Finansinis stabilumas – vienas svarbiausių suaugusio žmogaus gyvenimo tikslų. Vis dėlto pasiekti ir išlaikyti jį sekasi toli gražu ne visiems vienodai. Ekspertai teigia, kad mūsų santykį su pinigais lemia ne vien išsilavinimas, profesija ar įdėtos pastangos. Ne mažiau svarbus ir mūsų finansinis asmenybės tipas – tai, kaip instinktyviai priimame su pinigais susijusius sprendimus: ar lengvai leidžiame, ar linkę taupyti, ar drąsiai investuojame, ar bijome finansinių rizikų.

 

TaupytojasHuman,Head,Made,By,100,Dollar,Banknotes.,Idea,To,Earn

   

Kai kurie žmonės iš prigimties linkę kaupti – ne tik pinigus, bet ir daiktus, net jei šie jau seniai nereikalingi. Nors tik nedidelė jų dalis gali susidurti su rimtomis kaupimo problemomis, tokiomis kaip obsesinis-kompulsinis sutrikimas, polinkis į kaupimą dažniausiai pasireiškia per atsargų, drausmingą požiūrį į finansus. Taupytojai nuosekliai kaupia lėšas dažnai net neturėdami aiškaus tikslo, kur šiuos pinigus išleis. Vengia impulsyvių ar perteklinių pirkinių, mielai naudojasi akcijomis, nuolaidomis, o kai kuriose šalyse – net kuponų sistemomis (pavyzdžiui, JAV). Finansinė drausmė tampa jų gyvenimo būdu. Tačiau perdėtas taupymas gali pakenkti gyvenimo kokybei. Nuolatinis noras sutaupyti kiekvieną centą kelia stresą, riboja galimybes mėgautis pomėgiais ar kokybišku poilsiu. Kai kurie taupytojai netgi aukoja socialinius ryšius, t. y. vengia pramogų, švenčių ar kritikuoja kitų laisvesnį požiūrį į pinigus.

 

Patarimas. Taupykite protingai – ne gyvenimo džiaugsmo sąskaita. Santaupos turėtų būti priemonė tikslams pasiekti: įsigyti ką nors svarbaus, keliauti, investuoti ar sukurti finansinę pagalvę ateičiai. Specialistai rekomenduoja kas mėnesį atsidėti 10–15 % pajamų – to visiškai pakanka, kad užsitikrintumėte saugesnę finansinę ateitį.

 

Išlaidautojas

 

Tai visiška taupytojo priešingybė. Išlaidautojai pinigus leidžia impulsyviai, dažnai vedami emocijų, o ne realių poreikių. Jie ieško greito pasitenkinimo, kurį suteikia naujas pirkinys, tačiau šis džiaugsmas dažnai trunka neilgai – jį greitai pakeičia kaltės jausmas. Daugelis išlaidautojų patenka į užburtą ratą: išlaidos – kaltė – kompensacinis pirkimas. Norėdami numalšinti nemalonius jausmus, vėl griebiasi to, kas padeda trumpam pasijusti geriau – apsipirkimo. Dažnai tai reiškia spontanišką kelionę į prekybos centrą ar valandų valandas internetinėse parduotuvėse. Šio tipo žmonėms būdingas nestabilus santykis su pinigais. Dažnai neturi santaupų, gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo – ir tai nepriklauso nuo pajamų dydžio. Net didesnės pajamos neišsprendžia problemos: kuo daugiau uždirbama, tuo daugiau išleidžiama, nes didėja poreikiai ir noras įsigyti vis brangesnių daiktų. Specialistai pastebi, kad išlaidautojai dažnai yra patyrę tam tikrą nepriteklių ar ribojimą ankstesniuose gyvenimo etapuose. Pradėję uždirbti daugiau, nesąmoningai stengiasi tai kompensuoti – dovanodami sau tai, ko trūko anksčiau. Deja, toks gyvenimo būdas retai atneša ilgalaikį pasitenkinimą.

 

Patarimas. Norint išeiti iš išlaidavimo ciklo, svarbu išmokti planuoti savo biudžetą ir sąmoningai riboti spontaniškus pirkinius. Padeda kelios paprastos taisyklės: neiti apsipirkti alkanam ar blogos nuotaikos; atpažinti situacijas, kurios skatina išlaidauti, ir jų vengti; rasti kitų būdų patirti džiaugsmą ar nusiraminti, pavyzdžiui, sportas, kūryba, meditacija, gamta, bendravimas su artimaisiais.

