Mokesčiai egzistavo tikriausiai nuo tada, kai atsirado pirmoji valdžia. Jų būta išties pačių įvairiausių. Kai kurie šiandien atrodo labai keisti. Sunku suvokti, kad kada nors galėjo būti prievolė susimokėti rinkliavą už kai kuriuos dalykus.

 

mokesciai

8 keisčiausi pasaulyje mokesčiai:

 

  • Kepimo aliejaus. Senovės egiptiečiai nedvejojo, kai reikėjo apmokestinti savo pavaldinius. Už mokesčių vengimą ar neteisingą deklaravimą buvo baudžiama plakimu ar mirtimi, o raštininkų armijai buvo pavesta užtikrinti, kad būtų sumokėti mokesčiai už viską, pradedant grūdais, alumi ir persikėlimą per Nilo upę. Tačiau bene keisčiausias mokestis buvo taikomas už namuose laikomą panaudotą aliejų. Mokesčių rinkėjai radę valstiečio namuose seno aliejaus paskirdavo jam bausmę ir liepdavo pirkti šviežio.

 

  • Šlapimo. Viešuosiuose senovės Romos tualetuose buvo įprasta supirkinėti šlapimą, nes jis tais laikais buvo naudojamas odų rauginimui, vilnos gamybai, baltų togų valymui ir net dantų balinimui. Todėl imperatorius Vespasianas nusprendė apmokestinti šlapimo supirkėjus.

 

  • Bailių. Jeigu Viduramžių riteris nenorėjo kautis kare, jis turėjo feodalui sumokėti tam tikrą duoklę. Kartais ši duoklė buvo vadinama „bailių mokesčiais”. Karalius Jonas Bežemis, valdęs nuo 1199 iki 1216 metų, dažnai piktnaudžiaudavo šiuo įstatymu ir reikalaudavo mokėti šį mokestį, net taikos metu, kai jokių karų nevykdavo.

 

  • Viengungių. Kada Augustas, pirmasis senovės Romos imperatorius, įžengė į valdymo areną, kai kurie vieniši vyrai atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje. Augustas apdovanojo šeimas, kuriose augo trys ar daugiau vaikų (pageidautina – sūnų), o nevedusiems vyrams  nuo 38-erių metų liepė susimokėti viengungio mokestį, taip pat jiems buvo uždrausta dalyvauti viešuose žaidimuose. Tai ne vienintelis kartas, kai buvo apmokestinti vienišiai. 1695 metais anglų parlamentas apmokestino vyresnius nei 25 metų viengungius ir bevaikius našlius. Nuo 1941 iki 1990 Sovietų sąjunga apmokestindavo viengungius, vienišus žmones ir net nedideles šeimas, kad taip pagerintų šalies demografiją.

 

  • Priešų. Kai britų salas valdė Oliveris Cromwellis (1653 – 1658), priešais tapo karaliaus šalininkai. Norint išvengti protestų ir riaušių, reikėjo milicijos. Norėdami susimokėti už tvarkos sergėtotojus, prireikė naujo mokesčio. O. Cromwellis nusprendė apmokestinti savo priešus ir rojalistams skyrė 10 % pajamų mokestį.

 

  • Barzdų. Dažnai teigiama, kad karalius Henrikas VIII Anglijoje įvedė barzdų mokestį, nors tai įrodančių istorinių šaltinių nėra. Tačiau Petras Didysis Rusijos imperijoje tokį mokestį realiai buvo įvedęs. Imperatorius norėjo įvesti ir savo valdomoje šalyje Vakarų Europoje vyraujančią švariai nuskustų veidų madą, todėl apmokestino tuos, kurie carinėje Rusijoje nesutiko nusiskusti barzdų.

 

  • Langų. Šis mokestis buvo įvestas D. Britanijoje 1696 metais ir buvo skirtas apmokestinti galimai turtingesnius šalies gyventojus. Daugiau langų reiškė didesnius namus ir daugiau turto, todėl jie esą turėtų mokėti didesnius mokesčius negu tie, kurie gyvena mažesniuose namuose su mažiau langų.

 

  • Karalių Jurgių epochoje – mokesčiai būdavo beveik už viską. 1714 – 1830 metais, kai D. Britanijoje prasidėjo ir tęsėsi Karalių Jurgių epocha, apmokestinta buvo praktiškai viskas – plytos, žvakės, sieniniai ir rankiniai laikrodžiai, džinas, stiklas, skrybėlės, tapetai, vaistai, žaidimo kortos ir net muilas.