Išpardavimų sezonas: kaip nesumokėti už „nuolaidas“ savo asmens duomenimis?

Per didžiausius metų išpardavimus sukčiai siunčia apgaulingas SMS žinutes ir el. laiškus, o netikros elektroninės prekyvietės prie starto linijos laukia galimybės palikti mus tiek be pinigų, tiek be žadėtos prekės. Tačiau „Telia“ ekspertai šiemet atkreipia dėmesį į dar pavojingesnę tendenciją – programišių užgrobtas tikras e. parduotuves. Apsipirkus jose, vietoj džiaugsmo pirkiniu teks kreiptis ir į banką, ir policiją.

Darius Povilaitis, „Telia“ archyvo nuotrauka.

Saugokitės kenkėjiškų laiškų ir SMS žinučių antplūdžio

„Kibernetiniai nusikaltėliai naudojasi tuo, kad per šventinių nuolaidų laikotarpį krinta net pastabiausių žmonių budrumo lygis. Blogiausia, kad, net tobulai mokėdami atskirti kenkėjiškus laiškus ir nesąžiningas elektronines prekyvietes, nesame saugūs – Lietuvoje ir kitose šalyse daugėja žinomų e. parduotuvių, kuriose programišių kodas galbūt ne vieną savaitę nepastebimai savinasi mokėjimo kortelių duomenis“, – įspėja „Telia“ Skaitmeninės pažangos centro kibernetinio saugumo ekspertas Darius Povilaitis. Kaip rodo naujausi „Telia“ duomenys, artėjant šventėms sparčiai auga ir siunčiamų kenkėjiškų el. laiškų kiekis. Štai prieš pastaraisiais metais išgarsėjusią Vienišių dieną, minimą lapkričio 11-ąją, į šlamšto aplanką patekusių laiškų kiekis ūgtelėjo daugiau nei dešimt kartų, lyginant su spalio 11 d. Vis dėlto reikia turėti omenyje, kad el. pašto dėžutės filtrai ne visada pajėgūs atskirti kenkėjišką turinį, todėl pavojingi sukčių laiškai gali įsimaišyti tarp tikrų nuolaidų pasiūlymų ir pranešimų. Dažniausiai apgavikai aukas bando suvilioti žinomų prekių ženklų išpardavimais netikrose e. parduotuvėse arba pasinaudoti tuo, kad prieš šventes nekantriai laukiame pranešimų apie siuntas, atvežtas į vietinį pašto skyrių ar paštomatą. Panašios tendencijos pastebimos ir SMS žinučių kanale.

„Per išpardavimus klientai vis dažniau iš siuntų bendrovėmis apsimetančių aferistų sulaukia SMS žinučių, kuriose pranešama apie neva gautą nemokamą dovaną ar atkeliavusią siuntą, kurią norint atsiimti reikia paspausti pridėtą nuorodą. Jos nevalia spausti, nes į vartotojo įrenginį atsiunčia virusą arba nukreipia į apgaulingą interneto puslapį, kuriame už dovanos ar siuntos atsiėmimą prašoma sumokėti tam tikrą sumą. Galiausiai žmogus ne tik negauna žadėto siuntinio, bet dažnai dar ir patiki mokėjimo kortelės duomenis ar internetinės bankininkystės prisijungimus sukčiams“, – pasakoja „Telia“ atstovas. Ekspertas pabrėžia, kad už internetu įsigytas prekes atsiskaitoma iš anksto pačioje elektroninėje parduotuvėje arba kurjeriui įteikus siuntą. Nei siuntų bendrovės, nei žinomos kompanijos niekada nesiųs SMS žinučių su mokėjimo nuorodomis. Tad geriausia jų nespausti, o jei kyla įtarimų, kad pranešimą su nuoroda galėjo siųsti siuntų bendrovė – sutikrinti, ar sutampa joje pateiktas siuntos kodas, kurį elektroninės parduotuvės klientams dažniausiai išsiunčia elektroniniu paštu.

