Šlapimo tyrimas – greitas, informatyvus ir pigus būdas įvertinti inkstų ir kitų organų veiklą. Jis neskausmingas, nereikalaujantis daug laiko, o svarbiausia, rezultatai gaunami tuoj pat. Pagal statistiką, kone trečdalio žmonių šlapimo tyrimų rezultatai rodo nukrypimą nuo normos, todėl gydytojai rekomenduoja bent kartą per metus profilaktiškai pasitikrinti sveikatą.

 

 

Bendras šlapimo tyrimas

 

Bendras šlapimo tyrimas – laboratorinis tyrimo metodas, leidžiantis įvertinti inkstų, šlapimo takų, šlaplės, lyties organų ir kitų organizmo sistemų patologinius pokyčius. Šio tyrimo metu visų pirma įvertinama šlapimo spalva, kvapas ir drumstumas. Spalva priklauso nuo to, ką žmogus valgo, kokius medikamentus vartoja ir nuo sutrikusios šlapimo sudėties. Vartojant daug skysčių jis būna šviesesnis, ištroškusio žmogaus – tamsesnis. Šlapimas turi būti skaidrus, o atsiradęs drumstumas įspėja apie pakitusią šlapimo nuosėdų sudėtį.

 

Štai kelios taisyklės, kurių būtina laikytis iki šlapimą pristatant į laboratoriją:

 

  • Tyrimui tinkamiausias pirmas rytinis šlapimas.
  • Prieš šlapinantis būtina kruopščiai apsiplauti lytinius organus po tekančiu vandeniu, nenaudojant jokių higienos priemonių.
  • Šlapintis reikia tik į švarų sterilų indą.
  • Šlapimas turi būti imamas „iš vidurio srovės“, t. y. truputį pasišlapinti ir tik po to rinkti šlapimą tyrimui.
  • Šlapimo kiekis turėtų būti ne mažiau 20–30 ml.
  • Šlapimą rekomenduojama į laboratoriją pristatyti maždaug per 1 val. Jeigu nespėjate laiku pristatyti, galite jį porą valandų palaikyti šaldytuve.

 

 

Tyrimo atsakymai

 

Šlapimo tyrimas parodo baltymų, cukraus, nitritų, eritrocitų ir leukocitų buvimą. Gavus bendrojo šlapimo tyrimo atsakymų lapelį, be gydytojo konsultacijos greičiausiai nieko nesuprastume, mat viskas „užkoduota“ vienos arba kelių raidžių kombinacija. Žemiau pateikiama šlapimo tyrimo atsakymo „šifruotė“:

 

SG parodo, ar gerai funkcionuoja inkstai. Šis rodiklis lygus 1,010–1,025, tačiau gali šiek tiek svyruoti, priklausomai nuo paros laiko ir nuo suvartojamo skysčių kiekio. Padidėjęs rodiklis dažniausiai būna dėl sumažėjusio skysčių suvartojimo, dehidratacijos, viduriavimo, vėmimo ir pan., o sumažėjęs rodo inkstų funkcijos sutrikimus.

 

pH parodo rūgščių ir šarmų pusiausvyrą organizme. Šis rodiklis turėtų būti 5–7. Jis padidėja esant lėtiniam inkstų nepakankamumui, bakterinei infekcijai, diabetinei acidozei, metabolinei acidozei ir pan.

 

LEU – tai leukocitai, kurių kiekis sveiko žmogaus šlapime turėtų būti iki 10/μl. Padidėjęs leukocitų kiekis šlapime dažniausiai yra viršutinių ir apatinių šlapimo takų infekcijos, akmenligės, navikų, grybelių ir panašių susirgimų priežastis.

 

NIT parodo, ar žmogaus šlapime yra bakterijų. Sveiko žmogaus šlapime šis rodiklis turi būti neigiamas.

 

PRO parodo baltymų buvimą šlapime. Sveiko žmogaus šlapime baltymų paprastai nerandama arba itin mažas jų kiekis – 0–0,3 g/l. Baltymų kiekis padidėja susirgus inkstų ligomis, pielonefritu, podagra, karščiuojant, po didelio fizinio arba emocinio krūvio, nėštumo metu.

