Verčiuosi individualia veikla – esu muzikantas. Noriu imtis ir kitos veiklos. Ar tokiu atveju galėčiau dirbti pagal vieną individualios veiklos pažymą? Ar reikėtų mokesčius mokėti dvigubai? Gintaras

 

Individuali veikla pagal pobūdį skiriama į keletą rūšių: komercinė ar gamybinė, kūrybinė ar profesinė, sporto, atlikėjų. Jeigu pagal kodą jūsų norima užsiimti antra veikla nepatenka į pirmosios grupę, tuomet reikia pateikti tą pačią formą VMI, patikslinant individualios veiklos rūšis, ir seną pažymą. Bus išduota nauja pažyma su keliomis veiklos rūšimis. Tokiu atveju privalėsite vesti atskirus pajamų apskaitos žurnalus, apskaičiuoti mokesčius ir pan. Taip pat pažymėtina, kad vykdant kelių skirtingų rūšių individualią veiklą išlaidos leidžiamiems atskaitymams gali būti priskiriamos skirtinga tvarka; su tokios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu susiję leidžiami atskaitymai atimami atskirai pagal kiekvienos individualios veiklos rūšies pajamas.

 

 

 

 

 

 

Kokio amžiaus vaikų, skiriantis jų tėvams, klausiama, su kuriuo iš tėvų jie nori gyventi? Birutė

 

Konkretus amžius nėra nustatytas. LR civilinio kodekso 3.164 str. 1 d. tvirtinama, kad sprendžiant bet kokį su vaiku susijusį klausimą vaikas, gebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, jeigu tai neįmanoma – per atstovą, ir priimant sprendimą į jo norus turi būti atsižvelgta, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Vaiko, kuriam suėję 14 metų, pareiškimasapie sutikimą arba nesutikimą su ieškiniu turi būti išreikštas raštuarba įrašytas į teismo posėdžio protokolą.

 

 

Prieš 3 metus dirbau pagal patentą. Dabar nedirbu niekur. Ar įstojusi į darbo biržą gaučiau kokias nors pajamas? Kiek laiko jas gaučiau? Austėja

 

Teisę į nedarbo draudimo išmoką turi bedarbiais teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę asmenys, kurie iki įsiregistravimo dienos turi ne mažesnį kaip 18 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 36 mėnesius. Jeigu neturite nurodyto stažo, bedarbio išmoka nepriklauso. Be to, jeigu šiuo metu gaunate motinystės ar tėvystės socialinio draudimo pašalpą, minėta draudimo išmoka jums būtų skiriama tik pasibaigus šių pašalpų mokėjimo laikui. Jeigu per paskutinius 36 mėnesius, pavyzdžiui, gavote motinystės išmokas ne trumpiau kaip 18 mėnesių, bus laikoma, kad nedarbo draudimo stažą turite ir nedarbo išmoka jums bus paskirta.

 

Nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmė priklauso nuo bedarbio nedarbo draudimo stažo, įgyto iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos. Jeigu nedarbo draudimo stažas mažesnis negu 25 metai, nedarbo draudimo išmoka mokama 6 mėnesius, jeigu jis yra nuo 25 iki 30 metų – 7 mėnesius, jeigu nuo 30 iki 35 metų – 8 mėnesius, jeigu 35 metai ir daugiau – 9 mėnesius. Nedarbo draudimo išmoka apskaičiuojama kaip pastovios ir kintamos dalių suma pagal nustatytą formulę, iš dalies priklausančią nuo gautų pajamų. Didžiausia šiuo metu mokama išmoka yra 650 Lt.

 

 

Iki kokio amžiaus vaikus automobilyje privaloma vežti kėdutėse? Imelda

 

Kelių eismo taisyklėse nustatyta, kad jaunesnius kaip 12 metų ir žemesnius kaip 150 cm ūgio vaikus leidžiama vežti ant priekinės lengvojo, krovininio automobilio ar autobuso sėdynės tik specialiose jų ūgiui ir svoriui pritaikytose atitinkamos grupės sėdynėse (nuo 2012–11–01 įsigalios taisyklė „Žemesni kaip 135 cm ūgio vaikai lengvuoju ar krovininiu automobiliu vežami tik specialiose jų ūgiui ir svoriui pritaikytose atitinkamos grupės sėdynėse“):

 

1) 0 grupė skirta vaikams, kurie sveria mažiau kaip 10 kg;

 

2) 0+ grupė skirta vaikams, kurie sveria mažiau kaip 13 kg;

 

3) I grupė skirta vaikams, kurie sveria nuo 9 iki 18 kg;

 

4) II grupė skirta vaikams, kurie sveria nuo 15 iki 25 kg;

 

5) III grupė skirta vaikams, kurie sveria nuo 22 iki 36 kg.

