Norint turėti pinigų, neužtenka jų uždirbti – su jais reikia mokėti protingai elgtis. Nenumatyti pirkiniai, skolos gali apkartinti gyvenimą. Ne veltui sakoma, kad ir didžiausi turtuoliai taupo.

 

 

Asmeninė buhalterija

 

Kai kasininkė paduoda čekį, neišmeskite jo – dėkite į specialiai tam skirtą knygelę ar dėžutę. Skrupulingai skaičiuokite kiekvienos dienos išlaidas – pradėdami latės kava per pietų pertrauką, baigdami stambiais pirkiniais. Savaitės pabaigoje suskaičiuokite, kiek pinigų išleidote maistui, transportui, pramogoms, drabužiams, naminių gyvūnų priežiūrai. Kai juodu ant balto užrašysite, kiek ir kam paskyrėte, suprasite, kur dažniausiai dingsta jūsų pinigai. Nuosekli namų buhalterija gali virsti savotišku šeimos azartu ir kiekvieną kartą ketinant pirkti nereikalingą daiktą privers susimąstyti, ar tikrai jo reikia. Suskaičiuokite, kiek pinigų daiktams ir paslaugoms išleidžiate per metus.

 

Taupykite pinigus. Ir menki atidedami pinigai per metus gali virsti solidžia suma. Už ją galėsite išvykti atostogauti ar įsigyti norimą daiktą.

 

 

Parduotuvių spąstai

 

Vykdami į pajūrį žinote, kad reikia pasiimti maudymosi kostiumėlį. Keliaudami į parduotuvę turite prisiminti, kad jokiu būdu negalima eiti alkanam ir be pirkinių sąrašo. Kiekvieną kartą susiruošę apsipirkti, būtinai susirašykite, ko jums iš tiesų reikia. Kitaip klaidžiosite tarp lentynų su ryškiaspalvėmis akcijomis bei pasiūlymais ir, tikėtina, kad jais susigundysite. Žinokite, kad brangesnės prekės visada būna pirkėjų akių lygyje esančiose lentynose, o pigiausios – apačioje.

 

Jeigu į parduotuvę einate tik kepalėlio duonos, nepamirškite pasiimti ir savo pirkinių maišelio. Prekybos centruose jis dažniausiai kainuoja vos keliolika centų. Tačiau vien prekybos tinklas „Maxima“ per mėnesį parduoda apie 3 mln. plastikinių maišelių. Jeigu suma, išleidžiama maišeliams per metus, jums atrodo nedidelė, pagalvokite apie ekologiją ir įsigykite daugkartinio naudojimo krepšelį.

 

 

Kišenių tuštintojai

 

Vergaudami blogiems įpročiams per metus išleidžiate krūvą pinigų, kurie galėtų būtų panaudoti geresniems tikslams. Jeigu niekaip negalite mesti rūkyti ir dėl šio įpročio aukojate dalį uždirbtų pinigų, pagalvokite apie kokią nors alternatyvą.

 

Kavos mėgėjai taip pat turėtų susimąstyti – Lietuvoje vis labiau populiarėjanti kava, kurią galima išsinešti, kainuoja apie 5 Lt. Jeigu per savaitę tokia kava mėgaujatės kelis kartus, per metus jai išleidžiate apie 700 Lt. Ar ne protingiau būtų įsigyti kokybišką termosą ir gerti ne ką blogesnę namuose virtą kavą?

 

Jeigu pavartę prekių katalogus kaipmat užsimanote akių šešėlių, kojas šildančios pagalvėlės, vitaminų ar namų enciklopedijos, pamėginkite šio įpročio atsisakyti. Jeigu tas daiktas iš tiesų jums būtų reikalingas, apie jį pagalvotumėte ir be katalogo. Nejaugi taip lengvai pasiduodate svetimai nuomonei?

 

Venkite dažnai lankytis baruose ir kavinėse – verčiau nusipirkite mėgstamo gėrimo parduotuvėje ir juo mėgaukitės su draugais namie. Nustatyta, kad daugiausia pinigų iššvaistoma viešose pasilinksminimo vietose, o didžiausių išlaidautojų auditoriją paprastai sudaro viengungiai.

 

 

Alternatyvos

 

Geriau nesvajokite lengvai tapti milijonieriumi ir nepirkite loterijos bilietų – jeigu savaitę jiems skirtas monetas mestumėte į taupyklę, per metus sukauptumėte nemažą sumą.

 

Džiugu, kad gyvename visuotinės eklektikos laikais, kai trisdešimties metų senumo švarkelis gali atrodyti kur kas įspūdingiau už naujausios šių metų kolekcijos drabužį. Vakarų jaunimas dabar kraustosi iš proto dėl vintažo stiliaus – senų, įvairius laikmečius mėgdžiojančių drabužių. Reikia tik kantrybės bei išradingumo, ir galite atrodyti stilingai ir įdomiai išleisdami vos kelis litus.

 

Nesibodėkite ir sveriamų drabužių kalnų – kartais ten galite rasti tikrų perliukų! Jeigu trūksta fantazijos ar nežinote, kaip madingai suderinti drabužius ir koks stilius jums labiausiai tinka, panaršykite po internetą – ten gausu įvairių patarimų ir žmonių, kiekvieną dieną besifotografuojančių su blusų turguose sumedžiotais laimikiais, nuotraukų.

 

 

Sveikata padeda taupyti

 

Jeigu kiekvieną kartą grįžę iš lauko ir prieš valgį kruopščiai plausite rankas, sumažės rizika sirgti įvairiomis peršalimo ir infekcinėmis ligomis, kurios ne tik alina organizmą, bet ir kaip reikiant paplonina piniginę.

 

Tinkamai maitinkitės ir sportuokite ne tik dėl geros savijautos ir gražios išvaizdos, bet ir taupymo sumetimais – kuo sveikesni būsite, tuo mažiau pinigų išleisite vaistams.

 

Taupymas neturi virsti kančia ar prievole – paskirstyti pinigus ir ieškoti alternatyvų gali būti smagu tarsi žaidžiant žaidimą. O sutaupyti pinigai bus puikus apdovanojimas ir įrodymas, kad dirbote ne veltui.

 

 

Dar keletas patarimų

 

  • Jeigu gyvenate nuo algos iki algos, susimąstykite, kiek uždirbate ir kiek išleidžiate.
  • Pagalvokite, ko labiausiai norėtumėte. Gal naujos mašinos ar buto? Nereikia manyti, kad šie norai neįgyvendinami. Pats laikas pradėti taupyti!
  • Jeigu planuojate turėti kūdikį, pasidomėkite, kuriam iš jūsų geriau eiti motinystės/tėvystės atostogų, kokias išmokas ir lengvatas suteikia valstybė.
  • Jeigu pasiėmėte paskolą, patartina ją išmokėti iki gimstant kūdikiui.
  • Turėkite šiek tiek santaupų nenumatytoms išlaidoms.
  • Būkite tikri, kad ištikus bėdai galėsite išgyventi ir iš vienos algos.