 

Uždarbiautojas

 

Uždarbiautojams finansinė laisvė tampa vieninteliu gyvenimo tikslu. Jie siekia kuo didesnių pajamų tikėdami, kad būtent pinigai yra laimės ir sėkmės garantas. Tačiau ne veltui sakoma, kad visų pinigų neuždirbsi. Visada atsiras kažkas, kas uždirba daugiau, visada bus galimybių dar padidinti pajamas. Šis nuolatinis siekis „dar šiek tiek daugiau“ gali tapti savotiškais spąstais – gyvenimas ima suktis vien tik apie darbą ir pinigus. Daugelis uždarbiautojų taip įsitraukia į „pinigų kalimą“, kad apleidžia kitas svarbias gyvenimo sritis: nukenčia santykiai su artimaisiais, nes trūksta dėmesio ir laiko kartu; suprastėja sveikata dėl nuolatinio nuovargio ar perdegimo; išblėsta pomėgiai, džiaugsmas ir prasmės jausmas.

 

Nors siekti didesnių pajamų nėra blogai, svarbu nepamiršti, kad pinigai nėra tikslas savaime – jie yra priemonė kurti visavertį gyvenimą.

 

Patarimas. Neužmirškite kitų gyvenimo sričių. Naudokite savo uždirbtus pinigus tam, kad pagerintumėte gyvenimo kokybę – maitinkitės sveikai, rūpinkitės sveikata, investuokite į komfortišką buitį ir kokybišką poilsį, leiskite laiką su šeima. Laikykitės gyvenimo balanso taisyklės: 8 val. miegui, 8 val. darbui, 8 val. laisvalaikiui ir maloniai veiklai. Šią pusiausvyrą verta pažeisti tik trumpam ir išimtinėmis aplinkybėmis. Ilgalaikis darbas po 10–12 val. per dieną gali brangiai kainuoti – kai prastėja sveikata, jokie pinigai nebekompensuoja praradimų.

 

Abejingasis

 

Abejingieji finansams teikia mažiau reikšmės nei kiti. Jų prioritetai dažniausiai slypi ne piniguose, o gyvenimo kokybėje, santykiuose, asmeninėje laisvėje ir emocinėje gerovėje. Dažniau renkasi prasmingas patirtis, o ne finansinę naudą, sąmoningai atsisakydami siekio uždirbti kuo daugiau. Tokio tipo žmonės geba pragyventi iš mažesnio užmokesčio, tenkinasi kuklesne buitimi, nemedžioja akcijų ir nestebi finansų rinkų. Vietoj to renkasi laiką su šeima, keliones, hobius ar poilsį. Nevertina materialių daiktų ar socialinio statuso taip, kaip daugelis – jiems kur kas svarbesni žmonės, sveikata ir laikas. Kai kurie jų netgi nusprendžia visai nedirbti, jei turi finansinę paramą iš partnerio ar artimųjų. Toks požiūris išties gali būti atpalaiduojantis ir gyvybiškai svarbus pusiausvyrai, tačiau specialistai įspėja apie galimus pavojus. Ilgainiui abejingasis gali tapti finansiškai priklausomu nuo kitų, o tai sumažina savarankiškumą ir atsparumą pokyčiams (netekus darbo, išsiskyrus ar susidūrus su nenumatytomis išlaidomis). Taip pat rizikuojama nepakankamai pasiruošti ateičiai ar nenumatytiems iššūkiams.

 

Patarimas. Net jei finansai nėra jūsų pomėgis, naudinga laikytis pagrindinių atsakingo elgesio principų: planuokite išlaidas ir turėkite bent dviejų mėnesių santaupų juodai dienai; siekite bent dalinės finansinės nepriklausomybės, kad nepriklausytumėte nuo kitų žmonių sprendimų ar paramos; investuokite į save – mokykitės, tobulėkite, kad prireikus galėtumėte lengvai prisitaikyti prie besikeičiančių gyvenimo aplinkybių.

 

Lošėjas

 

Lošėjo tipo žmonės pinigus mato ne tik kaip priemonę poreikiams patenkinti, bet ir kaip galimybę patirti nuotykių, įspūdžių. Jų finansinius sprendimus dažnai lydi rizika – jie nori greitai praturtėti, laimėti, investuoti drąsiai ir gauti kuo didesnę grąžą. Nors lošėjai neretai gerai uždirba, didžioji dalis pinigų išeina itin greitai – neretai neapgalvotai. Kalbame ne tik apie vienkartines pramogas, tokias kaip pasiplaukiojimas jachta, brangios vakarienės ar spontaniškos kelionės, bet ir apie impulsyvius, dažnai brangius pirkinius sau ar net kitiems. Lošėjo bruožai ypač ryškūs tuomet, kai pinigai ateina lengvai, pavyzdžiui, laimėjus loterijoje, gavus paveldėjimą ar netikėtą premiją. Deja, tokie lengvai atėję pinigai dažnai taip pat lengvai ir išeina, o lošėjas patenka į pavojingą ciklą – praradęs turtą, bando kuo greičiau jį atgauti, kartais net rizikuodamas pernelyg stipriai. Toks elgesys gali nuvesti į priklausomybę nuo lošimų, abejotinas investicijas ar net nelegalius finansavimo būdus.