Žinomas vardas negarantuoja saugumo

Siekdami sėkmingiau išvilioti pinigus iš nieko neįtariančių pirkėjų, piktavaliai pastaraisiais metais negailėdami lėšų samdo profesionalius internetinių svetainių kūrėjus ir vietinius vertėjus. Be to, aukas jie vis dažniau bando pasiekti ne tik per el. laiškus, bet ir aktyviai investuodami į reklamą socialiniuose tinkluose bei „Google“ paieškoje. Pagrindinis būdas įtarti, kad lankotės netikroje e. parduotuvėje – dauguma ten esančių produktų kitose prekybos vietose kainuoja 20, 30 ar net 50 % brangiau, o pati prekyvietė sunkiai randama „Google“ paieškoje ir turi mažai atsiliepimų. Aferistai supranta, kad kuo daugiau laiko praleisite jų interneto puslapyje, tuo daugiau jums kils įtarimų, todėl pirkėjui pradeda daryti ypač didelį spaudimą pirkti. Tarp tai pasiekti padedančių „ginklų“ – paskutines minutes iki išpardavimo pabaigos skaičiuojantys laikrodukai, didelis raudonas šriftas ir pranešimai apie paskutinę sandėlyje likusią prekę.

Deja, apsaugos nuo sukčių pinklių šiandien negarantuoja nei žinomas vardas, nei ankstesnė sėkminga apsipirkimo patirtis. „Cybernews“ tyrėjai dar pernai aptiko, kad garsaus amerikiečių bokso prekių ženklo „Everlast“ e. parduotuvė greičiausiai visą mėnesį buvo užkrėsta kenkėjišku kodu, kuris mokėjimo metu perimdavo banko kortelės duomenis ir juos persiųsdavo į programišių valdomą „Telegram“ kanalą. „Apie įsilaužimą dažnai nenutuokia net patys e. parduotuvės valdytojai, tad ką kalbėti apie programavimo ir kibernetinio saugumo žinių neturintį pirkėją, kuriam prieš pirkimą nėra paprastų būdų pasitikrinti, ar elektroninė prekybos vieta yra apkrėsta. Todėl geriausias būdas apsaugoti lėšas savo sąskaitose – vengti atsiskaityti banko kortele ir mokėjimui rinktis elektroninę bankininkystę ar tokias gerą vardą turinčias platformas kaip „PayPal“. Šios sistemos paprastai reikalauja dviejų žingsnių autentifikacijos ir duomenims apsikeisti su serveriu naudoja šifruotą ryšį. Tai smarkiai apsunkina jautrios informacijos perėmimą“, – atskleidžia „Telia“ specialistas.

Penki „Telia“ patarimai saugiam apsipirkimui internete

„Telia“ specialistai prieš kiekvieną mygtuko „Pirkti“ paspaudimą internetinėje erdvėje rekomenduoja atlikti penkis paprastus žingsnius, kurie padės apsisaugoti nuo didžiosios dalies pavojų.

1. Apsipirkdami Lietuvoje venkite atsiskaityti debetinę ar kredito kortele – rinkitės elektroninę bankininkystę. Norint vogti pinigus iš jūsų kortelės, sukčiams pakanka ilgojo kodo – vardas, pavardė, CVV, galiojimo laikas nėra būtini.

2. Apsipirkimui užsienio e. parduotuvėse turėkite atskirą debetinę mokėjimo kortelę. Pirkiniui reikalingą sumą į ją persiveskite tik prieš pat mokėjimą ir stenkitės palaikyti nedidelį lėšų likutį. Jei yra galimybė ir parduotuvė priima – naudokite vienkartines korteles.

3. Atsiliepimus apie elektroninę parduotuvę visada pasitikrinkite „Trustpilot“ puslapyje. Jame elektroninės prekybos platformos gali gauti patvirtinimą apie savo veiklos rimtumą ir sąžiningumą, o puslapio kūrėjai nuolat aktyviai dirba atskleisdami sukčių sukurtas elektronines parduotuves ir šalindami netikrus atsiliepimus.

4. Nespauskite nuorodų reklaminiuose elektroniniuose laiškuose jų nepatikrinę. Užvedus pelės kursorių ar ilgiau pirštu palaikius ant nuorodos, galima pamatyti, į kokį puslapį iš tikrųjų veda minėta nuoroda, ar jo adresas sutampa su pranešimą siuntusios kompanijos pavadinimu. Tas pats galioja ir nuorodoms į socialinius tinklus.

5. Jei netyčia paspaudėte apgaulingą nuorodą ir iššokusiame interneto puslapyje pateikėte savo mokėjimo kortelės ar bankininkystės duomenis, kuo greičiau apie tai informuokite savo banką bei nedelsiant kreipkitės į policiją.

Autorius Eglė Stratkauskaitė