosios dalies: ji žino, kas mums iš tikrųjų svarbu, net jei to dar nesuvokiame protu. Ignoruodami ją gyvename ne pagal save, o pagal išorinius lūkesčius. Kaip teigė psichoterapeutė Clarissa Pinkola Estés: „Kiekvieną kartą, kai nuslopiname intuiciją, išduodame laukinę, kūrybingą savo sielos pusę.“

Saugumą. Intuicija dažnai pasireiškia kaip įspėjimas: „nesijaučiu gerai“, „kažkas čia ne taip“. Tai subtilūs signalai, įspėjantys apie galimą pavojų, net jei protas dar neranda paaiškinimo. Tyrimai rodo, kad net 80 % pavojingas situacijas patyrusių moterų iš anksto jautė, kad kažkas blogai, bet nepaklausė intuicijos.

Pasitikėjimą savimi. Kai ignoruojame nuojautas, siunčiame sau žinutę: „Manimi negalima pasitikėti.“ Tai ilgainiui mažina vidinį pasitikėjimą, didina nerimą ir priklausomybę nuo kitų nuomonės. Intuicijos ignoravimas dažnai veda į abejones, nuolatinį permąstymą, vidinį konfliktą.

Gilesnius santykius. Intuicija padeda pajausti kitą žmogų: jo ketinimus, tikrąsias emocijas, net kai jos nepasakomos žodžiais. Ignoruodami šiuos signalus galime likti paviršutiniški, neatskleisti savęs, užmegzti toksiškus santykius.

Kūrybiškumą. Intuicija – tai ne tik pavojų „radaras“, bet ir kūrybos šaltinis. Ji sujungia įžvalgas, patirtis, asociacijas taip, kaip protas to negalėtų padaryti sąmoningai. Kai jos neklausome, tampame mažiau kūrybiški ir novatoriški, labiau bijome rizikuoti. 2021 m. Harvardo universitete (JAV) vykdyti psichologiniai tyrimai patvirtino, kad kūrybiškiausi sprendimai dažnai kyla ne per analizę, o per vidinį nuojautos momentą – „Aha!“ jausmą.

Giluminį potencialą. Intuicija veda į tuos pasirinkimus, kurie padeda augti, keistis, realizuoti save. Kai jos neklausome, renkamės saugų, žinomą, bet ne savą kelią. Tad negyvename visaverčio gyvenimo, nepasinaudojame galimybėmis, kurios buvo skirtos būtent mums. C. Jungas teigė: „Intuicija atveria duris į vidinį pasaulį. Kas ją ignoruoja, pasilieka už jų – stebėdamas, bet ne gyvendamas.“

Ar esate intuityvus žmogus?

Jei norite įsivertinti savo intuicijos stiprumą, verta užpildyti šį klausimyną. Tereikia pažymėti varnele tinkamą atsakymą – „taip“ arba „ne“, o vėliau suskaičiuoti, kurio atsakymo surinkote daugiau.

Sprendimus dažnai priimu vadovaudamasis vidiniu jausmu, net jei stokoju loginių įrodymų jam pagrįsti.
☐ TAIP  ☐ NE
Būna, kad prieš susitikdamas su žmogumi jaučiu, jog kažkas bus blogai, ir tai pasitvirtina.
☐ TAIP  ☐ NE
Mano pirmoji reakcija dažnai pasirodo teisingesnė, nei ilgai svarstytas sprendimas.
☐ TAIP  ☐ NE
Galiu lengvai pajusti, kada kitas žmogus nenuoširdus, net jei to neparodo išoriškai.
☐ TAIP  ☐ NE
Man būdinga pasitikėti nuojauta, ypač kai sprendimai susiję su žmonėmis.
☐ TAIP  ☐ NE
Dažnai pajuntu kūno signalus (įtampą, „drugelius“ pilve, širdies plakimą), kurie man padeda apsispręsti.
☐ TAIP  ☐ NE
Intuityviai pagaunu kito žmogaus nuotaiką ar emocinę būseną – net jei jis to nesako.
☐ TAIP  ☐ NE
Jautriai reaguoju į aplinkos pokyčius, atmosferą, net jeigu kiti to nepastebi.
☐ TAIP  ☐ NE
Mane traukia simboliai, metaforos, sapnai ar meno kūriniai – jaučiu, kad jie turi gilesnę prasmę.
☐ TAIP  ☐ NE
Kai pasitikiu intuicija, dažniausiai nesuklystu.

