Jeigu manote, kad žodis „haliucinacijos“ asocijuojasi tik su beviltiškais šizofrenikais ir jums tokie dalykai visiškai negresia, labai klystate. Kas tai per reiškinys, kokiomis formomis jis pasireiškia ir kokiais atvejais psichiškai sveiki žmonės gali ne tik patirti haliucinacijas, bet ir patys sau jas sukelti, sužinosite perskaitę šį straipsnį.

 

 

Haliucinacijos – kas tai?

 

Haliucinacijomis vadinamas aplinkos suvokimo sutrikimas nesant sensorinio stimulo, t. y., kai žmogus mato, girdi, užuodžia, jaučia lytėjimą to, kas realiai neegzistuoja. Termino pavadinimas kilęs iš lotynų kalbos žodžio „hallucinatio“, reiškiančio netikrą regėjimą, apgaulę. Prie haliucinacijų nėra priskiriami miražai, nes šiuos reiškinius sukelia fizikiniai dėsniai, o haliucinacijas – patofiziologiniai pokyčiai. Haliucinacijos gali būti tikroviškos, ir žmogus gali manyti, kad iš tiesų vyksta dalykai, kuriuos jis tik įsivaizduoja matantis, girdintis ir jaučiantis. Tačiau haliucinacijas patiriantis asmuo gali ir suvokti, kad tai yra laikina būsena, ir viskas, ją jis jaučia, netikra. Haliucinacijos gali būti tiek malonios, tiek nemalonios, varginančios.

 

 

Haliucinacijų tipai

 

  • Regimosios – kai žmogus mato dalykus, kurių realiai nėra. Jos gali būti paprastos, kai regimi tik trumpi šviesos blyksniai, žiežirbos, žaibai, liepsnos, dūmai, arba tam tikro pavidalo, kai matomi sudėtingi vaizdiniai, tarkime, žmonės, gyvūnai arba net ištisi fantastiniai pasauliai: pragaras, pilnas pabaisų, karo mūšio laukas ir pan. Kartais žmogus mato pats save tarsi iš šalies. Dažniausiai haliucinacijų objektai elgiasi kaip visiškai realūs ir tikroviški: žmonės negali pereiti kiaurai sienų, o apeina kliūtis, jų kūnai meta šešėlius ir t. t. Tiesa, kartais regimi gerokai padidinti arba sumažinti žmonių ir gyvūnų vaizdiniai – galbūt iš tokių haliucinacijų kilo mitai apie fėjas, gnomus ir milžinus?
  • Garsinės – jos taip pat skirstomos į paprastas, kai girdimi pavieniai šūksniai, šnabždesiai, žmogaus pašaukimas vardu ar kiti trumpi garsai, ir į kompleksines, kai girdimi balsai, muzika ir kiti ilgai trunkantys garsai, kurie gali būti pažįstami arba nepažįstami, draugiški ar agresyvūs, aiškūs arba migloti. Kartais žmogus girdi balsą, kuris nuolat viską komentuoja – ką jis daro, sako ar galvoja. Garsinės haliucinacijos gali būti grasinančios arba liepiančios ką nors daryti, pavyzdžiui, imtis smurto, ką nors nužudyti, padegti ir pan. Nors ir suvokdamas, kad jis to nenori daryti, ilgą laiką ligonis būna taip varginamas įsakančiojo balso, kad jam atrodo lengviau paklusti, negu toliau kentėti.
  • Lytėjimo – kai žmogus jaučia nesančių daiktų ar žmonių prisilietimą prie savo kūno, atrodo, kad jį kažkas glosto, čiupinėja, žnaibo, kandžioja ir pan. Kartais pradeda varginti tariamas gyvačių šliaužiojimas ant kūno arba vabzdžių, skruzdėlių, vabalų ir kitų smulkių gyvių ropojimas. Tokio tipo haliucinacijos dažnai pasitaiko kokainą ir amfetaminą vartojantiems žmonėms arba ilgalaikiams alkoholikams, patiriantiems sunkias pagirias.
  • Uoslės – kai užuodžiami realiai neegzistuojantys kvapai. Dažniausiai jie būna nemalonūs: pūvančios mėsos, išmatų, šlapimo, vėmalų, svylančių ir degančių daiktų bei pan. Kartais ligoniai atsisako valgyti jiems paruoštą maistą, nes užuodę tariamai nemalonų kvapą įsivaizduoja, kad juos norima nunuodyti. Tokio tipo haliucinacijos kartais pasitaiko sergantiesiems migrena.
  • Vidinio pojūčio – kai žmogus jaučia, kad jo organizme tūno ir juda kažkoks padaras, gyvūnas, parazitas. Kartais tokie ligoniai pradeda pjaustyti sau odą, norėdami išimti po ja gyvenančias kirmėles ir pan.
  • Kombinuotos – dažnai pasitaiko, kad haliucinacijas patiriantis žmogus ne tik mato prie savęs artėjantį žmogų, kuris realybėje neegzistuoja, bet ir girdi jo žingsnius bei balsą, jaučia jo prisilietimą, rankos paspaudimą, apsikabinimą arba smūgį, užuodžia jo kvapą.

 

 

Kas sukelia haliucinacijas?

 

  • Psichikos ligos, pavyzdžiui, šizofrenija arba psichotinė depresija.
  • Delyras – sunkus sumišimas ir greiti smegenų funkcijos pokyčiai, atsirandantys dėl fizinės arba psichinės ligos.
  • Demencija – smegenų funkcionavimo sutrikimas, atsirandantis dėl tam tikrų ligų ir darantis įtaką atminčiai, mąstymui, kalbai bei elgesiui.
  • Epilepsija.
  • Karščiavimas – itin dažnai pasireiškiantis mažiems vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms.
  • Alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimas.
  • Sunki fizinė liga – kepenų ar inkstų funkcijos sutrikimas, AIDS, smegenų vėžys.

 

 

Įdomūs faktai

 

  • Absentas – svaigusis gėrimas, greičiausiai sukeliantis haliucinacijas.
  • Haliucinacijos gali pasireikšti tiek fiziškai, tiek ir psichiškai sveikiems žmonėms. Londone mokslininkai atliko eksperimentą: 19 savanorių buvo uždaryti patalpoje, visiškai nepraleidžiančioje jokių išorės dirgiklių – vaizdų, garsų, kvapų ir pan. Smegenys, negavusios įprasto informacijos kiekio, pradėjo apgaudinėti savo šeimininkus: savanoriai ėmė regėti vaizdinius, girdėti garsus. Keletą eksperimento dalyvių sukaustė siaubas.
  • Sveikiems žmonėms haliucinacijas gali sukelti nemiga ir didelis suvartojamo kofeino kiekis.
  • Haliucinacijų nederėtų painioti su iliuzijomis, kai pamatome arba išgirstame tai, ko nėra. Pavyzdžiui, skersvėjui trankant duris pasivaidena, kad kažkas įėjo į namus, o kabantis paltas palaikomas žmogumi.