 

GLU – tai gliukozės koncentracijos šlapime rodiklis. Sveiko žmogaus šlapime gliukozės nerandama, o pagrindinės jos atsiradimo priežastys – cukrinis diabetas, inkstų ligos, miokardo infarktas, pankreatitas, gliukozės tolerancijos sutrikimai ir kitos priežastys.

 

KET – tai ketonai, atsirandantys žmogaus šlapime skylant riebalams organizme. Sveiko žmogaus šlapime ketonai neaptinkami. Jie atsiranda badaujant, gausiai vemiant, suvartojant per daug riebalų arba dėl įgimtų ligų.

 

BIL – tai bilirubinas, kuris yra hemoglobino skilimo produktas. Sveiko žmogaus šlapime jo nerandama, o dažniausios priežastys, sukeliančios jo atsiradimą, – gelta, virusinis hepatitas, kepenų pažeidimas, cholecistitas ir kiti su kepenų veikla susiję sutrikimai.

 

URB – urobilinogenas, kurio sveiko žmogaus šlapime randama iki 3,4 μmol/l. Jo kiekis padidėja sergant hemolizine anemija, po kraujo perpylimo, esant kepenų patologijai, venų trombozei, gausiai vartojant alkoholį.

 

ERY – eritrocitai, kurių leistina norma iki 5/ml. Eritrocitų kiekis šlapime padidėja sergant inkstų, šlapimo pūslės, prostatos ligomis. Jų padidėjimą taip pat gali sukelti inkstų ir šlapimo takų traumos, vartojami medikamentai, nudegimai, didelis fizinis krūvis, miokardo infarktas, progresuojančios miopatijos ir pan.

 

 

Kada reikalingas šlapimo tyrimas?

 

Bendras šlapimo tyrimas būtinas įtarus tam tikrus susirgimus arba tiesiog profilaktiškai bent kartą per metus. Profilaktinis šlapino tyrimas rekomenduojamas, nes esant kokiam nors susirgimui nebūtinai juntami ligos simptomai.

 

Kada pasikeičia šlapimo spalva?

 

Įprastinė šlapimo spalva gali pakisti dėl vartojamo maisto (pavyzdžiui, burokėliai šlapimą nudažo rausva spalva), vitaminų, suvartojamo skysčių kiekio. Normalus sveiko žmogaus šlapimas yra nuo šviesiai geltonos iki sodrios geltonos spalvos. Esant kepenų funkcijos sutrikimams, į šlapimą patenka eritrocitų, ir šlapimas nusidažo rausvai. Rudai geltonas arba žalsvai rudas šlapimas pasidaro sergant gelta. Tamsiai geltonas arba oranžinis šlapimas būna karščiuojant arba vartojant per mažai skysčių. Juodos arba pilkos spalvos šlapimas – kraujavimo inkstuose požymis.

 

 

Kada verta sunerimti?

 

Rekomenduojama kreiptis į gydytojus tuomet, kai šlapimas pakeičia spalvą, pasidaro drumstas, jeigu norisi šlapintis dažniau negu įprastai, šlapinantis skauda.

 

Įdomybės

  • Žmogus kasdien išskiria apie 1,5–2 l šlapimo.
  • Šlapimas sudarytas iš vandens ir apie 4 % jame ištirpusių medžiagų – druskų, amoniako, šlapalo, šlapimo rūgšties, hormonų ir jų skilimo produktų bei ląstelių.
  • Miegant šlapimo išsiskiria mažiau.
  • Nuo senovės tikima gydomąja šlapimo galia, neva tai puiki priemonė nuo daugybės negalavimų. Vieni jį gėrė, kiti naudojo kūno įtrynimams, treti veidą prausė.
  • Atlikti tyrimai parodė, kad dauguma kraujo elementų, rastų šlapime, turi medicininę vertę.
  • Šlapimo tyrimai parodė, kad šiandien kas dešimtas vyresnis nei 18 metų žmogus serga kokia nors inkstų liga.
  • Šlapimo pūslės talpa vidutiniškai yra 400–700 ml.