Menopauzė – natūralus moters gyvenimo etapas. Deja, šie organizmo pokyčiai vis dar kelia didelį nerimą. Kartais menopauzė iš tiesų tampa iššūkiu kūnui ir psichikai. Tačiau medikai sako, kad daugelio ją lydinčių nepatogumų galima atsikratyti pakoregavus rūpinimosi savimi rutiną ir aprūpinant kūną medžiagomis, kurių jis tuo periodu labiausiai stokoja.

 

Gyvenimas nesibaigia, tiesiog pasikeičiaCincematic,Image,Of,A,Beautiful,Senior,Women,Group,Posing,On

 

Menopauzė, arba klimakterinis periodas, – tai menstruacijų nutrūkimas ir vaisingumo išnykimas. Skiriamos trys klimakterinio periodo stadijos:

 
  •  Perimenopauzė – ji trunka tol, kol visiškai išnyksta menstruacijos (gali tęstis nuo 3 iki 7 m.).
  •  Menopauzė, kuri diagnozuojama, kai menstruacijų nebūna 12 mėn.
  •  Postmenopauzė – šis etapas prasideda išnykus mėnesinėms ir trunka visą likusį gyvenimą.
 

Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad šiais laikais menstruacinio ciklo sutrikimai įprastai prasideda apie 45 m. sulaukusioms moterims. Daugumai dailiosios lyties atstovių menstruacijos visiškai išnyksta 50–55 gyvenimo metais. Visgi apie 1 % moterų susiduria su ankstyva menopauze ir įprastas menstruacinis ciklas joms sutrinka 40–42 m. Tiesa, prieš šimtmetį šie procesai prasidėdavo gerokai anksčiau. Vos 35-erių moterys dažnai jau būdavo nevaisingos. Visgi tuomet švelnioji lytis menopauzės simptomus ir kūno pokyčius išgyvendavo daug lengviau nei dabar. Tai, mokslininkų teigimu, galėjo lemti didelis nėštumų ir gimdymų skaičius. Vyravo ir kitoks požiūris, mat anuomet trumpesnė gyvenimo trukmė lemdavo, jog 40-metė jau buvo laikoma pagyvenusia dama ir niekas nesitikėjo, jog atrodys jaunai, bus energinga ir nesiskųs jokiais negalavimais. Moderniais laikais prie fizinių menopauzės iššūkių prisideda ir psichologinis spaudimas – atrodyti ir elgtis lyg 30-metei. Iš tiesų didelė dalis vyresnių nei 40-ies moterų patiria depresyvias nuotaikas. Jeilio universiteto (JAV) psichologas Danielis Levinsonas suaugusiųjų vystymosi teorijoje bando įrodyti, kad šis būdingas liūdesys susijęs su pasirengimu psichologinio augimo šuoliui. Mokslininko teigimu, šis etapas, vidutiniškai trunkantis 3–7 m., yra nelyginant antroji paauglystė. Mat jo metu ne tik kinta hormonų pusiausvyra, bet ir keičiasi savęs bei pasaulio suvokimas. Tad moterims svarbu gerai suprasti, kas ir kodėl vyksta jų kūnuose ir psichikoje, gauti reikiamą pagalbą ir sklandžiai pasiruošti naujam gyvenimo etapui.

 

Daugybė skirtingų simptomų

 

