Mados pasaulio keistenybės ir aprangos dizainerių kūrybiškumas stebina kiekvieną sezoną. Nepaisant to, kiekviena neįprasta tendencija turi gerbėjų. Taip buvo ir Antikoje, ir Viduramžiais. Tai rodo ir pasakojimai apie prieštaringai vertinamas, tačiau savo laiku labai populiarias mados tendencijas. Štai keletas įdomybių apie istorinius žmonių kostiumus.

 

mada

6 įdomūs ir intriguojantys faktai iš mados istorijos:

 

  • Karalienės Elžbietos I laikų apykaklės tapo gyvūnų antkaklių prototipu. Apykaklės, kurios atrodė taip tarsi galva būtų padėta ant lėkštės, buvo madingos XVI amžiuje, valdant karalienei Elžbietai I. 1960 metais gydytojas Frankas L. Johnsonas atkreipė dėmesį į tai, kad dėvinti tokią apykaklą praktiškai neįmanoma pasukti galvos, todėl pagal jų pavyzdį sukūrė antkaklius gyvūnams, kurie naudojami pooperaciniu laikotarpiu.

 

  • Perukai tapo madingi, kad paslėptų sifilio epidemijos padarinius. XVI – XVII amžiais Europą siaubė sifilio epidemija. Todėl grožio etalonu tapo ilgi plaukai, vešlūs ūsai ir barzdos, kurie rodė gerą sveikatą. Plikė reiškė sergantį organizmą, todėl žmonės pradėjo gėdytis per daug retų ir lėtai augančių savo plaukų. O tie, kurie sirgo šia liga, buvo priversti savo trūkumus slėpti po perukais ir drabužiais.

 

  • Egiptiečiai ant galvos nešiojo aliejaus pripildytus kūgelius, kad drėkintų plaukus ir kūną. Senovės egiptiečiai daug žinojo apie rūpinimąsi savimi – jie sugalvojo, kaip sugarbanoti plaukus, naudojant molį, ir išrado pirmuosius kvepalus. Egiptietės garsėjo dar ir tuo, kad ant galvos nešiodavo pritvirtintą kūgelį su aromatiniais vaškais. Saulėje vaškai pradėdavo tirpti ir pamažu padengdavo plaukus ir kūną kvapnia plėvele.

 

  • Vyrų lytinių savybių akcentavimas. Iš pradžių kelnių antukas buvo išrastas apsaugai, bet vėliau jis tapo svarbiausiu aprangos akcentu. Riterių aprangoje jis itin ryškus XVI amžiuje – tai buvo vienas iš stiprybės simbolių. Iš riterių ši detalė persikėlė į karalių ir didikų aprangą. Norint išlaikyti formą, buvo naudojami keli audinio sluoksniai, piniginės, monetos arba kiti smulkūs daiktai. Norint atkreipti dėmesį į šią dalį, ji būdavo išsiuvinėjama auksiniais siūlais ir papuošiama brangakmeniais.

 

  • Brangios aukštų šukuosenų šukos padėjo išvengti utėlių ir blusų. Labai didelės ir įmantrios šukuosenos, kurios buvo madingos XVIII amžiaus pabaigoje, kėlė daug sunkumų, norint jas prižiūrėti. Tokių plaukų paprastai neištrinksi ir neiššukuosi, kai ant galvos yra laivo modelis, gėlės vazoje ar paukštis. Tokios šukuosenos buvo nešiojamos ilgą laiką, todėl nenuostabu, kad ilgainiui užsiveisdavo blusų ir utėlių. Tokiems plaukams šukuoti buvo išrastos specialios lazdos – šukos, kurios nepažeisdamos šukuosenos, išvaikydavo vabzdžius.

 

  • Atviros korėjiečių suknelės. Nuo XVII iki XX amžiaus pradžios vyravo neįprasta moterų mada. Žinoma, ne visos moterys dėvėjo kostiumus su atviromis krūtimis, kurie buvo tautinio kostiumo dalis. Kartais ant tokių suknelių dėvimos pelerinos, vadinamos „Jeogori”. Atviras kostiumas buvo dėvimas namuose ir viešumoje, viena iš jo reikšmių yra motinystės ženklas. Dėvint tokią apranga patogu žindyti krūtimi ką tik gimusius vaikus. Anuomet motinystė ir žindymas buvo laikyti pasididžiavimo vertais dalykais.