Žvelgiant iš kosmoso Žemės planeta atrodo kaip žėrintis mėlynas marmuras. Ši viena gražiausių Saulės sistemos planetų yra ir mūsų visų namai, vieta, kur atsirado gyvybė ir iki šiol vienintelė žinoma vieta, kur gyvybė klesti. Per praėjusius kelis dešimtmečius apie Žemę sužinojome nemažai. Kiekvienas faktas apie žmonių planetą dar labiau sustiprina mūsų meilę ir susižavėjimą ja.

 

zeme

10 įdomių faktų apie Žemės planetą:

 

  • Žemė – vienintelė planeta Saulės sistemoje su plokščių tektonika. Iš esmės išorinis Žemės plutos sluoksnis yra suskaidytas į regionus, vadinamus tektoninėmis plokštėmis. Jie plūduriuoja ant magmos sluoksnio Žemės viduriuose ir gali judėti viena priešais kitą. Susidūrimo metu viena plokštė atsiduria po kita, kur jos gali atsiskirti ir suformuoti naują plutą.

 

  • Žemė yra beveik rutulio formos. Daugelis žmonių galvoja, kad Žemė atrodo kaip rutulys. Tačiau šiuolaikinė astronomija ir kosminės kelionės leido išsiaiškinti, kad Žemės forma yra paplokščias rutulys.

 

  • Didžioji Žemės dalis sudaryta iš geležies, deguonies ir silicio. Jeigu tiksliau, tai Žemės branduolį sudaro 32,1 % geležies, 30,1 % deguonies, 15,1 % silicio ir 13,9 % magnio. Jeigu pavyktų nusileisti į Žemės centrą ir paimti ten mėginį, tai jis būtų sudarytas iš 88 % geležies.

 

  • 70 % Žemės paviršiaus skalauja vanduo. Kai astrononautai pirmą kartą iš kosmoso pažvelgė į Žemę, jie Žemę praminė mėlynąja planeta ir tai nenuostabu, kai net70 % Žemės paviršiaus dengia vandenynai. Likę 30 %  yra kieta pluta, iškilusi virš jūros lygio.

 

  • Žemės atmosfera tęsiasi 10 tūkst. kilometrų atstumu. Žemės atmosfera yra tankiausia pirmuosius 50 km nuo paviršiaus, tačiau iš tiesų jos dydis siekia 10 tūkst. km. Ją sudaro 5 sluoksniai: troposfera, stratosfera, mezosfera, termosfera ir egzosfera. Kuo aukščiau nuo paviršiaus, tuo didesnis oro slėgis ir tankis.

 

  • Išsilydęs Žemės geležies branduolys sukuria magnetinį lauką. Žemė yra kaip didžiulis magnetas su poliais viršuje ir apačioje, beveik atitinkančiais Šiaurės ir Pietų ašigalius. Magnetinis laukas, kurį ji sukuria, tęsiasi tūkstančius kilometrų nuo Žemės paviršiaus – suformuoja regioną, vadinamą magnetosfera. Mokslininkai mano, kad šį magnetinį lauką sukuria išlydytas Žemės šerdies išorinis sluoksnis, kur šiluma sukuria laidžių medžiagų konvekcinius judesius, kad būtų generuojamos elektros srovės.

 

  • Žemei apsisukti aplink savo ašį nereikia 24 val. Iš tiesų ji apsisuka per 23 val. 56 min. Ir 6 sek. Tai reiškia, kad iš tikrųjų diena trunka 4 min. ilgiau nei mes galvojame.

 

  • Žemės metai nėra 365 dienos. Iš tikrųjų metai yra 365,2564 dienos. Dėl tų papildomų 0,2564 dienų atsiranda keliamieji metai kas ketverius metus.

 

  • Žemė turi 1 Mėnulį ir 2 papildomus palydovus. Asteroidai, kurie dėl savo neįprastos orbitos kai kada vadinami papildomais Žemės palydovais, yra žinomi kaip 3753 Cruithne ir 2002 AA29. 3753 Cruithne asteroidas yra 5 km skersmens, todėl dažnai vadinamas antruoju Mėnuliu.

 

  • Žemė yra vienintelė planeta, kurioje yra gyvybė. Kitokių mokslinių įrodymų bent kol kas nėra. Tačiau kas žino: galbūt dar bus ateityje?