☐ TAIP  ☐ NE

VERTINIMAS

8–10 TAIP. Esate labai intuityvus žmogus. Jūsų nuojauta stipri, pasąmonė aktyviai dalyvauja priimant sprendimus. Jei dar neišmokote pasitikėti šiuo gebėjimu, verta pradėti.

5–7 TAIP. Jūsų intuicija aktyvi, bet ne visada girdima. Greičiausiai dažnai laviruojate tarp proto ir nuojautos. Pabandykite daugiau pasitikėti vidiniu balsu – tai sustiprins vidinį kompasą.

0–4 TAIP. Labiau remiatės logika ir analize. Intuicija tikriausiai atrodo nepatikima arba dar neatrasta. Tačiau ją galima išsiugdyti – pradėkite nuo dėmesingumo, kūno pojūčių stebėjimo ir refleksijos.

Kaip išlavinti?

Intuicija kalba tyliai. Ji neperskrodžia minčių kaip racionalus protas, nesireiškia garsiais argumentais. Ji – šnabždesys, vidinis signalas, kartais pojūtis kūne. Tad klausyti jos – reiškia išmokti sulėtėti, išjungti triukšmą ir išgirsti save. Štai keli svarbiausi žingsniai, kurie padeda lavinti intuityvumą:

Tylos erdvė. Intuicija negali būti išgirsta, kai aplink – triukšmas, įtampa, skubėjimas. Tylos momentai, net tik 5 minutės ryte, padeda atsijungti nuo išorinio informacijos srauto ir prisijungti prie vidaus. Verta išbandyti tylos pauzes – kelias minutes per dieną pabūti be telefono, muzikos, pokalbių. Tiesiog kvėpuoti ir pastebėti, ką jaučiate. Kai kūnas nurimsta, protas tampa skaidresnis, o intuicija – pasiekiama.

Dienoraštis. Šis metodas leidžia ištraukti pasąmoninius signalus į sąmonę. Užsirašant pirmąsias mintis, kurios ateina į galvą, be cenzūros, be logikos, dažnai ima ryškėti intuicijos žinutės. Kiekvieną rytą (arba vakare) verta prirašyti puslapį be jokio tikslo. Galima pradėti nuo klausimo: „Ką iš tiesų jaučiu?“ arba „Ko man šiandien reikia?“ Netikėtai atsiras aiškių žinojimų.

Kūno signalai. Intuicija dažnai pasireiškia per kūną – tarsi susiaurėjimas arba atsivėrimas. Keistas jausmas skrandyje, spaudimas krūtinėje, drebulys ar lengvumas – visa tai intuityvūs indikatoriai. Prieš priimant sprendimą verta sustoti ir paklausti savęs, kaip jaučiasi kūnas, ką galvojate apie šį sprendimą. Kartais intuicija atsako per įtampą ar spaudimą, kartais – per palengvėjimą ar šilumą.

Atskyrimas nuo baimių. Intuicija yra rami, o baimė – triukšminga. Jei kyla emocinis šurmulys, tai greičiausiai ne intuicija. Ji retai „šaukia“, dažniausiai tiki ir žino tyliai. Galima sau užduoti tokius klausimus: „Ar tai intuicija, ar mano nerimo balsas?“, „Ar tai vidinis žinojimas, ar gynybinė reakcija?“. Atsakymas gali ateiti ne iš karto, bet nuolatinis šių klausimų uždavimas padeda ugdyti atpažinimo įgūdį.

Praeities sprendimai. Puikus būdas lavinti intuiciją – analizuoti, kada ji pasitvirtino praeityje. Kiek kartų jautėte, bet nepaisėte? Kiek kartų pasikliauta nuojauta išgelbėjo nuo klaidų? Galima susikurti intuicijos žurnalą – užsirašyti situacijas, kai vadovavotės intuicija ir kokių pasekmių tai atnešė. Taip stiprėja pasitikėjimas vidiniu balsu.

