Pasaulyje galėtume surasti daug pranašų ir ateities pranašysčių skelbėjų, tačiau vienas iš žymiausių yra Mišelis de Nostradamas. Šis pranašas turi begales gerbėjų visame pasaulyje. Vos atsitikus kokiai nors nelaimei, iš karto puolama žiūrėti ir analizuoti jo pranašystes. Renesanso epochos gydytoją ir mąstytoją Mišelį de Nostradamą gaubia tūkstančiai legendų.

Vaikystė ir jaunystė
Mišelis gimė 1503 m. Prancūzijoje, San Remi mieste, žydų šeimoje. Dėl tuo metu vykusio žydų tautos persekiojimo vaikas turėjo priimti krikščionybę, su kuria Nostradamui pavyko susidraugauti. Berniukas buvo be galo gabus ir protingas, sugebėjo perprasti matematiką, astronomiją, alchemiją, mediciną, literatūrą, taip pat mokėjo užsienio kalbų. Daugelį iš šių žinių jam perteikė motinos brolis. Mišelio senelis iš motinos pusės – Žanas de Sen Remi – buvo garsus gydytojas, daugelį metų dirbęs Rene Gerojo, vieno iš stambiausiųjų Prancūzijos feodalų, rūmuose. Pjeras de Notr Damas, Mišelio senelis iš tėvo pusės, taip pat daug pasiekė medicinos srityje. Tėvai išsiuntė jį mokytis į Avinjoną, tuometinį humanitarinių mokslų centrą. 1522 m. devyniolikmetis Mišelis įstojo į Monpeljė universitetą – vieną iš garsiausių Europoje. 1525 m. jis gavo bakalauro laipsnį ir teisę savarankiškai verstis medicinos praktika. Šiame universitete įžymusis pranašas bandė ieškoti vaistų ir atlikinėjo bandymus, tačiau vėliau universiteto vadovybė tai uždraudė.

Nostradamo gyvenimo vingiai
Kaip tik 1525 m. Pietų Prancūziją nusiaubė maro epidemija. Mišelis, atlikdamas savo pareigą, ne tik pasirodė kaip nepaprastai gabus gydytojas, bet jau tuomet išsiskyrė iš kitų taikydamas tų laikų medicinai neįprastas gydymo priemones. Užuot bet kuria proga nuleisdamas kraują ir siūlydamas klizmas, jis pasikliovė vaistažolėmis, iš kurių gamino piliules.
Nostradamas daug keliavo. Iš pradžių jis gydė ligonius Provanse, po to važiavo į Narboną, kur lankė alchemikų paskaitas. Avinjone, turtingoje popiežiaus bibliotekoje, mokslininkas studijavo okultizmo ir magijos veikalus, kartu gilindamasis ir į farmaciją.
Dėmesys gamtos ir kartu mistikos mokslams buvo būdingas visiems Renesanso epochos mokslininkams. Susidomėjimas mistika ypač išaugo XVI a., kai viltys apie žmogaus proto pergalę sklaidėsi, o susidomėjimas visu tuo, kas antgamtiška, didėjo.
1529 m. Monpeljė universitete Nostradamas apsigynė daktaro disertaciją ir pradėjo dirbti fakultete, tačiau tai truko neilgai, nes jo pažiūros į mediciną, ko gero, nesutapo su tuo metu vyravusiomis tradicinėmis pažiūromis. Ir vėl Nostradamas keliavo po Prancūzijos pietus, versdamasis gydytojo praktika. Vėliau, pakviestas įžymiojo humanisto Žiulio Cezario Skaligerio, tuo metu garsumu nusileidusio tik Erazmui Roterdamiečiui, Nostradamas atvyko į Aženą.

