Mokslininkų manymu, pasaulinės krizės kontekste žmonėms emocijos yra reikšmingesnės nei bet kada anksčiau. Ilgokai trukę apribojimai ne tik sužadino ne pačius šviesiausius jausmus, bet ir privertė labiau įsigilinti į išgyvenimus. Mat šie daro įtaką gyvenimo kokybei, darbingumui, santykių dinamikai, net kūno ligoms. Nors nuo seno žinoma, kad tai, kas sukasi galvoje, ilgainiui paveikia ir tam tikras organizmo struktūras, tačiau tik palyginti neseniai kūnas pradėtas vertinti kaip emocijas atspindintis žemėlapis.

 

emocijos

Holistinis požiūris pagal ajurvedą

 

Daugelis senųjų Rytų filosofijų teigia, kad fizinis kūnas nėra atsietas nuo jausmų ir minčių. Šių dviejų lygiaverčių žmogaus esybę sudarančių elementų nė neįmanoma atskirti, nes gyvas organizmas veikia kaip puikiai suderintas mechanizmas, kurio kiekviena dalelė priklausoma nuo visų kitų ir pati daro įtaką visai sistemai. Ajurvedos tradicijoje įtvirtintas holistinis požiūris. Tad teigiama, jog įvairūs negalavimai ar nemalonūs pojūčiai atsiranda tuomet, kai pažeidžiamas vientisumas. Todėl šie sutrikimai šalinami ne gydant konkretų organą ar struktūrą, o visą žmogų – jo kūną, protą ir emocijas. Šiame kontekste pagrindinėmis negalavimo priežastimis paprastai įvardijama netinkama gyvensena, blogi įpročiai (fiziniai ir emociniai) bei stresas. Vienas specifinis ajurvedos principas gerokai skiriasi nuo kitų rytietiškų filosofijų. Sveikata čia pirmiausia pripažįstama kaip fizinio kūno dermė. Tai reiškia, kad daugelis sutrikimų, vadovaujantis ajurvedos principais, gali būti pašalinami subalansuojant gyvenimo būdą, laikantis dienos režimo ir individualaus mitybos plano. Net nurodomi konkretūs veiksmai, kuriuos žmogus turi atlikti norėdamas atkurti natūralią fizinio kūno dermę. Keltis, pagal ajurvedą, derėtų 6–7 val. ir dieną pradėti stikline šilto vandens su citrina. Tuomet atlikti mankštą, meditaciją, masažą ir nusiprausti po tekančiu vandeniu. Valgyti būtina nustatytomis valandomis ir tik organizmui palankius produktus. Vakare rekomenduojama pasivaikščioti ir nakties miegui pradėti ruoštis apie 21 val. Teigiama, kad toks režimas padeda subalansuoti medžiagų apykaitą bei atliekų šalinimą iš organizmo. Sklandžiai veikiant kūnui kuriamas teigiamas jausmų ir proto būvis. Štai tuomet žmogus tampa harmoningas, laimingas ir sveikas. Kitaip tariant, kontroliuojant kūną perimama ir psichikos (ar dvasinių) procesų kontrolė. O jeigu tai kontroliuojama, vadinasi, galima ne tik gydyti jau esamus negalavimus, bet ir efektyviai išvengti naujų.

 

Kūno psichologija

 

Štai tokia Rytų išmintis užrašyta prieš daugiau nei 5000 metų. Ja remiantis žmogus turėtų gyventi be kūno ir proto įtampos bei nuolatinių pastangų tapti laimingam. Šią idėją, tiesa, kiek patobulintą ir pritaikytą šiuolaikiniam kontekstui, prieš kelis dešimtmečius vėl iš naujo iškėlė kūno psichoterapeutai. Kitaip nei psichologai, šie specialistai su pacientais ne tik kalbasi, bet ir stebi jų kūno reakcijas. Kūno psichoterapijoje naudojamas taikomosios kineziologijos metodas – raumenų testavimas. Viena pagrindinių taikomosios kineziologijos taisyklių teigia, kad kūnas pasąmoningai žino visus atsakymus apie negalavimų priežastis. Tik reikia mokėti užduoti klausimus. Teigiama, kad visi vidaus organai turi juos atitinkančius raumenis, o jeigu organas negaluoja, su juo susijęs raumuo irgi silpsta. Kūno psichoterapijoje raumenų testavimas atliekamas užduodant klausimus ir stebint raumens reakciją. Pavyzdžiui, jeigu pacientui sakant „tėvai mane besąlygiškai myli“, peties raumuo (nuo jo paprastai pradedama testuoti) spaudžiamas nesipriešina, vadinasi, žmogus greičiausiai sako tai, kuo pats netiki. Kitaip tariant, vyksta vidinis konfliktas, kurio jis pats negali sąmoningai identifikuoti. Tad tiesiog stengiasi save nuraminti, suteikti sau laimės ar sumažinti įtampą tenkindamas išorinius poreikius. Štai taip atsiranda valgymo sutrikimai, priklausomybės ar kiti neharmoningi gyvenimo aspektai. Tam tikra prasme kūno psichoterapija – atvirkštinė ajurveda. Mokslininkai šį metodą aiškina kaip neuronų jungčių aktyvavimą ir atkūrimą. Atkūrus ar iš naujo sukūrus galvos smegenyse tam tikras neuronines jungtis, psichika ir kūnas atsipalaiduoja. Mat kūnas turi emocinę atmintį. Tad visos užslopintos emocijos palieka gilių pėdsakų. Dėl įvairių emocinių stabdžių organizmas įsitempia. Ir šioji įtampa kartais būna tokia stipri, kad net sutrikdo kraujotaką, hormonų ar vidaus organų veiklą.