Klausimai. Kartais intuicija atsako ne iš karto. Ji gali išnirti po kelių valandų ar net sapne. Svarbu pasėti klausimą ir palikti jį pasąmonei. Tarkime, prieš miegą užduoti sau klausimą: „Ką turėčiau žinoti apie šią situaciją?“, „Kuris kelias man šiuo metu naudingiausias?“. Atsakymas gali ateiti ryte, kaip jausmas, mintis ar net netikėta žinutė iš aplinkos.

Sinchroniškumas. Intuicija dažnai pasireiškia ne tik viduje, bet ir per aplinkos signalus – sutapimus, lyg atsitiktinius ženklus, žmonių žodžius, kurie lyg atsako į jūsų vidinį klausimą. C. Jungas sinchroniškumą vadino ženklu, kad siela ir pasaulis kalbasi tarpusavyje.

Ne tik moterų ginklas

Dažnai, kalbant apie intuiciją, ji siejama išskirtinai tik su moterimis. Toks požiūris pernelyg siauras ir iš dalies klaidingas. Intuicija nėra susijusi su lytimi – tai smegenų, sąmonės ir pasąmonės veiklos rezultatas. Abi lytys turi intuicijos gebėjimų, tiesiog jie gali pasireikšti skirtingais būdais. Tyrimai rodo, kad vyrai ir moterys naudoja intuiciją panašiu dažnumu, tačiau jų interpretacija ir išraiška gali skirtis. Istoriškai moterims buvo priskiriama emocinio intelekto, empatijos ir intuicijos sritis, o vyrams – logika ir racionalumas. Šie stereotipiniai lyčių vaidmenys dažnai giliai įsirėžia į visuomenės mąstymą. Tačiau šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad tiek vyrai, tiek moterys gali ugdyti ir pasikliauti intuicija vienodai. Moterys dažnai labiau pasitiki jausmais socialinėse situacijose, plėtodamos santykius, kurdamos emocinį ryšį. Vyrai gali naudoti intuiciją spręsdami problemas sporte ar versle, kai reikia greitos reakcijos be ilgo svarstymo. Tai – skirtingi intuicijos panaudojimo būdai, o ne skirtingos intuicijos kokybės. 2020 m. atliktas intuityvaus sprendimų priėmimo tyrimas parodė, kad abi lytys sprendimus priima intuityviai maždaug 70 % atvejų, tačiau vyrams būdingesnis rizikos vertinimas, o moterims – empatijos komponentas. Neurologiniai tyrimai rodo, kad intuicija susijusi su smegenų „vidiniu balsu“ (prefrontaline žieve) ir limbine sistema, kurios veikia abiejų lyčių atstovus. Svarbiausia – intuicija nėra vien gauta savybė, tai įgūdis, kurį galima lavinti ir stiprinti. Tad kiekvienas gali tapti intuityvesnis, jei tam skirs dėmesio. Intuicija neturi lyties – tai sielos balsas, kuris kalba kiekvienam, kuris pasiruošęs klausyti.

Įdomu                   

• 2021 m. Harvardo verslo mokyklos atliktoje apklausoje 74 % vadovų prisipažino, kad lemiamus sprendimus darbe priėmė remdamiesi nuojauta, o ne analitiniu mąstymu.
• Oksfordo universitete (Anglija) atlikti tyrimai parodė, kad patyrę gydytojai geba vos per pusę sekundės intuityviai atpažinti 80 % kritinių paciento būklių – net be jokių specifinių tyrimų.
• Kolumbijos universiteto (JAV) mokslininkai nustatė, kad reguliariai sąmoningą dėmesingumą (mindfulness) praktikuojantys žmonės 2,5 karto dažniau pasitiki intuicija ir priima geresnius sprendimus.
• Remiantis neurofiziologijos tyrimais, intuityvūs sprendimai priimami per keliasdešimt milisekundžių, kol racionalus protas dar net nespėjo pradėti analizės. Tai leidžia greitai reaguoti sudėtingose situacijose, pavyzdžiui, sportuojant ar nutikus avarijai.
• Kai kurios gyvūnų rūšys irgi turi intuiciją. Štai paukščiai geba jausti artėjančius gamtos reiškinius, o šunys – numatyti šeimininko emocinę būseną. Tai parodo, kad intuicija yra biologinė ypatybė, būdinga ne tik žmonėms.

Autorė Jūratė Survilė