Šis naujas etapas prasideda dėl nutrūkusios moteriškųjų hormonų estrogenų gamybos. Tai lemia natūraliai senstant sutrikusi kiaušidžių veikla. Moters organizme pradeda dominuoti vyriškieji lytiniai hormonai, kuriuos gamina antinksčių žievė. Hormonų pokyčiai reikšmingai paveikia daugelį menopauzę išgyvenančios moters kūno funkcijų. Nors dauguma menopauzės simptomų nėra laikomi pavojingais, tačiau stipriai veikia gyvenimo kokybę ir bendrą savijautą. Įprastai prasidėjus menopauzei pradeda varginti vegetaciniai simptomai: karščio pylimai, gausus prakaitavimas, padidėjęs emocinis jautrumas. Nukritus estrogenų lygiui, sparčiau glemba oda, kinta jungiamasis audinys ir sumenksta gleivinės funkcija. Gali varginti intymių vietų išsausėjimas, skausmas ir perštėjimas. Hormonų disbalansas paveikia šlapimo pūslės gleivinę, dažnėja šlapimo takų infekcijos. Sutrikus lipidų apykaitai padidėja širdies ir kraujagyslių ligų, insulto rizika. Taip pat pagreitėja osteoporozės procesas. Kaulai vos per 5 m. tampa trapesni, o lūžusių kaulų gijimas ilgėja vidutiniškai 3 mėn. Kas antrą vyresnio amžiaus sulaukusią moterį vargina svorio pokyčiai – sumažėja raumenų masė, pradeda sparčiau kauptis riebalai liemens srityje. Sulėtėjusi medžiagų apykaita nekeičiant įprastos mitybos didina riziką nutukti net 43 %. Neretai menopauzės periodu moteris kamuoja nuovargis, bendras organizmo silpnumas, keičiasi ir kraujo kokybė. Audiniai ir organai prasčiau aprūpinami deguonimi. Visi šie pokyčiai skamba grėsmingai. Visgi medikai tikina, kad menopauzė yra reikalinga. Mat kuo vėliau baigiasi moters vaisingas periodas, kuo ilgiau visu pajėgumu funkcionuoja kiaušidės, tuo labiau didėja nuo lytinių hormonų priklausomų krūtų, kiaušidžių, gimdos gleivinės onkologinių ligų rizika. Tad menopauzės neverta mėginti atidėlioti, svarbiau ir naudingiau išmokti kontroliuoti jos simptomus, kad kuo mažiau nukentėtų gyvenimo kokybė ir sveikata.

 

Tinkamai pasiruošti ir pasitelkti pagalbą iš gamtos

 

Menopauzė neturėtų būti skausminga ir varginanti. Deja, tokia būna, jeigu šiuo periodu ignoruojami intensyvūs simptomai. Laikantis sveiko gyvenimo būdo principų, organizmas pokyčių etapą ištvers daug lengviau. Beje, mokslininkai tikina, kad perimenopauzės ir menopauzės etapais derėtų stipriai apriboti arba visiškai atsisakyti alkoholio ir nikotino. Šios medžiagos stipriai veikia ir taip nestabilią endokrininę sistemą, tad gali sustiprinti būdingus menopauzės simptomus. Be to, rūkymas sutrikdo kiaušidžių audinius ir pakenkia procesui, kurio metu folikulų vystymasis galiausiai virsta menstruacijomis. Tai viena iš priežasčių, dėl kurios rūkančios moterys menopauzę paprastai patiria anksčiau nei nerūkančios. Šiuo jautriu gyvenimo etapu itin svarbus miego režimas. Menopauzės periodu daugelis moterų skundžiasi miego sutrikimais. Tad nepakankamai pailsi, o tai sukelia organizmui papildomą stresą, ir todėl pagrindiniai menopauzės simptomai gali tapti dar ryškesni. Tam, kad tai netaptų uždaru ratu, būtina paisyti paprastų taisyklių: gultis ir keltis tuo pačiu metu, net ir savaitgaliais, paisyti miego higienos. Verta išbandyti kvėpavimo pratimus. Neurologijos mokslų daktarė, Weill Cornell Medicinos instituto Niujorke Moterų smegenų iniciatyvos direktorė Lisa Mosconi tikina, kad pagerinti miegą, sumažinti stresą ir šiek tiek stabilizuoti hormonus padeda joga bei pilatesas. Lėti ir ramūs judesiai neapkrauna širdies. Menopauzę tyrinėjanti mokslininkė taip pat pataria moterims valgyti kuo daugiau augalinio maisto, nes jame yra skaidulų, kurios padeda reguliuoti hormonų ir antioksidantų pusiausvyrą. Menopauzės periodu organizmui reikalingi specifiniai maisto papildai.

 

Naudinga žinoti

 
  •  Prasidėjus menopauzei kurį laiką reikalingos apsaugos nuo nėštumo priemonės. Kai mėnesinių nebėra 12 mėn., ateina tikroji menopauzė ir apsaugos priemonių nebereikia.
  •  Pasibaigus menopauzei moterų gyvenimo kokybė pagerėja. Net 20 % dailiosios lyties atstovių pradeda mokytis ko nors naujo, daugiau juda ir bendrauja.
  •  Dauguma moterų per menopauzę priauga nedaug svorio, vidutiniškai apie 2 kg.
  •  Kai kurių ligų simptomai gali priminti būdingus menopauzei. Tad 40–45 m. moterims svarbu reguliariai lankytis pas ginekologą, taip pat pasitikrinti skydliaukę.
 

Autorius Eglė Stratkauskaitė