Vėlyvą rudenį, kai šalta, šlapia ir nyku, dauguma pasijunta vienišesni negu kitais metų laikais. Keistas sutapimas, kad būtent tada (lapkričio 25 dieną) pasaulyje minima senbernių arba vienišų žmonių diena. Krikščionys tiki, kad juos globoja šv. Kotryna – IV amžiaus kankinė. Šventoji buvusi labai graži, skaisti ir išsilavinusi (kartą net nugalėjo ginčą su 50 įtakingų mokslininkų), todėl neįtiko ir buvo žiauriai nužudyta už tikėjimą. Pasakojama, kad po mirties angelai jos kūną nunešė ant Sinajaus kalno, kur vėliau buvo įkurtas moterų vienuolynas.

 

"senberniai"

Ar gali vienišumo jausmas sutrumpinti gyvenimą? Mokslininkai teigia, kad vienišumo jausmas gali sukelti ląstelių pokyčius organizme ir taip padidinti riziką susirgti ir mirti anksčiau laiko. Rizika ypač padidėja vyresnio amžiaus asmenims (nuo 60 metų). Todėl labai svarbu atsakingai vertinti vienišumo jausmą. Juk nuo jo priklauso žmonių sveikata.

 

Čikagos ir Kalifornijos universitetų tyrėjai nustatė, kad vienišumo jausmas sukelia stiprų stresą, kuris gali sumažinti baltųjų kraujo kūnelių gamybą ir taip susilpninti imuninę sistemą. Jie tyrė 141 vyresnio amžiaus asmenų senėjimą ir socialinius ryšius bei rezusų rūšies šunbeždžiones, kurios yra vienos iš socialiausių primatų.

 

Išvados parodė, kad vieniši žmonės turėjo silpnesnę imuninę sistemą, didesnę uždegimų riziką negu tie, kurie nebuvo vieniši. Jų sveikata buvo pažeidžiamesnė, nes jie jautė didesnę grėsmę. „Priešingai nei daugelis galvoja, vienišumo jausmas nėra normali senėjimo dalis ir jis ne tik paverčia gyvenimą apgailėtinu, bet ir turi rimtą poveikį fizinei ir psichinei sveikatai. Tyrimai rodo, kad daugiau nei milijonas vyresnio amžiaus žmonių nekalbėjo su draugu, kaimynu ar šeimos nariu ilgiau nei mėnesį ir, jeigu nesiimsime veiksmų, mūsų sparčiai senstanti populiacija turės dar daugiau vienišų žmonių. Visi gali padaryti šį tą, kas padėtų jiems pasijusti geriau: pabendrautų su vyresniais kaimynais, giminaičiais, draugais ne tik per šventes, bet ir visus metus“, – kalbėjo D. Britanijos labdaros organizacijos vadovė Caroline Abrahams portatui webmd.com.

 

5 patarimai, kaip įveikti vienatvę:

 

  • Vengti izoliacijos. Kai mintys apie vienatvę užvaldo, sunku net pagalvoti apie bendravimą su kitais žmonėmis, tačiau atsiribojimas nuo kitų žmonių, problemą gali dar labiau paaštrinti. Vienišumo jausmas kyla, kai žmonės nenori prisileisti kitų arčiau. Neigiamai apie save galvojantys asmenys vengia susipažinti su naujais žmonėmis, nes bijo, kad jų elgesyje, išvaizdoje ar kituose dalykuose kas nors nepatiks. Tokie asmenys patys pasmerkia save vienatvei. Atsiribojęs nuo kitų asmuo gali susidaryti klaidingą nuomonę apie save ir niekada nesužinoti, kaip iš tikrųjų jį vertintų aplinkiniai.

 

  • Būti nuolat užsiėmusiems. Vienatvės jausmas tarsi sukausto rankas ir kojas ir nesinori imtis jokios, net anksčiau mėgtos, veiklos ir darbo. Nepaisant to, tokiems žmonėms būtų ypač naudinga prisijungti prie kokios nors bendraminčių grupės (knygų skaitytojų klubas, sporto komanda, choras, sodininkų bendrija ir kitos bendruomenės, kurios turi tokių pačių pomėgių ir interesų). Įstoję į grupę, kurios veikla yra artima širdžiai, žmonės iš naujo atranda gyvenimo džiaugsmą, tobulėja, susiranda naujų draugų ir nebesijaučia tokie vieniši.

 

  • Būti geriems sau patiems. Žmonės, kurie nuolat jaučiasi vieniši, dažnai bijo prisileisti kitus arčiau. Todėl pirmiausiai jiems reikia išmokti mylėti save! Neigiamo požiūrio į save patį galima atsikratyti tik rūpinantis savimi, elgiantis su savimi labai švelniai. Iš pradžių reikia pamilti save ir galbūt net šiek tiek pakeisti dar vaikystėje susiformavusią mąstyseną. Jaučiantis atstumtais ir kritikuojamiems reikia išmokti save vertint kitaip. Tai gali būti sunku, bet kitaip niekada nepavyks atsikratyti vienišumo šleifo. Laimingi žmonės lengviau užmezga pažintis su aplinkiniais.

 

  • Siekti išsilavinimo, žinių, viskuo domėtis. Vienišumo jausmas nesvetimas daugeliui žmonių. Kartais tokiems vienišiems padeda nesijausti supratimas, kodėl kyla toks jausmas ir kad aplinkui yra daugybė tokių pačių, kaip jūs. „Kuo daugiau sužinote apie vienišumo jausmą ir kaip labai jis paplitęs, tuo mažiau jaučiatės vieniši. Sunku būti vienišam, bet dar sunkiau nesuprasti, kodėl arba jaustis taip, lyg būtumėte vieninteliai vieniši asmenys pasaulyje“, – teigia amerikietė Emily White, nusprendusi parašyti knygą apie vienatvę, kad pati labiau suprastų savo emocinę būklę.

 

  • Rasti žmogų, su kuriuo būtų galima bet kada susisiekti. Tai gali būti artimas draugas, šeimos narys, terapeutas, bet kas, su kuo būtų galima pasikalbėti apie savo situaciją. Apie vienišumo jausmą mūsų visuomenėje kalbėti nepriimtina ir nepatogu, tačiau nutylėjimas tik paaštrina problemą. Pradėjus blogai galvoti apie save, reikia išgirsti kitokią nuomonę iš šalies, geriausia iš žmogaus, kurio žodžiai leistų suprasti, kad esate vertingas.