Maisto papildų rinka plečiasi siūlydama daugybę produktų – žadama, kad jie pagerins savijautą, sulėtins senėjimą. Tarp tokių – ir papildai su NAD, NMN, CBD, ašvaganda. Tačiau jei tokius maisto papildus perkate Lietuvoje ar užsisakote iš užsienio, ar pasidomite jų saugumu ir teisėtumu?

 

Different,Pills,,Herbs,And,Flowers,On,Wooden,Table,,Closeup.,Dietary

Galvosūkis vartotojams – ir draudžiama, ir galima?

 

Lietuvoje maisto papilduose draudžiamų naudoti augalinių sudedamųjų dalių sąraše, kuris pateiktas LR sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 13 d. įsakyme Nr. V-432 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 17:2016 „Maisto papildai“ patvirtinimo“, šiuo metu yra 166 sudedamosios dalys, kurias draudžiama naudoti maisto papilduose. Tarp jų nurodyta ir migdomoji vitanija (Withania somnifera), kuri vartotojams žinoma kaip ašvaganda. „Formaliai maisto papildų su ašvaganda tiekimas mūsų šalyje yra draudžiamas. Tačiau taikomos tam tikros išimtys – jeigu jie teisėtai pagaminti ir (arba) pateikti rinkai kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse arba Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėse, tokie maisto papildai gali būti teisėtai tiekiami ir Lietuvos vartotojams“, – paaiškina advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ asocijuotasis teisininkas Dovydas Gudžiūnas. Ar konkretus maisto papildas su ašvaganda atitinka šią išimtį ir ar jį Lietuvoje galima įsigyti kaip saugų vartoti produktą, lengva patikrinti viešame Notifikuotų maisto papildų sąraše, kuris pasiekiamas adresu https://www.vet.lt/maisto-papildai/. Į šį sąrašą įtraukti visi teisėtai į Lietuvos rinką tiekiami maisto papildai.

 

Padaugėjo pranešimų apie nesaugius maisto papildus

 

Pasak teisininko, ES galioja vienos griežčiausių maisto saugos taisyklių pasaulyje. Dauguma reikalavimų, keliamų maistui ir maisto papildams, nustatomi ES, o ne nacionaliniu lygiu. Tačiau valstybės narės turi tam tikrą teisę (nors ir nelabai plačią) kai kuriuos klausimus reguliuoti nacionaliniu lygiu. Pavyzdžiui, nuspręsti, ar maisto papildai galės patekti į rinką be išankstinio jų notifikavimo, ar priešingai – valstybėje bus taikoma išankstinė maisto papildų notifikavimo sistema (tokia kaip Lietuvoje). „Pastaruoju metu rinkoje auga kai kurių produktų pasiūla, tačiau palikta daug teisinių spragų vengiant klausimus išspręsti iš esmės ir nustatyti konkrečias produktų saugumo ir tiekimo į rinką sąlygas“, – teigia teisininkas. Lietuvą D. Gudžiūnas priskiria prie valstybių, kurios ganėtinai griežtai reguliuoja prekybą maisto papildais. Rinkoje ryškėjančią tendenciją patvirtina ir viešai prieinami duomenys: vien 2024 m. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gavo 17 pranešimų apie nesaugius maisto papildus (dėl sudėties reikalavimų neatitikimo ir kt.), kurie turėjo būti atšaukti iš rinkos. 2023 m. tokių pranešimų buvo 7.

 

Čekai draudžia melatoniną, latviai leidžia beveik dvigubai daugiau nei lietuviai

 

ES valstybės narės turi kompetenciją nustatyti, ar konkretus produktas toje šalyje yra maisto papildas, ar vaistas, todėl pasitaiko atvejų, kai vienoje ES valstybėje tas pats produktas kvalifikuojamas kaip maisto papildas, o kitoje – kaip vaistas. „Lietuvoje galima prekiauti maisto papildais su melatoninu, kurio paros norma neviršija 1 mg. Tačiau Čekijoje bet koks melatonino kiekis draudžiamas maisto papilduose, tokie produktai vertinami kaip vaistai“, – paaiškina teisininkas. Pasak jo, dažnai ribą tarp maisto papildo ir vaisto lemia konkrečios veikliosios medžiagos kiekis. „Lietuvoje produktai, kurie turi daugiau nei 1 mg melatonino (rekomenduojamo suvartoti per parą) vertinami kaip vaistai, tačiau kaimyninėje Latvijoje maksimali melatonino riba maisto papilduose yra beveik du kartus didesnė, t. y., paros norma negali viršyti 2 mg“, – skirtumus vardina D. Gudžiūnas. Pagal Lietuvos teisės aktus, esminis skirtumas tarp maisto papildų ir vaistų – maisto papildai, priešingai nei vaistai, nėra pagaminti ligoms gydyti ir profilaktikai, o skirti įprastam racionui papildyti. Tai maisto produktas, kuriame koncentruota viena ar kelios maistinės arba kitos medžiagos, turinčios mitybinį arba fiziologinį poveikį.

 

Populiarėjantis NMN yra draudžiamas

 

Šiuo metu ES sparčiai populiarėja naujo maisto (novel food) vartojimas. Jis dažnai tampa ir maisto papildų sudedamąja dalimi. Tai bet kuris maisto produktas, kuris ES nebuvo plačiai vartotas žmonių maistui iki 1997 m. gegužės 15 d. Pateikti naujus maisto produktus rinkai arba juos naudoti maisto produktuose kaip sudėtinę dalį galima tik tais atvejais, kai tokie nauji maisto produktai įtraukti į ES Naujų maisto produktų sąrašą. Šios taisyklės taikomos tiek Lietuvoje, tiek visoje ES. Pagrindinis šio teisinio reguliavimo tikslas – ES vartotojų sveikatos apsauga, nes naujo maisto poveikis žmonių sveikatai gali būti nežinomas. „Puikus pavyzdys – šiuo metu itin populiarūs nikotinamido adenino dinukleotido (NAD) maisto papildai. Ši medžiaga, nors ir atrodo nauja, teisine prasme nėra laikoma nauju maistu, nes naudota maisto papilduose dar iki 1997 m. gegužės 15 d. Todėl NAD galima naudoti maisto papilduose ir, jeigu konkretus maisto papildas notifikuotas Lietuvoje, jis vartotojams prieinamas teisėtai. Kardinaliai skiriasi situacija, susijusi su nikotinamido mononukleotidu (NMN). Ši medžiaga yra naujas maistas ir šiuo metu jos naudojimas maisto papilduose dar nėra autorizuotas. Tad ji negali būti vartojama kaip maistas ar maisto papildų sudedamoji dalis“, – aiškina teisininkas.

 

Pasitaiko, kai draudimas tiekti maisto papildus apeinamas

 

Rinkoje yra atvejų, kai produktas registruojamas ir ženklinamas kaip kosmetikos gaminys, tačiau siūloma įsigyti ir vartoti kaip maisto papildą. Tai neteisėta, nes skiriasi šių produktų rūšių teisinis reglamentavimas. „Ellex Valiunas“ asocijuotasis teisininkas D. Gudžiūnas pataria prieš perkant maisto papildus konsultuotis su gydytoju ir visada savarankiškai patikrinti, ar perkamas maisto papildas notifikuotas Lietuvoje.

 

Šią ir kitas aktualias naujienas taip pat rasite naujausiame savaitraščio „Prie kavos“ numeryje. 

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė