Piggyback,,Portrait,And,Family,On,Holiday,,Sky,And,Travel,ForLietuvoje pristatytas plataus masto valstybės paramos projektas, kuriuo siekiama iš esmės pakeisti šalies demografines tendencijas ir sustiprinti vaikus auginančių gyventojų ekonominį stabilumą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas reformų rinkinys apima tiek naujų finansinių instrumentų kūrimą, tiek jau veikiančių socialinių garantijų išplėtimą. Ši iniciatyva rodo valdžios institucijų siekį investuoti į ateities kartas, visgi kartu kelia svarbių klausimų dėl valstybės išlaidų efektyvumo.

 

Paramos paketo esmė: finansinės paskatos ir paslaugų prieinamumas

 

Siūlomo politinių priemonių rinkinio pagrindą sudaro devynios kertinės kryptys, suformuotos atsižvelgiant į realius šeimų poreikius ir kasdienius iššūkius. Brangiausia ir daugiausia diskusijų sulaukianti numatyta iniciatyva yra visuotinis nemokamas maitinimas mokyklose. Planuojama palaipsniui pasiekti, kad visi 5–10 klasių mokiniai gautų nemokamus pietus, visiškai nevertinant bendrų šeimos pajamų. Šiam žingsniui įgyvendinti numatyta įspūdinga suma, sudaranti beveik pusę viso suplanuoto biudžeto. Tokiu būdu siekiama ne tik sumažinti administracinę naštą tikrinant šeimų finansus, bet ir užtikrinti vienodas sąlygas visiems pagrindinio ugdymo moksleiviams, nepriklausomai nuo jų tėvų finansinės padėties. Kita itin laukiama naujovė – specialiai sukurti krepšeliai, skirti vaikų užimtumui ir priežiūrai finansuoti. Šis instrumentas orientuotas į dirbančius tėvus, auginančius vaikus iki 12 metų, kuriems neretai tenka patirti didelių išlaidų mokant už popamokines veiklas, stovyklas ar privačių auklių paslaugas. Šeimoms kasmet būtų skiriama fiksuota suma, susieta su bazine socialine išmoka, kuri padėtų amortizuoti šiuos kasdienius kaštus. Valstybė taip pat siekia spręsti demografines problemas aktyvindama reemigraciją, todėl pakete numatytos solidžios vienkartinės įsikūrimo išmokos tiems piliečiams, kurie po ilgesnio laiko užsienyje nusprendžia sugrįžti gyventi ir dirbti į tėvynę kartu su atžalomis.

 

Socialinis poveikis: stabilumas ir regionų gaivinimas

 

Šių kompleksinių priemonių sukeliamas ilgalaikis poveikis tiesiogiai nutaikytas į vidurinio sluoksnio stiprinimą ir socialinio nerimo visuomenėje mažinimą. Keičiant vaiko priežiūros išmokų skaičiavimo tvarką, siūloma reikšmingai pakelti šių išmokų viršutines ribas, susiejant jas su keliais vidutiniais darbo užmokesčiais. Tai leistų kvalifikuotiems, aukštesnes pajamas gaunantiems specialistams ramiai imti vaiko priežiūros atostogas, nepatiriant drastiško šeimos biudžeto smukimo ir išlaikant įprastą gyvenimo kokybę. Finansinį saugumą sustiprina ir planai didinti ligos išmokas slaugant sergančius mažuosius – tėvai skatinami patys prižiūrėti susirgusius vaikus, nebijant prarasti kasdienių pajamų. Be to, vaiko priežiūros laikotarpiu asmenys būtų draudžiami pensijų socialiniu draudimu nuo gerokai didesnės sumos nei minimali alga, o tai užkirs kelią būsimai senatvės pensijų nelygybei. Strateginis paketo poveikis aiškiai matomas ir per regioninės politikos prizmę, kuriai numatytos didžiulės papildomos investicijos. Skiriant 10 mln. Eur jaunų šeimų pirmojo būsto subsidijavimui regionuose ir sušvelninant bankų kredito bei pajamų vertinimo kriterijus, siekiama sustabdyti provincijos tuštėjimą ir paskatinti jaunus žmones kurtis už didmiesčių ribų. Šis žingsnis gali tapti rimtu impulsu regionų ekonomikai, statybų sektoriui ir vietos bendruomenių atsinaujinimui. Kai valstybė prisiima didesnę atsakomybę už vaiko auginimo aplinką – pradedant maitinimu, baigiant būsto įsigijimo lengvatomis – kuriamas stabilus socialinis klimatas, kuris, tikimasi, ilgainiui tiesiogiai lems augantį gimstamumo rodiklį šalyje.

 

Finansinė ir politinė kritika

 

Nepaisant gražių tikslų, šis grandiozinis projektas sulaukia aštrios opozicijos, ekonomistų ir finansų ekspertų kritikos. Pagrindinis priekaištas susijęs su politiniu šio paketo pateikimo laiku ir finansiniu neatsakingumu. Kritikai pastebi, kad tokie šimtus milijonų eurų kainuojantys pažadai yra dalijami prieš artėjančius rinkimus, o realus jų įgyvendinimas ir milžiniška finansinė našta bus užkrauta jau kitos kadencijos Vyriausybės ir Seimo pečiams. Kyla natūralus klausimas, iš kokių stabilių ir tvarių šaltinių bus finansuojamos šios nuolatinės valstybės išlaidos, ypač turint omenyje bendrą geopolitinį neapibrėžtumą ir augančius šalies gynybos poreikius. Nesant aiškaus atsakymo, iš kur bus paimta pinigų, šis planas vadinamas populistiniu bandymu įtikti rinkėjams. Ekspertai taip pat kritikuoja siūlomų priemonių visuotinumą, teigdami, kad paramos skirstymas be jokių pajamų cenzų – neracionalus ribotų valstybės išteklių švaistymas. Finansuoti nemokamus pietus ar mokyklinius krepšelius pasiturinčių verslininkų ar dideles pajamas gaunančių vadovų vaikams socialiai neteisinga tuo metu, kai šalyje vis dar trūksta lėšų skurdžiausių šeimų problemoms spręsti. Toks pinigų barstymas nepadeda mažinti skurdo, tik sukuria papildomą infliacinį spaudimą rinkai. Galiausiai abejojama ir tuo, kad vien tik finansinės išmokos gali paskatinti gimstamumo didėjimą. Šiuolaikinėms šeimoms labiau trūksta kokybiškų viešųjų paslaugų, prieinamų valstybinių darželių ir lanksčių darbo vietų, o ne vienkartinių piniginių injekcijų iš valstybės biudžeto.

 

Autorė Eglė Stratkauskaitė