Kai vaikui sunkiai sekasi mokykloje, tėvai dažnai svarsto, ar už to neslypi paprasčiausias tingumas arba motyvacijos stoka. Taip gali būti, bet nereikėtų atmesti mokymosi sutrikimų. Specialistai pabrėžia, kad anksti pastebėti ženklai leidžia vaikui laiku gauti pagalbą, o tai gali ne tik palengvinti mokymąsi, bet ir sustiprinti jo pasitikėjimą savimi.

 

Kai mokymasis reikalauja daugiau pastangųAnxious,Scared,Little,Caucasian,Teenager,Junior,Teen,School,Girl,Child

 

Mokymosi sutrikimai – tai neurologiniai sunkumai, turintys įtakos akademiniams gebėjimams. Dažniausiai minimi skaitymo, rašymo ir matematikos mokymosi sutrikimai – disleksija, disgrafija ir diskalkulija. Svarbu suprasti, kad šie sunkumai nėra susiję su vaiko intelektu ar motyvacija. Daugelis vaikų, patiriančių tokių iššūkių, gali būti smalsūs, kūrybiški ir gabūs kitose srityse. Neuromoksliniai tyrimai rodo, kad jų smegenys informaciją apdoroja kitaip. JAV ir Europoje atlikti funkcinio magnetinio rezonanso tyrimai atskleidė, kad disleksiją turinčių vaikų smegenyse skaitant aktyvuojamos kitokios sritys nei įprastai. Dėl to tekstą iššifruoti jiems reikia daugiau pastangų ir laiko.

 

Raudonos vėliavėlės

 

Žemiau pateikiame septynis ženklus, į kuriuos visada verta atidžiau atkreipti dėmesį, nes jie gali išduoti mokymosi sutrikimus.

 

1 Skaityti sekasi sunkiau nei bendraamžiams. Vaikas gali skaityti lėtai, painioti raides, praleisti žodžių dalis arba sunkiai suprasti perskaitytą tekstą. Neretai skaitymas itin vargina, todėl pradeda jo vengti. Tarptautinės disleksijos asociacijos duomenimis, disleksija gali pasireikšti maždaug 5–10 % žmonių. Ji dažniausiai išryškėja pradėjus mokytis skaityti pradinėse klasėse.

 

2 Rašymas tampa tikru išbandymu. Kai kuriems vaikams daug įtampos kelia rašymo užduotys. Jų rašysena gali būti sunkiai įskaitoma, tekstuose pasitaiko daug klaidų, o ilgesni sakiniai reikalauja didelių pastangų. Kartais sudėtinga net nurašyti tekstą nuo lentos. Specialistai pažymi, kad disgrafija gali būti susijusi ne tik su kalbos apdorojimo ypatumais, bet ir su smulkiosios motorikos bei koordinacijos sunkumais. Todėl rašymas vaikui – fiziškai ir protiškai sudėtingesnis procesas.

 

3 Matematinės užduotys kelia daug painiavos. Jeigu vaikui nuolat sunku suprasti net paprastus matematinius veiksmus, tai gali būti diskalkulijos požymis. Tokie mažieji sunkiai įsimena daugybos lentelę, painioja matematinius ženklus ar sunkiai suvokia skaičių seką. Moksliniai tyrimai rodo, kad diskalkulija gali pasireikšti maždaug 3–7 % vaikų. Šie sunkumai pastebimi jau pradinėse klasėse.

 

4 Sunku susikaupti atliekant užduotis. Kai kuriems vaikams mokymosi procesą apsunkina dėmesio išlaikymas. Jie greičiau pavargsta, sunkiau seka mokytojo instrukcijas, dažniau pameta užduoties esmę. Psichologai pastebi, kad mokymosi sutrikimai kartais gali pasireikšti kartu su dėmesio reguliavimo sunkumais. Vaikui sudėtinga ilgiau išlaikyti dėmesį ar nuosekliai atlikti užduotis.

 

5 Mokymasis užtrunka daug ilgiau. Tėvai neretai pastebi, kad namų darbus atžala daro gerokai ilgiau nei bendraamžiai. Netgi nedidelė užduotis gali pareikalauti daug laiko, nuolatinės suaugusiųjų pagalbos ir didelių pastangų. Harvardo universiteto edukologų tyrimai rodo, kad nuolatinės akademinės nesėkmės gali mažinti mokymosi motyvaciją ir skatinti nusivylimą savimi.

 

6 Vaikas pradeda vengti mokyklos ar užduočių. Kai mokymasis nuolat kelia įtampą, vaikas gali pradėti jo vengti. Kartais tai pasireiškia nenoru ruošti pamokas, kartais – skundais pilvo ar galvos skausmu prieš mokyklą. Vaikų psichologai pabrėžia, kad tokios reakcijos susijusios su patiriamu stresu ir baime suklysti.

 

7 Silpsta pasitikėjimas savimi. Ilgainiui nuolatiniai mokymosi sunkumai gali paveikti savivertę. Vaikai kartais pradeda sakyti, kad jiems nepavyks, bijo atsakinėti klasėje ar lygina save su bendraamžiais. Europos mokinių psichologinės gerovės tyrimai rodo, kad mokymosi sunkumų patiriantys vaikai dažniau susiduria su žemesne saviverte ir didesniu nerimu mokykloje.

 

Ankstyvos pagalbos svarba

 

Specialistai sutaria, kad anksti pastebėti mokymosi sunkumai leidžia vaikui gauti tinkamą pagalbą dar tada, kai mokymosi įgūdžiai tik formuojasi. Tyrimai rodo, kad vaikai, kuriems pagalba suteikiama pradinėse klasėse, dažniau pasiekia geresnių akademinių rezultatų ir patiria mažiau streso mokykloje.

 

Pagalbos gali suteikti pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai, specialieji pedagogai, logopedai ar vaikų psichologai. Jie gali įvertinti vaiko stiprybes, nustatyti mokymosi ypatumus ir pasiūlyti tinkamas mokymosi strategijas.

 

Kasdienėje aplinkoje tėvai taip pat gali padėti atžalai lengviau susidoroti su mokymosi iššūkiais. Specialistai pataria užduotis skaidyti į mažesnes dalis, daryti trumpas pertraukas mokantis, girti už pastangas ir palaikyti ryšį su mokytojais.

 

Autorė Jūratė Survilė