 

Vežamus ant galinės automobilio sėdynės 3 metų ir vyresnius vaikus leidžiama prisegti saugos diržu, skirtu suaugusiesiems, arba naudoti kitas prisegimo sistemas (nuo 2012–11–01 „Vyresni kaip 3 metų autobusų keleiviai privalo naudotis įrengtomis prisegimo sistemomis“). Jaunesnius kaip 3 metų vaikus leidžiama vežti ant galinės automobilio sėdynės tik specialiose jų ūgiui ir svoriui pritaikytose sėdynėse (nuo 2012–11–01 „Vairuotojas privalo užtikrinti, kad motorine transporto priemone vežami vaikai naudotų įrengtas ir jiems pritaikytas prisegimo sistemas“).

 

 

Ketinu pasikeisti pavardę. Kokie būtų reikalavimai? Ar pavardė gali neturėti lietuviškos galūnės? Laura

 

Pavardės keitimą registruoja miestų ir rajonų civilinės metrikacijos įstaigos. Civiliniai aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles. Vardo, pavardės, tautybės keitimas registruojamas pareiškėjo gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje Teisingumo ministerijos leidimu. Jeigu Teisingumo ministerija leido pakeisti vardą, pavardę, tautybę, civilinės metrikacijos įstaiga padaro atitinkamus pakeitimus gimimo, santuokos sudarymo, santuokos nutraukimo įrašuose ir išduoda vardo, pavardės, tautybės pakeitimo liudijimą bei naują gimimo, santuokos, ištuokos liudijimą.

 

LR teisingumo ministro įsakymo „Dėl asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisyklių patvirtinimo“ 11-ame punkte išvardyti atvejai, kai pavardę keisti leidžiama, t. y. jeigu pareiškėjas:

 

„1) turi pavardę, kuri žemina jo orumą ar yra nepatogi vartoti (šiuo atveju gali būti pasirenkama tėvų, senelių, prosenelių ar kitų protėvių pavardė);

 

2) nori turėti bendrą su savo sutuoktiniu pavardę;

 

3) nori susigrąžinti anksčiau turėtą savo pavardę;

 

4) nori turėti dvigubą pavardę (prie savo pavardės prijungti sutuoktinio pavardę);

 

5) nori turėti tėvų, senelių, prosenelių ar kitų protėvių pavardę;

 

6) nori turėti patėvio (pamotės), buvusio globėjo (rūpintojo) pavardę (šiuo atveju turi būti pateikiamas patėvio (pamotės) ar buvusio globėjo (rūpintojo) rašytinis sutikimas);

 

7) turi pavardės formą, neatitinkančią jo lyties;

 

8) dalyvauja liudytojų apsaugos programoje;

 

9) nori turėti pavardės formą, nenurodančią šeiminės padėties, arba atvirkščiai;

 

10) nori savo nelietuvišką sugramatintą (su lietuviška priesaga ir (arba) galūne) pavardę pakeisti į tokią pačią, tik nesugramatintą pavardę (be lietuviškos priesagos ir (arba) galūnės), arba atvirkščiai – nori savo nelietuvišką nesugramatintą pavardę pakeisti į tokią pačią, tik sugramatintą pavardę;

 

11) pasikeitė pavardę užsienio valstybėje“.

 

Pareiškėjo pasirinkta pavardė turi atitikti jo lytį, neprieštarauti gerai moralei ir Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai.

 

 

Turiu butą. Su būsimu vyru ketinu sudaryti priešvedybinę sutartį. Kaip ir kur ją galima įregistruoti? Neringa

 

LR civilinio kodekso 3.104 str. 1 d. numatyti trys galimi turto teisiniai režimai:

 

1) turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė;

 

2) turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmeninė nuosavybė, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe;

 

3) turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė.

 

Atsižvelgdami į konkrečią savo ir būsimo vyro turtinę situaciją, vedybų sutartimi galite nustatyti vieną režimą visam turtui, tam tikrai jo daliai ar tik konkretiems daiktams. Be to, sutuoktiniai vedybų sutartimi gali nustatyti tiek esamo, tiek būsimo turto teisinį režimą. Vedybų sutartis turi būti sudaryta notaro. Vedybų sutartis, jos pakeitimai turi būti įregistruoti vedybų sutarčių registre, kurį tvarko hipotekos įstaigos. Taigi pirmiausia jums reikia pas notarą sudaryti tokią sutartį ir tik tada ją įregistruoti.

 

 

 

Klausimus teisės specialistei galite siųsti el. paštu jurgita@priekavos.lt nurodydami, kam siunčiate klausimus.