 

Svarbiausias įrankis – emocijų pažinimas

 

Manoma, kad žmogus kiekvieną akimirką patiria bent 4 skirtingas emocijas. Tiesa, daugelio jų poveikis trumpalaikis – nuo 15 min. iki 8 val. Nuo šių jausminių impulsų priklauso gebėjimas reaguoti į aplinką. Psichologų manymu, iš viso egzistuoja apie 400 emocijų. Tačiau žmogus per gyvenimą patiria tik trečdalį jų, o atpažįsta ir geba tiksliai įvardyti pačias stipriausias. Žymus amerikiečių psichologas dr. Carrollas Izardas išskyrė 12 pagrindinių emocijų: susidomėjimą, džiaugsmą, nustebimą, meilę, liūdesį, pyktį, pasišlykštėjimą, panieką, baimę, gėdą, sumišimą ir kaltę. Mat jos pačios intensyviausios, iš jų gali būti kildinamos visos kitos. Pasauliui žinomus kelis šimtus skirtingų emocijų gali paskatinti bet koks įvykis, susitikimas, prisiminimas ar paprasčiausiai spontaniškai kilusi mintis. Deja, paklausti, kaip šiuo metu jaučiasi, 92 % amerikiečių atsako „gerai“. Tačiau, kai apklausų organizatoriai paprašo jų šį „gerai“ apibūdinti, daugelis negeba to padaryti. Nustatyta, kad net 48 % žmonių svetimus jausmus identifikuoja geriau nei savuosius. Ohajo universiteto (JAV) mokslininkai mano, kad taip yra, nes žmogus emocijas dažniausiai atskiria analizuodamas veido mimikas. O savęs stebėti veidrodyje visą laiką, deja, neįmanoma. Tačiau yra kitų būdų įvertinti tikruosius ir ilgalaikius savo išgyvenimus. Tam vėlgi pasitarnauja kūno pojūčiai. Deja, neretai tai skausmas. Kūno psichoterapeutai kiekvienam, kurį kamuoja koks nors fizinis skausmas, pataria savęs nuoširdžiai paklausti, kam šis negalavimas yra reikalingas. Taip, būtent reikalingas. Mat fizinis skausmas ar kitoks ryškus pojūtis – tarsi signalas, kad žmogus nenori dalytis jausmais su kitais arba tiesiog trokšta didesnio aplinkinių dėmesio. Kiekviena organizmo sistema siunčia savus pranešimus. Kokius?

 
  • Galva atsakinga už informacijos priėmimą. Tad slopinant jausmus, kilusius dėl tam tikrų aplinkybių ar išorinių veiksnių, kyla įtampa ir prasideda galvos skausmas. Teoriškai tiek nedidelis galvos skausmas, tiek ir migrena ar galvos augliai susiję su savęs ribojimu, draudimu jausti.
 
  • Jeigu vargina negalavimai pečių srityje, tai rodo konfliktus (netgi netiesioginius) su tėvais. Taip pat kaklo ir pečių skausmas praneša apie realizacijos stygių. Tokių skausmų patiria žmonės, kurie gyvenime užsiima netinkama, primesta veikla, jaučia spaudimą iš artimiausios aplinkos atitikti tam tikrą standartą.
 
  • Krūtinės sritis susijusi su meile sau. Jeigu žmogus savęs nemyli, nepriima savęs su visais asmenybės aspektais, kamuoja tiesioginis širdies skausmas, sunkumas krūtinėje. Tai našta, kurią sukuria neišpildyti norai ir suvaržyta laisvė būti savimi.
 
  • Skrandžio, žarnyno, juosmens sritis susijusi su vertybėmis. Jeigu žmogus gyvena nepaisydamas jam svarbių nuostatų, nuolat kamuoja virškinimo trakto negalavimai. Jis tarsi negeba suvirškinti tikrovės.
 
  • Klubų, kryžkaulio zona, moterų ir vyrų lytinių organų, mažojo dubens sritys susijusios su meile vaikams, pakantumu. Jeigu tėvystė yra sunki našta, skausmas ar kraujotakos sutrikimai gali tapti sunkių ligų priežastimi.
 
  • Kojos atsakingos už veikimą ir tikslų įgyvendinimą. Dešiniojo kelio problemos išduoda, kad žmogui skaudu, jog jo nemyli taip, kaip norėtų, o kairiojo – kad jis negali leisti sau mylėti taip, kaip nori. Jeigu kyla čiurnų problemų, vadinasi, negeba džiaugtis materialinėmis gėrybėmis, o jei kažkas negerai padams – asmuo junta finansinio nestabilumo baimę.
 

Tai labai paviršutiniškas emocinius išgyvenimus ir psichologines problemas išduodančių kūno taškų žemėlapio vertinimas. Visgi jis padeda perskaityti tai, ką apie psichiką žino kūnas. Mat šį žinojimą sąmonė neretai blokuoja, stengdamasi apsaugoti protą nuo dvasinio skausmo.