Kaltės jausmas nemalonus ir norisi jo nepatirti, bet… artimuose santykiuose kaltė gali pasitarnauti. Kiekviena moteris žino, kad vyras, kuris jaučiasi kaltas, labiau tvarkosi namuose, neprašytas išplauna indus ir pan. Jeigu vaikai jaučiasi kalti, jie labiau klauso tėvų, laiku eina miegoti ir neatsikalbinėja. Tai gal viskas nėra taip blogai, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio…

 

santykiai

6 manipuliacijos su kaltės jausmu būdai santykiuose:

 
  • Vaiko kaltės jausmas prieš tėvus. Kaltės jausmą, anot Senojo Testamento, atsinešame jau gimdami. Tikriausiai todėl nenuostabu, kad jis mus nuolat lydi nuo mažų dienų ir žilos senatvės. Vaikas yra kaltas, kad motina po gimdymo nebegali ilgai miegoti, kad ji daug valgo, kad atsisakė karjeros dėl šeimos. Net šiuolaikinės, emancipuotos ir inteligentiškos moterys, kurios išvengia tokių kaltinimų, neišvengia priekaištų savo vaikams: „Berniukai taip nesielgia…“, „Juk tu esi gera mergaitė, kaip tu galėjai…“, „Mane skaudina, kad tu…“, „Kai buvau tavo amžiaus…“. Tai manipuliacija kaltės jausmu, kurią naudoja tėvai prieš vaikus, kad galėtų juos kontroliuoti. Šis metodas grindžiamas tėvų arogancija, nes jie neva žino, kaip gyventi geriau ir kaip veikia pasaulis.
 
  • Tėvų kaltės jausmas prieš vaikus. Vaikai greitai mokosi iš suaugusiųjų ir tėvai netrukus pajunta, kad nepateisina mažųjų lūkesčių. Tai vienas iš mėgstamiausių vaikų būdų manipuliuoti tėvais: „Petriukas turi naują kuprinę, kompiuterinį žaidimą ir moderniausią transformerį, o aš – ne. Tikriausiai esu blogas vaikas ir to nenusipelniau“. Tai vaikiškas būdas bausti tėvus. Dažniausiai manipuliuoti pradedama, norint atkeršyti, noro sukelti kitam skausmą.
 
  • Kaltės jausmas prieš mylimąjį. „Jeigu tu mane mylėtum, nupirktum man automobilį…“, „Mylinčios žmonos nebijo išleisti savo vyrų į žvejybą…“ – taip manipuliuoja mylimieji vienas kitu. Staiga paaiškėja, kad meilė priklauso nuo tam tikro elgesio ir ją reikia užsitarnauti. Šioje situacijoje mes smerkiame, baudžiame kitą asmenį, nes jų požiūris, įsitikinimai ir pasaulio įsivaizdavimas neatitinka mūsiškio. Tai labai rizikingas būdas manipuliuoti – apkaltintasis gali prieiti išvadą: „Kadangi aš jau nenupirkau automobilio, tai gal man ji iš tikrųjų nelabai patinka?“. Radęs pasiteisinimą jis pasijaus geriau, tačiau kažin ar geriau jausis tas, kuris, manipuliuodamas su kaltės jausmu, siekė sau naudos.
 
  • Seksualinio pobūdžio kaltės jausmas. Jis kyla, kai nesutampa įsivaizdavimas, koks turėtų būti seksas ir skirtingo požiūrio į intymius santykius. Kiekvienas asmuo santykiuose gali būti kaltintojas ir apkaltintasis. Tarkime, žmona yra prieš oralinį seksą. Ji yra kaltintoja: „Jis yra iškrypęs“, o vyras ją apkaltina tuo, kad: „Ji manęs nemyli, nes nėra pasirengusi padaryti viską dėl manęs“. Priežasčių kaltinti kitą ir gailėtis savęs gali būti įvairių: nuo impotencijos, anorgazmijos, frigidiškumo, seksualinio pobūdžio kompleksų. Kartais problemą galima išspręsti, kreipiantis į specialistus, o ne pasyviai kaltinant vienas kitą.
 
  • Socialinio pobūdžio kaltės jausmas. Tai tiesiogiai susiję su kitų vertinimu. Pasireiškia tuo, kad mes negalime išpildyti kitų žmonių norų, nepateisiname jų lūkesčių, ir tie kiti žmonės tai kažkaip parodo. Dėlto, kad nesame pakankamai sąmoningi ir suprantingi, atsiranda žema savivertė, kamuoja prasta nuotaika. Pavyzdžiui, visi draugai turi automobilius, o jūs – ne. Automobilis jums nėra būtinas, nes gyvenate mieste ir visur galite nuvažiuoti viešuoju transportu. Tačiau atsidūrus kitoje situacijoje, pavyzdžiui, tarp priemiesčių gyventojų, galite pasijausti nevykėliu, nes neturite mašinos. Kitas pavyzdys: žmona skatina vyrą dirbti daugiau, vyras jos klauso tam, kad žmona galėtų daugiau išleisti savo reikmėms. Galiausiai suprantame, kad gyvenime nėra jokio džiaugsmo gyvenime!
 
  • Savęs kaltinimas. Tai pati sunkiausia kaltės forma. Mes baudžiame save už praeities veiksmus, remdamiesi dabartiniu supratimu apie pasaulį. Mes norite pataisyti praeitį ir kaltiname save, kad negalite to padaryti. „Mano mergina mirė, todėl aš neturiu teisės užmegzti santykių su kitomis moterimis“, „Aš turiu nesantuokinį vaiką, nesu verta padoraus vyro“, „Dėl manęs tėvai išsiskyrė, todėl aš geriau niekur neisiu iš namų“. Šią kaltės formą sunkiausia įveikti net su psichologo pagalba.