Šeimyninis gyvenimas
1531 m. Nostradamas vedė, susilaukė sūnaus ir dukters. Bet po trejų metų, kalbama, kad nuo maro ar kažkokios nežinomos ligos mirė jo žmona ir visi vaikai. Tai iš karto pakirto Nostradamo autoritetą: gydytojas, išgelbėjęs tiek gyvybių, nesugebėjo išplėšti iš mirties nagų artimųjų.
Tuo pačiu metu jis gavo oficialų įsakymą atvykti pas Tulūzos inkvizitorių pasiaiškinti dėl laisvamaniškų kalbų. Nenorėdamas turėti reikalų su inkvizicija, Nostradamas pasistengė išsisukti nuo šio vizito. Jis išvyko iš Prancūzijos ir šešerius metus keliavo. Tiktai 1544 m. grįžo į Marselį, kur tuo metu prasidėjo naujas maro protrūkis.
1546 m. mokslininką ir gydytoją pakvietė į Provanso sostinę Eksą, kuriame epidemija itin įsisiautėjo. Vietos valdžia ir aukštuomenė pabėgo iš miesto, krautuvės buvo uždarytos, gatvės apaugo piktžolėmis. Pasak liudininkų, panikos pagauti eksiečiai „įsisiausdavo į paklodes ir gyvi laukdavo mirties (negirdėtas dalykas!).“ Atvykęs į miestą, Nostradamas ėmė gydyti ligonius savo garsiomis piliulėmis. „Visi, kurie jas gėrė, – rašė jis vėliau, – liko gyvi, ir atvirkščiai.“ Už ligonių gydymą Provanso parlamentas jam paskyrė pensiją iki gyvos galvos. Turėdamas nors ir kuklų, bet garantuotą pragyvenimo šaltinį, Nostradamas 1547 m. įsikūrė mažame Salono miestelyje ir antrąkart vedė turtingą našlę, su kuria susilaukė šešių vaikų. Salone, gatvėje, dabar pavadintoje Nostradamo vardu, iki šių laikų išliko namas, kuriame jis gyveno.

Įžymiosios pranašystės
1555 m. jis išleido pirmąją pranašysčių knygą „Magistro Mišelio de Nostradamo pranašystės“. Ji iškart tapo, kalbant šių dienų žodžiais, bestseleriu, o mažai žinomas gydytojas iš Provanso – gyvu klasiku. Vis dėlto didysis pranašautojas ateities istoriją parašė taip painiai, kad vienareikšmiškai ją iššifruoti nei jo laikais, nei dabar nesugebėjo niekas. Kaip ir priklauso save gerbiančiam pranašui, Nostradamas mėgo rašyti įmantriais, pompastiškais ir labai miglotais žodžiais, kuriuose daugybė alegorijų ir nutylėjimų. Tikslių datų jis beveik niekada nepateikdavo. Tipiška Nostradamo pranašystė skamba taip: „Marsas grasina mums karinga jėga, 70 kartų jis privers mus pralieti kraują.“ Nebūtina turėti labai lakią vaizduotę, kad šias mintis pritaikytum vos ne kiekvienam konfliktui: nuo šeimyninių ginčų iki pasaulinio karo. Skeptikai mano, kad tuose tekstuose nėra jokios prasmės. Vis dėlto šalininkų Nostradamas turi gana daug.
Kitos Mišelio de Nostradamo pranašystės:

  • 2014 m. dėl radiacijos šiaurės pusrutulyje išnyks 2/3 gyvūnų rūšių.
  • 2016 m. žmonės masiškai sirgs radiacijos sukeltomis ligomis, Europoje beveik neliks gyventojų.
  • 2018 m. Kinija taps svarbiausia pasaulio valstybe.
  • 2028 m. bus sukurtas naujas energijos šaltinis, išskris pirmasis pilotuojamas kosminis laivas į Marsą.
  • 2033 m. beveik visiškai ištirps poliariniai ledynai, smarkiai pakils vandenyno lygis.
  • 2043 m. islamas taps valdančia pasaulio religija.
  • 2046 m. medicina sugebės išauginti bet kokį žmogaus organą. Organų pakeitimas taps pagrindiniu gydymo būdu.
  • 2088 m. atsiras ir išplis nauja liga – ypač greitas žmonių senėjimas.