Dauguma žino, kad prasta mityba ir per mažas fizinis aktyvumas gali pakenkti širdžiai. Tačiau širdies ligas gali kilti dėl daug daugiau priežasčių. Štai keletas dalykų, kurių reikėtų vengti, norinti išsaugoti sveiką ir stiprią širdį krūtinėje.

 

širdis

12 neįtikėtinų dalykų, kurie kenkia širdžiai:

 

  • Dantų problemos. Dantenų problemos didina širdies ligų riziką. Manoma, kad bakterijos iš pažeistų dantenų gali patekti į kraujotaką ir sukelti kraujagyslių ir kitas širdies problemas. Pas odontologą rekomenduojama lankytis kas pusę metų. Taip pat nedelsiant reikia apsilankyti, pastebėjus paraudimą arba pajutus dantenų skausmą, atsiradus bet kokiems dantų pokyčiams.

 

  • Darbas pamainomis. Darbas naktimis arba nereguliariomis valandomis didina širdies ligų riziką. Mokslininkai mano, kad toks darbas lemia paros ritmo (biologinio laikrodžio) sutrikimus, todėl gali susargdinti. Jeigu nėra galimybės dirbti įprastomis darbo valandomis, bent jau reikėtų mankštintis, sveikai maitintis ir reguliariai tikrintis sveikatą.

 

  • Transporto kamščiai. Visi, kuriems yra tekę užstrigti transporto kamščiuose, žino, kokį tai kelia stresą. Nenuostabu, kad tai net didina širdies priepuolių riziką. Didelis triukšmas kelyje taip pat yra siejamas su širdies ligomis. Jeigu kelionės piko valandomis nepavyks išvengti, galima pagerinti savijautą bent jau klausantis raminančios ir atpalaiduojančios muzikos arba įsitraukus į malonų pokalbį su bendrakeleiviu.

 

  • Ankstyva menopauzė. Moterys, kurioms menopauzė prasideda prieš 46 metus, turi didesnę širdies priepuolių riziką. Širdies būklę gali pabloginti estrogenų lygio nukritimas, gali pradėti varginti aukštas cholesterolio lygis.

 

  • Knarkimas. Jeigu partneris arba jūs dažnai knarkiate, reikėtų apsilankyti pas gydytoją. Tai gali būti miego apnėja, kai reguliariai sutrinka kvėpavimas. Dėl apnėjos didėja kraujospūdis, atsiranda širdies ritmo sutrikimų, gali kilti insultas arba širdies nepakamumas. Paskyrus tinkamą gydymą kvėpuoti tampa lengviau ir širdies ligų rizika sumažėja.

 

  • Hepatitas C. Dauguma sergančiųjų šia liga skundžiasi per žemu cholesteroliu ir kraujo spaudimu. Tai irgi didina širdies ligų riziką. Hepatitas C gali sukelti uždegimą organizmo ląstelėse ir audiniuose, įskaitant tuos, kurie sudaro širdį.

 

  • Nepakankamai geras miegas. Reguliariai miegant mažiau nei 6 val. didėja aukšto kraujo spaudimo ir cholesterolio rizika. Didėja nutukimo, diabeto ir širdies ligų pavojus. Tačiau miegant ilgiau nei 9 val. taip pat didėja diabeto ir širdies priepuolių rizika. Geriausia miegoti 7 – 9 val. per naktį.

 

  • Nelaiminga santuoka. Gyvenimas su tinkamu parneriu daro širdį laimingą ir sveiką. Vyresnio amžiaus žmonės, kurie yra patenkinti santykiais su savo antrosiomis pusėmis, turi mažesnę širdies ligų riziką. Nelaimingoje santuokoje žmonės patiria daugiau streso, o tai veda prie netinkamos mitybos, piktnaudžiavimo alkoholiu ir kitų nesveikų dalykų, kenkiančių širdžiai. Jau vien streso hormonai kenkia širdžiai.

 

  • Vienatvė. Laikas, leidžiamas su artimaisiais, mažina stresą ir padeda būti aktyvesniems. Vieniši žmonės dažniau kenčia nuo širdies ligų. Jeigu netoli nėra draugų ar šeimos, vis tiek pabandykite paieškoti bendraminčių (pavyzdžiui, galite pradėti savanoriauti) ar bent įsigykite katę ar šunį.

 

  • Pilvo riebalai. Apskritai antsvoris apsunkina širdies darbą, o riebalai pilvo srityje yra ypač pavojingi sveikatai. Jie gali paskatinti organizmą gaminti hormonus ir kitas chemines medžiagas, didinančias kraujo spaudimą, bloginančias kraujagyslių būklę ir skatinančias cholesterolio nusėdimą ant kraujagyslių sienelių. Moterų liemens apimtis neturėtų viršyti 88,9 cm, o vyrų – 1,02 cm. Susigrąžinti taliją padeda subalansuota mityba, joga ir trumpų intervalų vidutinio intensyvumo fizinė veikla.

 

  • Sėdėjimas prie televizoriaus. Žmonės, kurie kone prilipę prie ekranų, daug dažniau turi problemų su širdimi, negu tie, kurie riboja laiką, leidžiama prie televizoriaus. Kiekviena valanda, praleista spoksant televizorių, didina širdies ligų riziką 20 %. Dėl per ilgo sėdėjimo gali pradėti varginti aukštas kraujo spaudimas.

 

  • Persistengimas sportuojant. Norinti turėti sveiką širdį, mankštintis svarbu. Tačiau, jeigu reguliariai nesportuojate arba esate praradę sportinę formą, vėl sportuoti pradėkite lėtai ir pamažu, kad palaipsniui padidėtų ištvermė. Sportuojant per sunkiai ar per ilgai, didėja širdies priepuolių ir kitų sutrikimų rizika. Pradėti mankštintis galima nuo paprasčiausio ilgesnio pasivaikščiojimo.