 

Patarimas. Svarbiausia – suprasti riziką ir gebėti įvertinti ilgalaikes pasekmes. Jei trūksta finansinio raštingumo, verta pasikonsultuoti su finansų specialistu, kuris padės įvesti aiškią struktūrą į pinigų valdymą. Rekomenduojama: riboti spontaniškus, emocijomis pagrįstus pirkinius; atsisakyti pramogų, jei jos kelia pavojų jūsų finansiniam saugumui; skirti dėmesio tvariems finansiniams sprendimams: taupymui, investavimui, saugumo fondo formavimui.

 

Svarbu suvokti, kad pinigai – tai ir apsauga, ne tik laisvė. Jie gali būti reikalingi sveikatai, nelaimės atveju, netekus darbo ar turto. Tvarus santykis su pinigais leidžia patirti ne tik trumpalaikį džiaugsmą, bet ir ilgalaikį saugumą.

 

Nerimautojas

 

Nerimautojais dažniausiai ne gimstama, o tampama. Šį finansinį tipą formuoja gyvenimo patirtys, ypač ankstyvojoje vaikystėje. Žmonės, kurie augo jausdami nepriteklių ar nesaugumą, neretai ir suaugę jaučia nuolatinę įtampą dėl pinigų, net jei jų objektyviai pakanka. Nerimautojams būdinga baimė prarasti darbą, baimė netekti santaupų, nerimas dėl to, ar pavyks išgyventi iki kitos algos. Net ir esant stabiliai finansinei situacijai gali jaustis nesaugiai. Tokie žmonės dažnai per daug domisi finansinėmis naujienomis, nuolat ieško galimybių papildomai užsidirbti, bet vietoj ramybės tai neretai sukelia dar daugiau streso. Specialistai pabrėžia, kad finansinis nerimas ne visuomet kyla vien iš realios pinigų stokos. Dažnai jį maitina ir kiti psichologiniai veiksniai: nestabilūs santykiai su tėvais, žemas pasitikėjimas savimi ar partneriu, neapibrėžti gyvenimo tikslai, motyvacijos stoka ar žema savivertė.

 

Patarimas. Pirmiausia vertėtų realistiškai įsivertinti savo finansinę padėtį – ar tikrai yra pagrindo nerimui? Jei pajamų trūksta, ieškokite būdų, kaip sumažinti išlaidas, uždirbti daugiau, pradėti taupyti, net nedidelėmis sumomis. Net ir nedidelės santaupos stiprina saugumo jausmą. Taip pat svarbu suprasti, kad pinigų kiekis neapsprendžia jūsų asmeninės vertės. Ši žinia ypač svarbi jaunam žmogui, kuris dar tik mokosi susigaudyti finansų pasaulyje – su patirtimi ateina ir stabilumas. O jei nerimas tampa nuolatiniu palydovu, verta kreiptis į psichologą ar finansų konsultantą, kuris padės į situaciją pažvelgti racionaliau.

 

Verta žinoti

 
  • Finansinis raštingumas nėra įgimtas – jis formuojasi per patirtį ir žinias. Dėl to verta nebijoti kreiptis į specialistus, o prireikus – apsilankyti asmeninėje konsultacijoje banke.
  • Taupyti turėtų kiekvienas, neatsižvelgiant į finansinį asmenybės tipą. Gyvenimo aplinkybės gali greitai pasikeisti, todėl bent minimalių santaupų reikėtų turėti visiems.
  • Visuomet turėkite šiek tiek grynųjų pinigų – namuose, automobilyje ar piniginėje. Jie gali būti itin naudingi sutrikus elektroninei bankininkystei ar atsiskaitymo sistemoms.
  • Jei santykiai su pinigais kelia stresą, rekomenduojama perskaityti Morgano Houselio knygą „Pinigų psichologija“ – ji padeda suprasti, kaip mūsų emocijos ir patirtys veikia finansinius sprendimus.

 

Autorė Laima Samulė